Aplinkos inžinerijos fakultetas
Padaliniai
Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra
Studijos
Baigiamųjų darbu anotacijos
Anotacijos
| Studento vardas, pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | Baigiamojo darbo vadovas | Anotacija |
|---|---|---|---|
| 2021 metų bakalauro baigiamųjų darbų anotacijos | |||
|
Studento vardas, pavardė
Irma Norkūnaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Asfalto gamybos bazės aplinkosauginių problemų sprendimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjamos AB „Kauno tiltai“ asfalto gamybos bazės aplinkosauginės problemos. Aprašoma gamybinė veikla, gaminama produkcija, gamybos technologinis procesas. Išanalizuotas įmonės poveikis aplinkai ir jos komponentams: aplinkos orui, vandeniui, dirvožemiui. Aprašomos gamybos metu susidarančios atliekos ir jų tvarkymas. Pateikti geriausi prieinami gamybos būdai, taikomi asfaltbetonio gamybai. Įvertinus įmonės aplinkosauginę būklę ir gamybos procesą, siūlomi trys įrenginiai: elektrostatinis filtras, adsorberis, bioskruberis. Šie įrenginiai sumažintų taršą, patenkančią į aplinką ir jos poveikį žmonių sveikatai. Apskaičiuoti sumokami mokesčiai už taršą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių, atlikti aplinkosauginiai – ekonominiai skaičiavimai, kurie skirti sužinoti įrenginių atsipirkimo laikotarpį. Taip pat atlikta galimų investicinių šaltinių analizė. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Darbo apimtis – 56 puslapiai (be priedų ir nuorodų sąrašo), 15 paveikslų, 18 lentelių, 78 bibliografinių šaltinių. Grafinė dalis – 6 A1 formato brėžiniai. Raktiniai žodžiai: asfaltbetonis, karštojo asfalto mišinys, oro tarša, kietosios dalelės, lakieji organiniai junginiai, aplinkos apsauga. Anotacija (užsienio k.) The environmental impacts of the asphalt production process at AB „Kauno tiltai“ are analysed in this final bachelor‘s thesis. The manufacturing process is described and the impact of the company on the environment and its components: ambient air, water, soil are assessed, including waste generated during production and its management. The optimum production methods that can be applied to the production of asphalt concrete were analysed. After evaluating the company's environmental condition and production process, three technologies were identified to improve performance: electrostatic precipitator, adsorber, and bioscrubber. These installations would reduce pollution released into the environment and reduce its impact on human health. The taxes paid for the pollution released from the stationary and mobile sources of pollution were calculated along with the payback periods for the measures proposed ranging. In addition, an analysis of possible sources of grants was carried out, with conclusions and recommendations presented. Work size – 56 pages without appendices, 15 pictures, 18 tables, 78 sources. Graphic part – 6 A1 format drawings. Raktiniai žodžiai: asphalt concrete, particulate matter, hot mix asphalt, volatile organic compounds, environmental protection, air pollution. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Aistė Vilčiauskaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
„AV“ miesto vandentiekio ir nuotakyno bei vandens ruošyklos projektavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Regimantas Dauknys
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe suprojektuoti „AV“ miesto vandentiekio ir nuotakyno tinklai, bei vandens ruošyklos įrenginiai. Nagrinėjamame mieste gyvena 12224 gyventojų, taip pat prie miesto tinklų prisijungia dvi vartotojų grupės – 3800 GE bei 7100 GE. Mieste yra veikianti pramonės įmonė. Bendras vandens kiekis reikalingas miestui yra 3645,93 m3/d. Vanduo miestui išgaunamas iš keturių gręžinių (du iš jų yra atsarginiai). Šis vandens kiekis reikalingas vartotojų buitinėms reikmėms tenkinti, sutelktiniams vartotojams bei nuotekų valyklai ir gaisrų gesinimui. Tiekiamas požeminis vanduo neatitinka HN 24-2017 higienos normų keliamų reikalavimų, todėl yra projektuojami vandens gerinimo įrenginiai: iš požeminio vandens yra šalinama geležis ir manganas. Vandens definzekavimui