Ilgiau kaip šimtmetį JAV leidžiamame mokslo žurnale „Science News“ buvo publikuotas straipsnis apie VILNIUS TECH Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos mokslo darbuotojo doc. dr. Ronaldo Jakubovskio kartu su komanda kuriamą biologiškai aktyvų betoną. Straipsnyje pabrėžiama, kad siekiant tvaresnių miestų, toks betonas tampa svarbia naujove architektūroje.
VILNIUS TECH Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktorius Simonas Barsteiga sako, kad publikacija „Science News“ žurnale tik pabrėžia, jog universiteto mokslininkai dirba prie globalių, novatoriškų ir pasauliniu mastu aktualių išradimų.
„Kartu su Inovacijų agentūra įgyvendiname projektą „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“, kurio tikslas – kurti ir praktiškai pritaikyti išmaniąsias, klimatui neutralias gamybos technologijas ir medžiagas. Tikimės, kad doc. dr. R. Jakubovskio kartu su komanda kuriamas biologiškai aktyvus betonas gali tapti klimatui neutraliu sprendimu statybų pramonei ir padės reikšmingai sumažinti CO₂ emisijas statybų sektoriuje“, – teigia S. Barsteiga.
Skirtingai nei įprastas betonas, biologiškai aktyvus betonas sukurtas taip, kad ant jo galėtų augti samanos, dumbliai, bakterijos ir grybeliai. Taip sukuriamos gyvos mikroekosistemos, kurios ne tik gražina pastatus, bet ir tausoja aplinką.
Leidinyje „Science News“ akcentuojama, kad toks betonas:
• mažina temperatūrą miestuose ir gerina šiluminį komfortą;
• sugeria iki 50 proc. daugiau aukšto dažnio garso;
• sulaiko iki 30 proc. daugiau smulkiųjų oro dalelių;
• padeda kaupti CO₂ (apie 10–20 g/m² per metus).
Šį pavasarį biologinis betonas iš VILNIUS TECH laboratorijos iškeliavo į Vilniaus centrą. Ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) stogo jau pradėta statyti eksperimentinė siena, suoliukai ir vazonai. Planuojama, kad šią vasarą iki šiol nenaudotas, bitumu padengtas ir vasarą smarkiai įkaistantis LNDT stogas transformuosis į žaliąją erdvę, skirtą teatro darbuotojų poilsiui ir renginiams.
„Mums tai – unikali galimybė išeiti iš laboratorijos ribų. Galėsime stebėti, kaip medžiaga elgiasi realioje aplinkoje, kaip ji keičiasi bėgant laikui ir metų laikams. Tai bus gyvas įrodymas, kad miesto fasadai gali būti kitokie – ne sterilūs, o kintantys ir gyvybingi“, – džiaugiasi doc. dr. R. Jakubovskis.
„Science News“ straipsnį rasite čia (32 puslapyje).
Galerija
