Kaip elektrinius paspirtukus padaryti saugesnius? VILNIUS TECH absolventas rado sprendimą

Spalio 30, 2026

Elektriniai paspirtukai, bendro naudojimo dviračiai ir kitos mikromobilumo priemonės jau tapo neatsiejama miestų transporto sistemos dalimi. Tačiau kartu su augančiu jų populiarumu ryškėja ir saugumo bei komforto iššūkiai. Ieškodamas šių problemų sprendimų, VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto absolventas Dominykas Eičinas magistro darbe tyrė, kaip mikromobilumo priemonių saugumą gali pagerinti ratuose integruota pakabos sistema. Darbas pateiktas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos studentų darbų konkursui.

Tyrimo idėja gimė ne laboratorijoje ar auditorijoje, o kasdien važinėjant Vilniaus gatvėmis. Dažnai naudodamasis elektriniais paspirtukais ir bendro naudojimo dviračiais, D. Eičinas pastebėjo, kad net ir nedideli kelio nelygumai gali turėti didelę įtaką važiavimo komfortui ir saugumui.

Dominykas Eičinas

Dominykas Eičinas

„Pasinaudojęs šiomis transporto priemonėmis greitai supratau, jog jos nėra pakankamai saugios. Važiuodamas elektriniu paspirtuku nesijaučiau saugus, nes menkiausias kelio nelygumas buvo perduodamas per vairalazdę tiesiai į rankas. Taip kilo mintis pritaikyti pakabos sistemą mikromobiliosioms transporto priemonėms“, – pasakoja VILNIUS TECH absolventas.

Pasak jo, sparčiai daugėjant mikromobilumo priemonių naudotojų, didėja ir nelaimingų atsitikimų rizika. Todėl vienu svarbiausių iššūkių tampa saugesnių transporto priemonių kūrimas.

Magistro darbe D. Eičinas siekė išsiaiškinti, ar pakabos elementai gali pagerinti mikromobiliųjų transporto priemonių eksploatacines savybes. Tyrimo metu jis sukūrė rate integruotos pakabos modelį, kuris leistų pakabos sistemą įdiegti nekeičiant esamos transporto priemonės rėmo konstrukcijos.

Vienas pagrindinių šio sprendimo pranašumų – galimybė jį pritaikyti daugeliui jau eksploatuojamų elektrinių paspirtukų ir dviračių. „Pagrindinis tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar pakabos elementai yra naudingi mikromobiliosioms transporto priemonėms bei sukurti rate integruotos pakabos modelį“, – sako autorius.

Tyrimo metu buvo taikomi pažangūs modeliavimo įrankiai – „SolidWorks“, „MATLAB“ ir „Ansys“. Jais sukurta ir optimizuota pakabos konstrukcija bei atliktos papildomos analizės. Pasak D. Eičino, matematinis modeliavimas leidžia greitai įvertinti įvairius inžinerinius sprendimus dar prieš gaminant prototipus ar atliekant bandymus realiomis sąlygomis.

Tyrimo rezultatai parodė, kad pakabos sistema gali reikšmingai pagerinti važiavimo kokybę. Nustatyta, jog vertikalus pagreitis sumažėjo daugiau nei tris kartus, o transporto priemonės padangos viso judėjimo metu išlaikė sąlytį su kelio danga. O modelis be pakabos sistemos simuliacijos metu nuo dangos buvo visiškai atitrūkęs du kartus.

„Tyrimo rezultatai atskleidė, kad su pakabos sistema mikromobiliosios transporto priemonės tampa komfortiškesnės ir saugesnės“, – teigia D. Eičinas.

Prie tyrimo rezultatų prisidėjo ir modelyje panaudotas kartu su darbo vadovu doc. dr. Mykola Karpenko sukurtas patentuotas amortizatorius. Jis veikia skirtingu greičiu, priklausomai nuo apkrovos krypties, todėl leidžia efektyviau slopinti vibracijas ir smūgius. Toks sprendimas gali dar labiau pagerinti važiavimo komfortą bei padidinti transporto priemonės saugumą, ypač judant nelygia kelio danga.

Vis dėlto, D. Eičino nuomone, vien transporto priemonių tobulinimo nepakanka. Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir miestų infrastruktūra.

