ARCHzona 2026: VILNIUS TECH Architektūros fakulteto paroda „Vanduo ir miestas“

Rugsėjo 30, 2026

Spalio 2–3 dienomis „LITEXPO“ 1-oje salėje vyks 11-oji „ARCHzona“ – specializuota inovacijų, dizaino, interjero ir architektūros paroda. Tarp renginio ekspozicijų pristatomi ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros ir Kraštovaizdžio architektūros studentų kursiniai bei baigiamieji darbai, kviečiantys apsvarstyti miesto ir vandens santykį.

Šiais metais „ARCHzonos“ metu vyks Lietuvos architektų rūmų organizuojamas Urbanistikos forumas – „AQUAURBANISTIKA: Vanduo ir Miestas“. Ta proga VILNIUS TECH Architektūros fakulteto bendruomenė rengia Architektūros ir Kraštovaizdžio architektūros kursinių bei baigiamųjų darbų parodą. Ekspozicijoje pristatomi Aurelijos Černiauskaitės, Rugilės Čemerytės ir Agnos Petkevičiūtės, Kristinos Karužienės, Auksės Rūsytės ir Emilijos Šuopytės projektai.

Postindustrinis kraštovaizdis

Postindustriniai mikrorajonai ir miestai, jų gyvybingumas, daugiafunkciškumas ir gamtinių ryšių atkūrimas, puoselėjimas – viena ryškių VILNIUS TECH  studentų nagrinėjimo krypčių. Aurelijos Černiauskaitės darbas nagrinėja Elektrėnų miesto urbanistinės transformacijos galimybes: kaip XX a. formuoto energetinio miesto struktūra gali būti perorganizuota į daugiafunkcį miesto modelį, integruojant miesto centrą, marių pakrantę ir viešųjų erdvių sistemą? (vadovė prof. dr. Dalia Dijokienė).

Kristinos Karužienės Kraštovaizdžio architektūros magistro diplominiame darbe dėmesys krypsta į Vilnios slėnio postindustrinius kraštovaizdžius (vadovė doc. Giedrė I. Laukaitytė-Malžinskienė).

„Kraštovaizdis nėra sustingęs objektas – tai skirtingu metu susiformavusių, nykstančių ir naujai atsirandančių sluoksnių santykis. Vilnios slėnyje vanduo tampa jungiančia gija, leidžiančia perskaityti tris skirtingose kaitos būsenose esančius postindustrinius kraštovaizdžius ir žmogaus bei gamtinių procesų tarpusavio poveikį. Darbas kelia klausimą ne tik, ką iš praeities verta išsaugoti, bet ir pagal kokias vertes pasirenkame, kuriuos kraštovaizdžio sluoksnius atidengti, transformuoti ar leisti jiems būti pamirštiems“, – pasakoja autorė.

Pasiūlymai uostamiesčiui

Parodoje pristatomi net du projektai Klaipėdos žiemos uostui. IV kurso Architektūros studentės Auksės Rūsytės dėmesio centre – istorinis Vitės mikrorajonas: „Vitės ragas“ – tai urbanistinė koncepcija, siekianti transformuoti Klaipėdos žiemos uosto teritoriją į gyvybingą miesto ir vandens sąveikos erdvę. Projektas remiasi istorine Vitės kvartalo struktūra ir ją interpretuoja šiuolaikiškai, atkuriant ryšius tarp miesto, uosto ir Smiltynės. Teritorija suvokiama ne kaip atskirta pramoninė zona, o kaip naujas Klaipėdos urbanistinis centras, kuriame susilieja istorija, vanduo ir miesto gyvybė“ (vadovai prof. dr. Dalia Dijokienė ir asist. Artūras Mažeika).