naudojamas natrio hipochlorito (NaOCl) tirpalas. Mieste įrengiamas žiedinis ir šakotinis vandentiekio tinklas. Projektuojant vandentiekio tinklus WaterCad programa buvo sudarytas hidraulinis modelis, kurio pagalba parinkti optimalūs vamzdyno skersmenys, vandens greičiai, reikiamas slėgis, apskaičiuojami ekspoltaciniai kaštai. Mieste susidariusios nuotekos yra surenkamos centralizuotai naudojant atskirąją sistemą ir nuvedamos į nuotekų valyklą. Raktiniai žodžiai: Vandentiekis, nuotakynas, vandens ruošimas Anotacija (užsienio k.) In the final work, "AV" city water supply and sewerage networks and water treatment equipment are designed. The city in question has a population of 12,224 and two user groups are connected to the city networks - 3,800 GE and 7,100 GE. There is an industrial company operating in the city. The total amount of water required for the city is 3645.93 m3 / d. Water for the city is extracted from four wells (two of which are back-up). This amount of water is needed to meet the household needs of consumers, concentrated consumers and sewage treatment and firefighting. The supplied groundwater does not meet the requirements of HN 24-2017 hygiene standards, therefore water treatment facilities are being designed: iron and manganese are removed from the groundwater. Sodium hypochlorite (NaOCl) solution is used to define water. The city is equipped with a ring and branch water supply network. During the design of water supply networks, a hydraulic model was created using the WaterCad program, with the help of which the optimal pipeline diameters, water speeds and required pressure were selected. operating costs are calculated. Wastewater generated in the city is collected centrally using a separate system and discharged to a wastewater treatment plant. Raktiniai žodžiai: Water supply, sewerage, water treatment |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Aušrinė Oniūnaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Aplinkosauginių inžinerinių sprendimų taikymas valant užterštą dirvožemį garažų teritorijoje
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaida Šerevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama potencialiai užteršta teritorija. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Vilniaus mieste yra 751 užteršta teritorija. Dirvožemio kokybės, sunkiųjų metalų teršalų kiekio, bei jų galimos sklaidos tyrimams pasirinkta garažų teritorija, esanti netoli vakarinio aplinkelio, Loretos Asanavičiūtės gatvėje. Pasirinktoje vietoje buvo paimti 55 dirvožemio mėginiai iš kelių skiritingų gylių (0–10; 10–20; 20–30 cm) ir atlikti tyrimai. Nustatyti dirvožemio parametrai, tokie kaip dirvožemio drėgnis, bendrosios anglies kiekis, dirvožemio rūgštingumas (pH), ir ištirtas sunkiųjų metalų Pb, Cu, Cr, Mn, Zn kiekis dirvožemyje. Gautos reikšmės lygintos su HN 60:2015 normoje esančiomis patikslintomis leistinomis ribinėmis vertėmis. Visos sunkiųjų metalų koncentracijos tirtojoje teritorijoje buvo skirtingos. Švino koncentracija viršijo patikslintą ribinę vertę (RVp) (79 mg/kg) 16 mėginių, vidutinė koncentracija (77,28 mg/kg) buvo artima RVp. Taip pat patikslintą ribinę vertę viršijo varis (75 mg/kg) – 2 mėginiuose (vidutinė koncentracija visos teritorijos mėginiuose – 46,61 mg/kg) bei cinkas (300 mg/kg) – 3 mėginiuose (vidutinė koncentracija visos teritorijos mėginiuose – 178,42 mg/kg). Chromo (RVp (Cr) – 80 mg/kg) ir mangano (RVp (Mn) – 1500 mg/kg) koncentracijos mėginiuose neviršijo patikslintų leistinų ribinių verčių (vidutinė koncentracija visos teritorijos mėginiuose buvo atitinkamai 11,83 mg/kg ir 113,44 mg/kg). Baigiamajame darbe sunkiųjų metalų valymui siūlomas elektrokinetinis metodas, priverčiantis metalų jonus migruoti link elektrodų ir ant jų išsikrauti. Naftos produktams valyti yra siūlomas bioreaktorius, kurio valymo būdas yra pagrįstas naftą oksiduojančių mikroorganizmų panaudojimu. Baigiamąjame darbe atlikti šių metodų aplinkosauginiai – inžineriniai skaičiavimai, kuriais remiantis vykdomas metodų projektavimas ir ekonominis diegiamų metodų įvertinimas, suskaičiuojant reikalingas lėšas metodų įgyvendinimui