„Siekiant sumažinti susižalojimų skaičių, reikia tobulinti ne tik transporto priemones, bet ir infrastruktūrą. Turime apgalvoti sprendimus, kurie sumažintų susižalojimų riziką“, – sako jis.

Pasak VILNIUS TECH absolvento, ateities mikromobilumo priemonėse atsiras vis daugiau saugumą didinančių sprendimų – nuo automatinių greičio ribojimo sistemų iki pažangių pakabų. Vis dėlto net ir moderniausios technologijos negalės visiškai pakeisti saugios infrastruktūros. Todėl saugesnį judumą miestuose lems ne tik inžinerinės inovacijos, bet ir tai, kaip miestai bus pritaikyti jų naudotojams.

Šis straipsnis buvo publikuotas „Sapere Aude“ 2026 m. rudens numeryje.

Panašios naujienos

VILNIUS TECH bendruomenė susitelkė padėti Ukrainos kariams: parama renkama ir toliau
VILNIUS TECH bendruomenė susitelkė padėti Ukrainos kariams: parama renkama ir toliau
Lapkričio 12 d. VILNIUS TECH Tvarumo centre vyko susitikimas, skirtas paramai Ukrainos kariams. Universiteto bendruomenė klausėsi labdaros ir paramos fondo „Susivieniję gerumui“ vadovės Agnės Jociuvienės bei savanorio Mindaugo pasakojimų apie karių kasdienybę ir kelionrd į Ukrainą, aktyviai prisidėjo aukodama reikalingus daiktus bei dalyvavo maskuojamojo tinklo rišimo dirbtuvėse. Bendruomenės nariai dar prieš renginį aukojo įvairius Ukrainos kariams reikalingus daiktus: miegmaišius, megztinius, kojines, mikrobangų krosneles, patalynę, rankšluosčius, kavą ir kitus negendančius maisto produktus. Taip pat buvo atnešta įvairių kitų daiktų, ypač reikalingų artėjant žiemai. Ši iniciatyva – ilgalaikė, todėl prisidėti galima ir pasibaigus renginiui. Ukrainos kariams ir toliau reikalinga šilta apranga, miegmaišiai, antklodės, higienos priemonės, maistas, buitinė technika ir daugybė kitų kasdienybei bei tarnybai reikalingų daiktų. Jų sąrašą rasite straipsnio gale. Pagalba Ukrainai – atsakomybė už savo ateitį Renginio metu fondo „Susivieniję gerumui“ vadovė A. Jociuvienė pasidalijo savanorystės patirtimi ir papasakojo, kaip organizuojama pagalba Ukrainos kariams. Kauniečių įkurtas fondas savanoriškai padeda Ukrainai nuo pat plataus masto invazijos pradžios ir jau beveik ketverius metus nuosekliai tęsia savo veiklą. „Sau davėme žodį, kad eisime iki galo. Vertybes reikia ginti šiandien, o ne laukti lemiamosios valandos. Esame morališkai ir fiziškai pavargę, bet esame užnugaris tų, kurie yra tenai. Yra karių, kurie jau žino, kad atvažiuosime, atvešime jiems automobilių ir reikalingų daiktų“, – pasakojo A. Jociuvienė. Pasak jos, didžioji dalis Ukrainos kariams perduodamos paramos surenkama iš žmonių, įmonių ir įvairių organizacijų. Todėl kiekvieno prisidėjimas yra svarbus – net ir nedidelė auka gali virsti konkrečia pagalba fronte. Akcijos universitete iniciatorė doc. dr. Ramunė Žurauskienė taip pat akcentavo tai, kad pagalba Ukrainai jai reiškia ne tik solidarumą su kovojančiais žmonėmis, bet ir atsakomybę už savo bei savo vaikų ateitį: „Kai manęs klausia, kodėl tai darau, atsakau, kad iš tikrųjų padedu sau ir savo vaikams. Stengiuosi padaryti tai, ką galiu. Tai labai prasmingas žingsnis – nebegyventi nuleidus galvą ir galvojant, kas čia bus, bet imtis konkrečių veiksmų“, – mintimis dalijosi docentė. Fondo savanoris Mindaugas