- Statybos fakultetas
- Fakulteto padaliniai
- Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra
Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra
Apie katedrą
Katedros istorija
Katedros ištakos prasidėjo nuo pat Lietuvos valstybinio universiteto įkūrimo (1922 m.) pradžios. Tiltų katedrai buvo pavesta dėstyti akmeninius, medinius, geležinius ir gelžbetoninius tiltus su projektais. Pagal tuometinę sampratą statybinės konstrukcijos ir tiltai traktuoti kaip viena disciplina.
Statybos fakultete vietoje Tiltų katedros įkurta Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra. Katedrai vadovavo doc. J. Kuodis. Jis pirmasis iš Lietuvos gelžbetonininkų 1936 m. Vienos aukštesniojoje technikos mokykloje apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją.
Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra pavadinta Tiltų ir konstrukcijų katedra.
Statybos fakultete buvo įkurta Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų katedra (vedėjas vyr. dėst. A.Rozenbliumas). 1958 m. jam už darbą „Surenkamosios gelžbetoninės arba armosilikatinės arkos (rėminės santvaros) trobesių dengimui” paskirta valstybinė mokslo ir technikos premija.
Vilniuje 1956 m. atidarytame, KPI vakariniame skyriuje, kuris 1961 metais tapo KPI Vilniaus filialu, gelžbetoninių konstrukcijų disciplinas dėstė Statybos katedros (vedėjas doc. V. Kriščiūnas) dėstytojai. Šioje katedroje gelžbetoninių konstrukcijų disciplinas dėstė A. Kudzys, pagrindus ir pamatus V. Pranaitis.
Rugsėjo 1-ąją Statybos katedra padalinta į dvi: Miestų statybos katedrą ir Statybinių konstrukcijų katedrą. Statybinių konstrukcijų katedros vedėju buvo paskirtas docentas Antanas Kudzys.
G. Marčiukaičiui, P. Pukeliui ir kt. už darbą „Iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrimai” paskirta Lietuvos valstybinė mokslo ir technikos premija.
A. Kudzys apgynė habilituoto daktaro disertaciją ir tapo pirmuoju gelžbetonio mechaniką Lietuvoje tyrusiu profesoriumi ir pirmuoju Vilniaus inžinerinio statybos instituto profesoriumi.
Statybinių konstrukcijų katedra pavadinta Gelžbetoninių konstrukcijų katedra, kuriai iki 1992 m. vadovavo prof. A. Kudzys. Tai leido dar labiau išvystyti betono ir gelžbetonio tyrimus. Nuo 1967 m. iki 1995m. katedros mokslininkų iniciatyva pradėta leisti tęstinis mokslo leidinys „Gelžbetoninės konstrukcijos“. Viso buvo išleista 17 tomų.
Prof. A. Kudziui už darbų ciklą „Žiedinio skerspjūvio gelžbetoninių konstrukcijų taikymo teorija ir praktika“ paskirta Valstybinė mokslo ir technikos premija.
Prie Gelžbetoninių konstrukcijų katedros veikusi Statybinių konstrukcijų laboratorija persikėlė į naujai pastatytą laboratorinį korpusą Saulėtekio al. 11. Tai žymiai pagerino mokslinių tyrimų sąlygas. Laboratorija buvo aprūpinta tiems laikams nauja betoninių, gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų tyrimų įranga.
Prof. A.Kudzys išrinktas Lietuvos mokslo akademijos nariu korespondentu.
Statybinių konstrukcijų laboratorijoje buvo įkurtas VISI skaičiavimo centro padalinys, skirtas konstrukcijų tyrimo skaitmenizavimui. Šiame padalinyje, kuris aptarnavo tik Statybinių konstrukcijų laboratoriją, buvo dvi SM 578 tipo skaičiavimo mašinos, kurios buvo sujungtos su trimis mobiliais duomenų nuskaitymo stendais. Tai padidino tyrimo rezultatų nuskaitymo greitį, tikslumą, palengvino tyrimo rezultatų analizę.
Kudziui, R. Vadlūgai, V. Jokūbaičiui, J. Kivilšai už vadovėlį „Gelžbetoninės konstrukcijos“ paskirta Valstybinė mokslo ir technikos premija.
Prof. A.Kudzys tapo Lietuvos mokslo akademijos tikruoju nariu – akademiku.
Gelžbetoninių konstrukcijų katedrai vadovavo doc. R. Vadlūga.
Katedrai pradeda vadovauti prof. G.Marčiukaitis.
Katedra buvo pavadinta Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra
Katedroje buvo paruošta ir apginta 40 daktaro disertacijų. Katedros mokslininkai iki 2000 m. parengė ir išleido 10 monografijų.
Katedros dėstytojai ir mokslininkai parašė ir išleido 13 vadovėlių, paruošė ir išleido 8 mokslo monografijas, apgintos 35 daktaro disertacijos.