pasirinktoje teritorijoje. Darbo apimtis – 72 p. be priedų, 37 iliustracijos, 9 lentelės, 54 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: dirvožemis, užteršta teritorija, naftos produktai, sunkieji metalai, elektrokinetinis sunkiųjų metalų valymas, bioreaktorius naftos produktams valyti. Anotacija (užsienio k.) This bachelor thesis analyses a potentially contaminated territory. According to the Lithuanian Geological Survey, there are 751 contaminated sites in Vilnius. A garage area near the western bypass on Loreta Asanavičiūtė street was chosen to study the soil quality, the amount of heavy metal pollutants and their possible spread. At the selected site, 55 soil samples were taken from several different depths (0-10; 10–20; 20–30 cm) and studies were performed. Soil parameters such as soil moisture, total carbon content, soil acidity (pH) have been identified and the content of heavy metals Pb, Cu, Cr, Mn, Zn in the soil has been investigated. The resulting values were compared with the revised limit values in HN 60:2015. All concentrations of heavy metals (Pb, Cr, Cu, Zn and Mn) in the test area were different. The concentration of lead exceeded the revised limit value (RVp) (79 mg/kg) in 16 samples, the mean concentration (77,28 mg/kg) was close to RVp. The concentrations of chromium (RVp (Cr) 80 mg/kg) and manganese (RVp (Mn) – 1500 mg/kg) in samples did not exceed the revised limit values (the mean concentration in the whole site was 11,83 mg/kg and 113,44 mg/kg respectively). In the final work, an electrokinetic method for heavy metal cleaning is proposed, forcing metal ions to migrate towards the electrodes and discharge on them. A bioreactor is proposed for the purification of petroleum products, the purification method of which is based on the use of oil oxidizing microorganisms. Equipment is designed on the basis of environmental engineering calculations of the following methods and economic assessment of methods is implemented by calculating the funds required for the installation of methods in selected area. Volume of the thesis – 72 pages of plain text without appendices, 37 illustrations, 9 tables, 54 references. Raktiniai žodžiai: soil, contaminated area, petroleum products, heavy metals, electrokinetic cleaning of heavy metals, bioreactor for cleaning petroleum products. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Valdas Vitkauskas
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
„VV“ miesto vandentiekio ir nuotakyno bei vandens ruošyklos projektavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Mindaugas Rimeika
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe projektuojami „VV“ miesto vandentiekio ir nuotakyno tinklai, bei vandens ruošykla. Mieste gyvena 1596 žmonės ir prie miesto prisijungia dvi vartotojų grupės. Pirmą vartotojų grupę sudaro 4800 žmonių, o antrą – 5000 žmonių. Taip pat mieste yra pramonės įmonė, kurios vandens suvartojimas yra 72 m3/d. Vandens poreikis miestui siekia 2229 m3/d. Miesto vandenvietėje yra du gręžiniai. Suprojektuoti vandens ruošimo įrenginiai, kurių našumas yra 93 m3/h. Vandens ruošimo įrenginius sudaro slėginiai aeratoriai, slėginiai filtrai su kvarcinio smėlio užpildu ir vandens dezinfekavimo įranga. Vandens kokybė gerinama atsižvelgiant į HN 24:2017 higienos normas. Numatomas filtrų plovimas vieną kartą per tris paras, todėl suprojektuotas plovimo vandens rezervuaras bei parinkti siurbliai filtrų plovimui. Parenkamos oraputės ir kompresoriai. Paplavos po filtro plovimo tiekiamos į paplavų skaidrinimo rezervuarą, o nuskaidrėjęs vanduo siurbliais grąžinamas į žalio vandens liniją. Koštas bei dezinfekuotas vanduo tiekiamas į švaraus vandens rezervuarą. Iš švaraus vandens rezervuaro vanduo savitaka tiekiamas į antro kėlimo siurblinę. Parinkta antro kėlimo vandens siurblių stotelė iš 5 darbinių ir vieno atsarginio siurblio. Mieste suprojektuotas žiedinis ir šakotinis vandentiekio tinklas. Projektuojant vandentiekio tinklus, WaterCad programa buvo sudarytas hidraulinis modelis, kurio pagalba parinkti optimalūs vamzdyno skersmenys, vandens greičiai bei reikiamas slėgis. Mieste