atkreipė dėmesį į dar vieną iššūkį – visuomenės nuovargį ir abejingumą. Pasak jo, ilgėjant karui, žmonės gali priprasti prie nuolat girdimų žinių ir pradėti manyti, kad situacija savaime išsispręs: „Žmonių abejingumas ir pripratimas prie fakto, kad ten vyksta karas, labai apsunkina mūsų darbą. Tačiau iš tikrųjų kuo ilgiau karas tęsiasi, tuo svarbiau padėti“, – pabrėžė jis. Maskuojamieji tinklai padeda apsisaugoti nuo dronų Susitikimo metu vyko ir maskuojamojo tinklo rišimo dirbtuvės. Tokie tinklai naudojami apsaugai nuo dronų, o tinkamai parinktos baltos medžiagos padeda maskuoti objektus snieguotoje aplinkoje ir išlikti mažiau pastebimiems. Tvarumo centre pradėtas rišti tinklas gali būti pildomas ir po renginio – prie šios veiklos kviečiama prisijungti visus norinčius, kol jis bus užbaigtas. Parama renkama ir toliau: kokių daiktų šiuo metu reikia? VILNIUS TECH bendruomenė ir visi norintys prisidėti kviečiami nelikti nuošalyje – daiktinė parama renkama nuolat. Daiktai gali būti naudoti, svarbiausia, kad jie būtų švarūs, tvarkingi ir tinkami naudoti. Taip pat kviečiame pasidalyti informacija su artimaisiais ir draugais. Net ir nedidelė pagalba gali tapti svarbia parama tiems, kuriems jos šiandien labiausiai reikia. Šiuo metu ypač reikalingi: Maisto produktai: kava, arbata, sausainiai, džiūvėsiai, mėsos konservai ir kiti ilgai negendantys produktai. Šilti drabužiai ir tekstilė: užklotai, miegmaišiai, antklodės, šilti vyriški megztiniai, marškinėliai, apatinis trikotažas, storos ir plonos kojinės, patalynė, rankšluosčiai. Vaistai ir medicinos priemonės: vaistai (gali būti ir besibaigiančio galiojimo), tvarsliava, medicininės sauskelnės. Higienos ir švaros priemonės: įvairios higienos prekės, drėgnosios servetėlės. Technika ir elektros įranga: generatoriai, „EcoFlow“ energijos kaupimo sprendimai, išoriniai akumuliatoriai („powerbank“), prožektoriai, nešiojamieji kompiuteriai, planšetės, plokščiaekraniai televizoriai. Buitinė technika: šaldytuvai, skalbyklės, šaldikliai, mikrobangų krosnelės, elektriniai virduliai. Įrankiai ir statybinės priemonės: automobilių įrankiai, benzininiai pjūklai, gręžtuvai, suktuvai, kampiniai šlifuokliai, kastuvai, kirviai, dideli puodai, vinys. Turistiniai reikmenys ir avalynė: kerziniai bei žygio batai, botai (40–48 dydžio). Avalynė gali būti naudota, tačiau turi būti švari ir nesuavėta. Drabužiai ligoninėse gulintiems vyrams: marškinėliai, šortai, pižamos, treningai, ploni bliuzonai. Kiti reikmenys: maistas gyvūnams. Taip pat reikalingi balti audiniai žieminiams maskuojamiesiems tinklams rišti. Tam tinka nebereikalingos užuolaidos, antklodės, drabužių pamušalas ir kiti lengvi balti audiniai. Daiktus darbo dienomis kviečiame atnešti į: S3 korp. 004 kabinetą, 9.00–12.00 val., Kilus klausimų arba norint susitarti konkrečiai, kviečiame kreiptis į: doc. dr. Ramunę Žurauskienę tel. +370 631 891 30, arba Mildą Mockūnaitę-Vitkienę tel. +370 656 850 67, milda.mockunaite-vitkiene@vilniustech.lt Jeigu neturite galimybės paaukoti daiktų, prisidėti galima ir finansiškai – skiriant lėšų degalams, reikalingiems paramai į Ukrainą nugabenti. Dėkojame visiems paaukojusiems bendruomenės nariams. Taip pat už pagalbą dėkojame Tvarumo centrui. 
Plačiau