Apjungus Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedroje ir Metalinių konstrukcijų katedroje dirbusius pagrindinius tiltų tyrėjus buvo įkurta Tiltų ir specialiųjų statinių katedra. Katedros vedėju buvo paskirtas profesorius G. Kaklauskas. Šioje katedroje dėmesys buvo sutelktas tiltų tyrimams ir analizei. Tai buvo vienintelė tokios specializacijos katedra Lietuvos universitetuose. Katedros mokslininkai atliko daugelio Lietuvos tiltų tyrimus ir natūrinius bandymus, kas turėjo didelę įtaką šių statinių saugumui.
Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedrai vadovavo Statybos fakulteto dekanas prof. P. Vainiūnas.
Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedrai vadovavo prof. J.Valivonis.
Studentų miestelyje (Saulėtekio al.) įkūrus mokslo ir inovacijų centrą „Saulėtekio Slėnis“, buvo įsteigtas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centras (CIMC) apjungiantis statybinio profilio laboratorijas. Šiam centrui priskirta (kartu paliekant Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros pavaldume) katedros Statybinių konstrukcijų laboratorija. Vadovaujant katedros vedėjui prof. J. Valivoniui buvo iš pagrindų atnaujinta laboratorijos mokslinių tyrimų įranga. Tuo pačiu metu buvo įkurta ir aprūpinta modernia įranga Geotechnikos laboratorija. Laboratorijai vadovavo prof. A. Norkus.
Profesorius G. Kaklauskas išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu -akademiku.
Prof. G. Kaklauskui paskirta Valstybine mokslo premija (technologijos mokslų sritis). Tais pačiais metais jam buvo įteiktas Amerikos statybos inžinierių sąjungos (ASCE) apdovanojimas „Moisseiff Award“.
Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra paruošė ir vykdo studijas magistrų studijų programa „Statinio informacinis modeliavimas“.
Vykdant Statybos fakulteto reorganizaciją prie Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros buvo prijungtos Tiltų, Geotechnikos ir Inžinerinės architektūros katedros ir pavadinta Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra. Katedros vedėju paskirtas prof. J.Valivonis.
Prijungtos Geotechnikos katedros ištakos siekia 1922 metus. 1970 ši katedra perkelta į Vilniaus inžinerinio statybos institutą ir pavadinta Pagrindų ir pamatų katedra. Ji buvo vienintelis geotechnikos mokslo ir mokymo židinys Lietuvoje, todėl 1992 pavadinta Geotechnikos katedra.
Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra tapo vieninteliu koncentruotu moksliniu ir mokymo padaliniu gelžbetoninių, mūrinių konstrukcijų, gelžbetoninių tiltų ir geotechnikos srityje Lietuvoje. Svarbiausios katedroje vykdomų mokslinių tyrimų kryptys yra: gelžbetoninių konstrukcijų mechanika ir patikimumas; gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo metodų kūrimas ir analizė; polimerų ir nemetalinės armatūros naudojimas armuotose betoninėse konstrukcijose; sluoksniuotosios statybinės konstrukcijos; gruntų mechanika ir geotechninių konstrukcijų skaičiavimo metodų kūrimas; pamatų analizė ir skaičiavimo metodų kūrimas; požeminių pastatų elgsenos analizė; gelžbetoninių tiltų elgsenos analizė ir ilgaamžiškumo vertinimas; statybinių konstrukcijų stiprinimas ir jų tvarumas.
Katedra kuruoja ir organizuoja magistrų studijos programos „Geotechnika“ studijas. Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa kur ruošiami geotechnikos ir pamatų projektavimo specialistai.
Trims katedros darbuotojams: prof. G. Marčiukaičiu (2001), prof J. Valivoniui (2023) ir prof. G. Kaklauskui (2025) buvo suteiktas profesoriaus emerito vardas.
Prof. G.kaklauskui įteiktas Honkongo Inžinierių sąjungos apdovanojimas „Excellence Award“.
Prof. G. Kaklauskas patenka į Stanfordo universiteto skelbiamą 2 proc. įtakingiausių mokslininkų sąrašą Statybos inžinerijos mokslo kryptyje.
Profesorius J. Valivonis išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu – akademiku
Studijų programos
Katedra kartu su Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedra kuruoja „Statybos inžinerija“ bakalaurų studijų programą ir „Statinių konstrukcijos“ magistrų studijos programos „Tiltai ir viadukai“ bei „Statinių konstrukcijos“ (anglų kalba) specializacijas. Taip pat katedra kuruoja „Statinių konstrukcijos“ magistrų studijos programos „Pastatų konstrukcijos“ specializaciją.
Bakalauro studijos.
Specializacijos:
- Pastatų ir jų konstrukcijų projektavimas;
- Tiltų konstrukcijų inžinerija;
- Geotechnika.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų bakalauras
Magistrantūros studijos.