susidariusios nuotekos yra surenkamos centralizuotai ir šalinamos į nuotekų valyklą. Atlikti nuotekų hidrauliniai skaičiaivimai, parinkti vamzdynų skersmenys, nuolydžiai, nuotekų greičiai. Mieste suprojektuotos dvi nuotekų siurblinės. Raktiniai žodžiai: vandens ruošimo įrenginiai, gręžiniai, slėginiai aeratoriai, slėginiai filtrai, plovimas, paplavos, rezervuaras, siurbliai, vandentiekio tinklas, nuotekos, nuotekų siurblinės. Anotacija (užsienio k.) The plumbing and drain systems and water treatment plant of „VV“ town we‘re designed in the final work. There are 1596 citizens and two consumers‘ groups join to the town. The first group of users consists of 4800 people and the second - 5000 people. There is also an industrial company in the town which water consumption is 72 m3/d. The water demand for the town is 2229 m3/d. There are two boreholes in the watering place of the town. Water treatment equipments are designed with a capacity of 93 m3/h. Water treatment equipments consist of pressure aeration, pressure filters with the filling of quartz sand and water dosing equipment. The water quality is improved in accordance with HN 24:2017 hygiene norms. The cleaning of the filters is planned once in three days, therefore, a washing water reservoir was designed and pumps for filters cleaning were selected. The valves and compressors are selected. The debris after filter washing is supplied to the refinement tank and the clarified water is returned to the green water line through pumps. Steamed and disinfected water is supplied to the clean water tank. The water from the clean water reservoir is self-primed to the second lift pumping station. There is selected water pump station, made of six pumps. The circular and branched water supply network is designed in the town. Designing plumbing networks there has been designed the hydraulic model by WaterCad program selecting the optimal pipeline diameters, water speeds and required pressure. Urban wastewater is collected centrally and removed in a wastewater treatment plant. There are done sewage hydraulic calculations, selected pipeline diameters, gradients, sewage rates. There are designed two sewage pumping stations in the town. Raktiniai žodžiai: water treatment plant, boreholes, pressure filters, washings, washbasins, reservoir, pumps, water supply network, sewage, sewage pumping stations. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Daniel Tomaševski
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
„DT“ miesto vandentiekio ir nuotakyno bei nuotekų valyklos projektavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Regimantas Dauknys
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe projektuojami ,,DT“ miesto vandentiekio bei nuotakyno tinklai, bei nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginiai. Mieste yra pramonės įmonė, gyvena 363 gyventojai, taip pat yra dvi vartotojų prisijungimo vietos. Pirmą prisijungusių vartotojų dalį sudaro 4300 GE, antrąją dalį sudaro 7500 GE. Mieste susidariusios buitinės, gamybinės ir į prisijungimo vietas atitekėjusios nuotekos yra surenkamos centralizuotai ir naudojant atskirąją sistemą šalinamos į nuotekų valyklą. Mieste suprojektuotos 4 nuotekų siurblinės, paskutinė yra pagrindinė nuotekų siurblinė, kuri užtikrina slėginį nuotekų tekėjimą į nuotekų valymo įrenginius. Projektuojamas miesto žiedinis ir šakotinis vandentiekio tinklas. Tinklas modeliuojamas ,,WaterCad“ programa: parenkami vamzdynų skersmenys, kad būtų užtikrinti optimalūs greičiai, reikiamas slėgis tinkle ir, kad vandens išbuvimo trukmė vamzdyne būtų kuo trumpesnė. Nuotekos miesto nuotekų valykloje valomos mechaniškai ir biologiškai. Mechaninio nuotekų valymo įrenginiai yra integruoti kompleksiniai įrenginiai. Mechaninio valymo metu iš nuotekų yra sulaikomi stambūs nešmenys, smėlis, riebalai, organinės medžiagos. Biologinio valymo įrenginys yra bioreaktorius, kuris dėl biologinių mikroorganizmų veiklos pašalina likusias organines medžiagas, fosforą bei azotą. Aktyviojo dumblo atskyrimui projektuojami antriniai nusodintuvai. Dumblo apdorojimo įrenginiai yra tankintuvas, pūdytuvai ir