Kviečiame į internetinį seminarą – „Utilize the accessible resources wisely: journal assessment for publishing and information management using Mendeley tool“

Penktadienį VILNIUS TECH lankėsi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Viešnios domėjosi universitete kuriamomis naujausiomis technologijomis, apsilankė Pramoninės robotikos laboratorijoje, bendravo su jaunaisiais kūrėjais ir domėjosi VILNIUS TECH įgyvendinamu projektu, stiprinančiu mergaičių ir merginų įsitraukimą į inžinerines, technologijų konstravimo ir valdymo veiklas. [caption id="attachment_116782" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH lankėsi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė[/caption] Atvykusios į VILNIUS TECH Mechanikos fakultetą pirmosios ponios išklausė strateginės partnerystės prorektoriaus doc. dr. Ado Meškėno parengto universiteto pristatymo. Jis viešnioms pasakojo apie strategines partnerystes, technologinių studijų kryptis, universiteto vaidmenį ugdant ateities inžinierius bei pristatė su kuriomis Suomijos aukštosiomis mokyklomis ir institucijomis VILNIUS TECH bendradarbiauja. [caption id="attachment_116805" align="alignnone" width="2560"] Strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas viešnioms pasakojo apie VILNIUS TECH[/caption] Mechanikos fakulteto dekanas doc. dr. Justinas Gargasas priminė, kad fakultetas yra istorinė VILNIUS TECH ištakų dalis, nes būtent čia 1956 m. prasidėjo universiteto kelias. „Šiandien fakultetas specializuojasi mechanikos inžinerijos srityje, kuri yra daugelio kitų inžinerinių technologijų pagrindas — nuo transporto ir robotikos iki medicinos inžinerijos“, – sakė jis. Pramoninės robotikos laboratorijoje prof. dr. Vytautas Bučinskas pirmosioms ponioms papasakojo apie robotų evoliuciją nuo 1990 m. iki naujausių sistemų, parodė senesnius ir naujausius robotus. [caption id="attachment_116799" align="alignnone" width="2560"] Prof. dr. Vytautas Bučinskas viešnioms pristatė laboratorijos paskirtį[/caption] Studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pirmąsias ponias supažindino su VILNIUS TECH veikla, kryptingai įvedančia vaikus ir jaunimą į universitetinę aplinką bei pristatančia technologijų ir inžinerijos svarbą šiuolaikinei visuomenei, sudarančia sąlygas jauniems žmonėms sąmoningai pasirinkti savo ateities studijas ir profesinį kelią, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinio konteksto. Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros doc. dr. Justė Rožėnė Lietuvos ir Suomijos pirmosioms ponioms pristatė VILNIUS TECH nuotolinio ugdymo programa „Ateities inžinerija“. Šioje programoje dalyvaujantys 7–12 klasių moksleiviai atlieka integruotus projektinius darbus inžinerijos ir kitų STEAM dalykų srityje, orientuotus į realių gyvenamosios aplinkos problemų tyrimą ir praktinį sprendimą. [caption id="attachment_116817" align="alignnone" width="2560"] Doc. dr. Justė Rožėnė pirmosioms ponioms pristatė programa „Ateities inžinerija“[/caption] Programa suteikia moksleiviams reikalingos metodinės medžiagos, IT įrankių, universiteto dėstytojų konsultacijas, dalyviams organizuojamos kūrybinės dirbtuvės mokykloje arba VILNIUS TECH laboratorijose. [caption id="attachment_116784" align="alignnone" width="2560"] Lietuvos ir Suomijos pirmosios ponios laboratorijoje bendravo su moksleiviais[/caption] „Dėkoju už labai vertingą ir aktualią idėją – atverti universitetą ir mokyklinio amžiaus vaikams. Suformavote gražią tradiciją, kurią seka ir kitos aukštosios mokyklos: kviečiate į savo laboratorijas, studijų erdves mokyklinio amžiaus vaikus, talkinate mokykloms, suteikiate mokytojams darbo laboratorijose galimybių. Tyrimai atskleidžia, kad apie 15 procentų vaikų turi inžinerinį mąstymą – specialių polinkių, galvojimo, analizės ypatybių rinkinį. Laiku pastebėti ir sulaukę paramos, paskatinimo, tokie vaikai gali užaugti genialiais ateities technologijų kūrėjais. Jūs ėmėtės šio darbo – ir sėkmingai. Tai didelė dovana ne tik šiems vaikams, jų šeimoms, bet ir visai mūsų valstybei. Inžinerinis ugdymas – visos mūsų šalies, visuomenės interesas“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė.

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Konstrukcijų su akustine metamedžiaga iš perdirbto plastiko kūrimas ir savybių tyrimai“, kurią parengė doktorantas Andrej Naimušin. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – doc. dr. Tomas Januševičius. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 15 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje nagrinėjamos plastiko konstrukcijos ir metamedžiagos, į kurių sandarą įeina akustinė metamedžiaga, paremta Helmholtzo rezonatoriaus veikimo principu. Pagrindinis tyrimo objektas yra iš perdirbto plastiko pagaminta metamedžiaginė konstrukcija, pasižyminti geromis garso izoliajos ir garso sugerties savybėmis. Disertacijos tikslas – sukurti konstrukciją iš perdirbto plastiko metamedžiagos, patalpų garso izoliacijai ir sugerčiai gerinti. Darbe sprendžiami tokie uždaviniai: pirmasis susijęs su metamedžiagų kūrimu ir jų neakustinių bei akustinių savybių tyrimais; antrasis – su teoriniais skaičiavimais atskiriems metamedžiagos rezonatoriams pagal perdavimo matricos metodą; trečiasis ir ketvirtasis – akustinių savybių charakterizavimas, naudojant interferometrą ir triukšmo slopinimo kamerą bei garsą sugeriančios plokštės iš perdirbto plastiko metamedžiagos ir garsą izoliuojančios sistemos su perdirbto plastiko metamedžiaga projektavimas; penktasis yra galutinio inžinerinio sprendinio garso izoliacijos ir garso sugerties modeliavimas, naudojant modeliavimo programas. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aprašoma tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimo objektas, suformuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, nurodomos tyrimų metodikos, darbo mokslinis naujumas ir darbo rezultatų praktinė reikšmė, pateikiami ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema paskelbtos autoriaus publikacijos, pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje nagrinėjamos plastiko atliekų antrinio panaudojimo galimybės patalpų akustikai gerinti ir garso izoliacijos ir garso sugerties mokslinių tyrimų analizė. Antrajame skyriuje pateikiamos mėginių geometrinių savybių skaičiavimo ir paruošimo, akustinių ir neakustinių savybių nustatymo, garso izoliacijos bei sugerties modeliavimo metodikos. Trečiame skyriuje pateikti teorinių tyrimų, garso izoliacijos, garso sugerties ir statinės orinės varžos eksperimentinių tyrimų rezultatai ir jų analizė. Disertacijos tema yra atspausdinti penki moksliniai straipsniai: trys mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Web of Science duomenų bazę; vienas – Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje; vienas – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti penki pranešimai konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.