Specializacijos:
- Pastatų konstrukcijos;
- Lengvosios šiuolaikinės konstrukcijos ;
- Statinių konstrukcijos;
- Tiltai ir viadukai.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras
Magistrantūros studijos.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras
Magistrantūros studijos.
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras
Veiklos kryptys
Katedra su savo mokslo laboratorijomis yra mokslo ir technologijų parko „Saulėtekio slėnis“ Civilinės inžinerijos mokslo centro dalis. Laboratorijos yra visiškai atnaujintos šiuolaikine universalia statybinių konstrukcijų tyrimo įranga.
-
Mokslinės veiklos kryptys
- Gelžbetonio mechanika;
- Iš anksto įtemptųjų gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo metodų tobulinimas ir kūrimas;
- Kompozitinių medžiagų, konstrukcijų ir jų skaičiavimo modelių kūrimas;
- Mūrinių konstrukcijų mechanika ir skaičiavimo metodų kūrimas;
- Rekonstruojamų pastatų konstrukcijų bei jų mazgų tyrimas bei skaičiavimo metodų kūrimas;
- Statybinių konstrukcijų projektavimo normatyvinių dokumentų kūrimas;
- Europos Sąjungos ir Lietuvos normatyvinės statybinių konstrukcijų projektavimo bazės harmonizavimas.
- Gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo modelių kūrimas;
- Katedra su savo mokslo laboratorijomis yra mokslo ir technologijų parko „Saulėtekio slėnis“ Civilinės inžinerijos mokslo centro dalis. Laboratorijos yra visiškai atnaujintos šiuolaikine universalia statybinių konstrukcijų tyrimo įranga.
Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra naudojasi „Fine Company” suteikta „GEO5” geotechninės programinės įrangos komplekso švietimo licencija.
-
Mokslinė–inžinerinė pagalba gamybai
- Naujų statybinių medžiagų kūrimas ir fizinių–mechaninių savybių nustatymas.
- Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų tyrimo ir skaičiavimo metodų tobulinimas.
- Mūrinių ir gelžbetoninių statinių rekonstrukcija ir remontas.
- Betono ir gelžbetonio technologija.
- Vienbučių gyvenamųjų namų racionalių konstrukcinių technologinių sprendimų parinkimas ir taikymas.
- Daugiaaukščiai pastatai, jų konstrukcijos.
- Mažai energoimlių konstrukcijų kūrimas, tyrimas ir projektavimas, tame skaičiuje statybinių kompozitinių dirbinių ir konstrukcijų su termoizoliaciniais intarpais kūrimas ir tyrimas.
- Automatizuotas konstrukcijų projektavimas.
- Pastatų konstrukcijų iš mažagabaričių elementų (įvairių blokelių, lengvų sijų ir pan.) kūrimas ir projektavimas.
- Sluoksniuotosios konstrukcijos, jų kūrimas, tyrimas ir skaičiavimo metodai.
- Statinių statistinis skaičiavimas, konstrukcijų tvarumas ir patikimumas.
- Statybinių medžiagų ir konstrukcijų elgsena veikiant aukštoms temperatūroms.
- Mūrinių konstrukcijų iš naujų tipų dirbinių eksploatacinių charakteristikų tyrimas ir nustatymas.
- Vandentvarkos ir požeminiai statiniai ir kitos sritys, susijusios su gelžbetonio ir kitų statybinių konstrukcijų projektavimu, bandymu ir panaudojimu įvairios paskirties statiniuose.
- Konstrukcijų apsauga nuo agresyvių poveikių ir jų ilgaamžiškumo padidinimas.
- Euronormų adaptacijos Lietuvoje, įvairių standartų ir kitos normatyvinės techninės dokumentacijos ruošimas.
Katedros partneriai
Pagrindiniai rėmėjai: UAB Betonika, UAB Inhus, UAB CSD Inžinieriai, UAB Sateba Lithuania, UAB SRP Projektas, UAB Vilniaus rentinys, AB Kauno tiltai, GEO LIFT.
Rėmėjai: UAB EWCON, UAB Fegda, UAB FEPS Lietuva, UAB Fugro Balt, UAB Geobaltic, UAB Geoinžinerija, UAB Geotechnikos grupė II, AB Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla nr.3 (GKG-3), UAB MARINE TECHNOLOGY, Menard Sp. z. o.o. Lietuvos filialas, UAB Pamatų ranga, UAB Perdanga, UAB ReArma, TEC Infrastructure, UAB Terra infrastructure, UAB Tilsta, UAB ViaCon Baltic, UAB Viadukas
Katedros darbuotojai
Katedros darbuotojai ruošia būsimus atestuotus statybos inžinierius, geotechnikus ir statinio informacinio modeliavimo specialistus.
- Administracija
-
prof. dr. Juozas ValivonisVedėjas
-
Daiva JurėnienėAdministratorė