centrifūgos. Išvalytos nuotekos išleidžiamos į upę. Apdorotas dumblas sandėliuojamas saugojimo aikštelėse ir išvežamas. Raktiniai žodžiai: Raktiniai žodžiai: Nuotakynas, nuotekų valymo įrenginiai, dumblo apdorojimo įrenginiai, nuotekų siurblinė, vandentiekio tinklai, žiedinis vandentiekio tinklas, mechaninis valymas, biologinis valymas, bioreaktorius, aktyvusis dumblas, nusodintuvai, pūdytuvai. Anotacija (užsienio k.) The final bachelor thesis presents network of water supply and sewer system with an equipment of wastewater treatment and sludge processing in “DT” city. In “DT” city there is an industrial company, live 363 people and city have two connection points for consumers. First part of connected users consists of 4300 users, second one has 7500 users. Wastewater which came from households, industries and have been flowing to connection points is gathered by centralization method and is removed to wastewater treatment plant by using a separate system. City have 4 wastewater pumping stations, the last one is most important because it will guarantee wastewater flow into wastewater treatment plant. Circular and branched networks of water are designed with “WaterCad” program. In order to ensure optimal water speed in pipes, necessary pressure in network and shorter age of water, the diameters of pipes are selected. Wastewater is cleaned mechanically and biologically in wastewater treatment plant. Integrated complex equipment used in the mechanical cleaning. During this stage parts such as large silt, sand, grease and organic materials from wastewater are contained. Biological cleaning equipment is bioreactor. It is biological microorganisms eliminate remaining organic materials such as phosphorus ant nitrogen. Secondary clarifies are designed in order to separate activated sludge. Compactor, anaerobic digesters and centrifuges are used to process sludge. Cleaned effluents are released into the river. Moreover, treated sludge is stocked at the warehouse site. Raktiniai žodžiai: Wastewater treatment, wastewater treatment plant, mechanical cleaning, biological cleaning, bioreactor, activated sludge, water networks, pumping stations. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Rimgaudas Pabiržis
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
„RP“ miesto vandentiekio ir nuotakyno bei vandens ruošyklos projektavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Mindaugas Rimeika
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe projektuojami „RP“ miesto vandentiekio ir nuotakyno tinklai, bei vandens ruošykla. Mieste gyvena 684 žmonės ir prie miesto prisijungia dvi vartotojų grupės. Pirmą vartotojų grupę sudaro 7000 žmonių, o antrą – 4000 žmonių. Taip pat mieste yra pramonės įmonė, kurios vandens suvartojimas yra 126 m3/d. Vandens poreikis miestui siekia 2367,3 m3/d. Miesto vandenvietėje yra du gręžiniai. Suprojektuoti vandens ruošimo įrenginiai, kurių našumas yra 98,6 m3/h. Vandens ruošimo įrenginius sudaro slėginiai aeratoriai, slėginiai filtrai su kvarcinio smėlio užpildu ir vandens dozavimo įranga. Vandens kokybė gerinama atsižvelgiant į HN 24:2017 higienos normas. Numatomas filtrų plovimas vieną kartą per tris paras, todėl suprojektuotas plovimo vandens rezervuaras bei parinkti siurbliai filtrų plovimui. Parenkamos oraputės ir kompresoriai. Paplavos po filtro plovimo tiekiamos į paplavų skaidrinimo rezervuarą, o nuskaidrėjęs vanduo siurbliais grąžinamas į žalio vandens liniją. Koštas bei dezinfekuotas vanduo tiekiamas į švaraus vandens rezervuarą. Iš švaraus vandens rezervuaro vanduo savitaka tiekiamas į antro kėlimo siurblinę. Parenkama 5 vertikalių siurblių stotelė antro kėlimo siurblinėje. Mieste suprojektuotas žiedinis ir šakotinis vandentiekio tinklas. Projektuojant vandentiekio tinklus, WaterCad programa buvo sudarytas hidraulinis modelis, kurio pagalba parinkti optimalūs vamzdyno skersmenys, vandens greičiai bei reikiamas slėgis. Mieste susidariusios nuotekos yra surenkamos centralizuotai ir šalinamos į nuotekų valyklą. Atlikti nuotekų hidrauliniai skaičiaivimai, parinkti vamzdynų skersmenys, nuolydžiai, nuotekų greičiai. Mieste suprojektuotos