Rugilė Čemerytė ir Agna Petkevičiūtė parodoje pristato urbanistinę koncepciją „Siūlė“. Pagrindinė projekto idėja remiasi ryšių sistema – ašimis, kurios jungia miestą, krantinę ir uosto teritoriją: reprezentacine, istorine, gamtine bei infrastruktūros (vadovai prof. dr. Dalia Dijokienė ir asist. Artūras Mažeika). Ketvirtakursės pasiūlė „susiūti“ miesto audinį formuojant esamos struktūros, vandens ir viešųjų erdvių integraciją.

Dar vienas eksponatas parodoje – vandens tyrimų ir edukacijos centro projektas prie Kuršių marių Stariškėse. „Didžiausias siekis buvo strategiškai išnaudoti vietos unikalumą ir sukurti architektūrą, kuri puikiai veiktų tiek su numatomu vietos vystymo scenarijumi, tiek nepamestų gamtinio konteksto, esamo vietos jūrinio identiteto bruožų: Architektūra ir gamtos elementai gyvuotų išvien, atskleisdami  vienas kito svarbiausius ypatumus, lygiagretų kintamumą, sutelktų žvilgsnį, išsaugotų, net kurtų naujus apžvelgiamumo taškus, kelius į esamus, natūraliai susiformavusius eksponatus“, –pasakoja Architektūros absolventė Emilija Šuopytė (vadovė asist. Gabrielė Šarkauskienė).

Penkiuose projektuose atsiskleidžia skirtingi požiūriai į miesto ir vandens santykį, tačiau juos vienija siekis kurti gyvybingus miestus ir aplinkai jautrią architektūrą, o vanduo yra pagrindinis elementas.

ARCHzona 2026 vyks spalio 2–3 d. LITEXPO 1-oje salėje, Vilniuje. Parodos lankymas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.

Daugiau informacijos ir registracija: https://www.interjeras.lt/archzona/paroda

Tekstą parengė Agnė Vėtė

Nuotraukos: Rimgaudas Barauskis. Auksės Rūsytės, Emilijos Šuopytės, Rugilės Čemerytės ir Agnos Petkevičiūtės, Kristinos Karužienės projektų fragmentai

Galerija

Panašios naujienos

Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ viena iš laureačių Lietuvoje tapo VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir direktoriaus pavaduotoja dr. Judita Škulteckė. Mokslininkei skirta stipendija už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti karjerą moksle. Jau trečius metus vykstantis Baltijos šalių stipendijų konkursas „Moterims moksle – viena iš priemonių atliepianti į pasaulinį UNESCO raginimą skatinti lyčių lygybę moksle. Stipendijų devynioms Baltijos šalių mokslininkėms teikėjos – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Estijos Respublikos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Dr. Juditos Škulteckės tyrimų rezultatai prisideda prie kelių infrastruktūros tvarumo didinimo Lietuvoje ir Europoje. Per savo mokslinę karjerą ji kartu su Kelių tyrimo instituto mokslininkais įgyvendino daugiau kaip 30 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, iš kurių 11-kai vadovavo pati, taip pat dalyvavo įgyvendinant 10 aukšto lygio projektų, finansuotų Lietuvos mokslo tarybos ir (arba) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, bei 3 tarptautiniuose projektuose. Įgyvendinti darbai ir projektai apima tiek fundamentinius, tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, orientuotus į bituminių rišiklių funkcionavimą, asfalto dangų ilgaamžiškumą ir tvarių kelių infrastruktūros sprendimų kūrimą. Dar doktorantūros studijų metu ji trejus metus iš eilės buvo apdovanota Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendija. Yra tapusi Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureate. Net trys jos moksliniai straipsniai pripažinti geriausiais VILNIUS TECH moksliniais straipsniais statybos inžinerijos ir aplinkos inžinerijos kryptyse. Bene reikšmingiausias jos akademinis įvertinimas – 2025 m. Lietuvos mokslo premija technologijos mokslų srityje už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams“, parengtą kartu su bendraautoriais. Informacija iš UNESCO.lt pranešimo spaudai.
Plačiau