keturios nuotekų siurblinės. Raktiniai žodžiai: vandens ruošykla, gręžiniai, slėginiai filtrai, plovimas, paplavos, rezervuaras, siurbliai, vandentiekio tinklas, nuotekos, nuotekų siurblinės. Anotacija (užsienio k.) The plumbing and drain systems and water treatment plant of „RP“ town are being designed in the final work. There are 684 inhabitants and two consumers‘ groups join to the town. The first group of users consists of 7000 people and the second - 4000 people. There is also an industrial company in the town which water consumption is 126 m3/d. The water demand for the town is 2367,3 m3/d. There are two boreholes in the watering place of the town. Water treatment equipments are designed with a capacity of 98,6 m3/h. Water treatment equipments consist of pressure aeration, pressure filters with the filling of quartz sand and water dosing equipment. The water quality is improved in accordance with HN 24:2017 hygiene norms. The cleaning of the filters is planned once in three days, therefore, a washing water reservoir was designed and pumps for filters cleaning were selected. The valves and compressors are selected. The debris after filter washing is supplied to the refinement tank and the clarified water is returned to the green water line through pumps. Steamed and disinfected water is supplied to the clean water tank. The water from the clean water reservoir is self-primed to the second lift pumping station. There are selected five vertical pump station of the second lifting. The circular and branched water supply network is designed in the town. Designing plumbing networks there has been designed the hydraulic model by WaterCad program selecting the optimal pipeline diameters, water speeds and required pressure. Urban wastewater is collected centrally and removed in a wastewater treatment plant. There are done sewage hydraulic calculations, selected pipeline diameters, gradients, sewage rates. There are designed four sewage pumping stations in the town. Raktiniai žodžiai: water treatment plant, boreholes, pressure filters, washings, washbasins, reservoir, pumps, water supply network, sewage, sewage pumping stations. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Tomas Zaremba
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
„TZ“ miesto vandentiekio ir nuotakyno bei vandens ruošyklos projektavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Marina Valentukevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe projektuojami „TZ“ miesto vandentiekio ir nuotakyno tinklai, bei vandens ruošykla. Mieste gyvena 1784 žmonės ir prie miesto prisijungia dvi vartotojų grupės. Pirmą vartotojų grupę sudaro 4000 žmonių, o antrą – 3000 žmonių. Taip pat mieste yra pramonės įmonė, kurios vandens suvartojimas yra 45 m3/d. Vandens poreikis miestui siekia 3483 m3/d. Miesto vandenvietėje yra tris gręžiniai. Suprojektuoti vandens ruošimo įrenginiai, kurių našumas yra 72,6 m3/h. Vandens ruošimo įrenginius sudaro slėginiai aeratoriai, slėginiai filtrai su kvarcinio smėlio užpildu ir vandens dozavimo įranga. Vandens kokybė gerinama atsižvelgiant į HN 24:2017 higienos normas. Numatomas filtrų plovimas vieną kartą per tris paras, todėl suprojektuotas plovimo vandens rezervuaras bei parinkti siurbliai filtrų plovimui. Parenkamos oraputės ir kompresoriai. Paplavos po filtro plovimo tiekiamos į paplavų skaidrinimo rezervuarą, o nuskaidrėjęs vanduo siurbliais grąžinamas į žalio vandens liniją. Koštas bei dezinfekuotas vanduo tiekiamas į švaraus vandens rezervuarą. Iš švaraus vandens rezervuaro vanduo savitaka tiekiamas į antro kėlimo siurblinę. Parinkta antro kėlimo stotelės vandens siurbliai. Mieste suprojektuotas žiedinis ir šakotinis vandentiekio tinklas. Projektuojant vandentiekio tinklus, WaterCad programa buvo sudarytas hidraulinis modelis, kurio pagalba parinkti optimalūs vamzdyno skersmenys, vandens greičiai bei reikiamas slėgis. Mieste susidariusios nuotekos yra surenkamos centralizuotai ir šalinamos į nuotekų valyklą. Atlikti nuotekų hidrauliniai skaičiaivimai, parinkti vamzdynų skersmenys, nuolydžiai, nuotekų greičiai. Mieste suprojektuotos penkios nuotekų siurblinės. Raktiniai žodžiai: vandens ruošykla, gręžiniai, slėginiai filtrai, plovimas, paplavos, rezervuaras, siurbliai, vandentiekio tinklas, nuotekos, nuotekų siurblinės. Anotacija (užsienio k.) The plumbing and drain systems and water treatment plant of „TZ“ town are being designed in the final work. There are 1784 inhabitants and two consumers‘ groups join to the town. The first group of users consists of 4000 people and the second - 3000 people. There is also an industrial company in the town which water consumption is 45 m3/d. The water demand for the town is 3483 m3/d. There are four boreholes in the watering place of the town. Water treatment equipments are designed with a capacity of 72,6 m3/h. Water treatment equipments consist of pressure aeration, pressure filters with the filling of quartz sand and water dosing equipment. The water quality is improved in accordance with HN 24:2017 hygiene norms. The cleaning of the filters is planned once in three days, therefore, a washing water reservoir was designed and pumps for filters cleaning were selected. The valves and compressors are selected. The debris after filter washing is supplied to the refinement tank and the clarified water is returned to the green water line through pumps. Steamed and disinfected water is supplied to the clean water tank. The water from the clean water reservoir is self-primed to the second lift pumping station. There are selected water station pumps of the second lifting. The circular and branched water supply network is designed in the town. Designing plumbing networks there has been designed the hydraulic model by WaterCad program selecting the optimal pipeline diameters, water speeds and required pressure. Urban wastewater is collected centrally and removed in a wastewater treatment plant. There are done sewage hydraulic calculations, selected pipeline diameters, gradients, sewage rates. There are designed five sewage pumping stations in the town. Raktiniai žodžiai: water treatment plant, boreholes, pressure filters, washings, washbasins, reservoir, pumps, water supply network, sewage, sewage pumping stations. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Rytis Kazickas
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
„RK“ miesto vandentiekio ir nuotakyno bei nuotekų valyklos projektavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Regimantas Dauknys
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe projektuojami „RK“ miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai bei nuotekų valykla. Nagrinėjamame mieste gyvena 609 žmonės, taip pat prie miesto prisijungia dvi vartotojų grupės. Pirmąją grupę sudaro 4200 gyventojų, o antrąją – 5800 gyventojų. Mieste yra veikianti pramonės įmonė . Susidariusios buitinės ir gamybinės nuotekos yra surenkamos centralizuotai. Siekiant išvengti didelio nuotakyno įgilinimo projektuojamos penkios nuotekų siurblinės. Viena iš siurblinių užtikrins visų mieste susidariusių nuotekų tiekimą į nuotekų valymo įrenginius. Projektuojama nuotekų valykla su mechaninio ir biologinio valymo įrenginiais. Mechaniniam nuotekų valymui taikomi parengtinio valymo kompleksiniai įrenginiai ir pirminiai nusodintuvai. Šių įrenginių paskirtis – sulaikyti stambius nešmenis, riebalus bei smėlį, taip pat pašalinti dalį skendinčių ir organinių medžiagų. Biologiniam valymui pasirinkta JHB schema. Bioreaktoriuje dėl mikroorganizmų veiklos pašalinamos organinės medžiagos, azoto ir fosforo junginiai. Veikliajam dumblui atskirti naudojami antriniai nusodintuvai. Išvalytos nuotekos išleidžiamos į šalia valyklos esančią upę. Dumblo apdorojimui projektuojami tankintuvai, pūdytuvas ir filtpresai. Pūdytuve susidariusios biodujos išvalomos ir naudojamos pūdymo procesams. Sausintas dumblas išvežamas į dumblo sandėliavimo aikštelę, esančią nuotekų valyklos teritorijoje. Mieste projektuojamas žiedinis ir šakotinis vandentiekio tinklas. Vandentiekio tinklai buvo projektuojami pagal topografinę nuotrauką, naudojant Watercad programą. Buvo sudarytas hidraulinis modelis, kurio pagalba parinkti optimalūs vamzdyno skersmenys, vandens greičiai bei reikiamas slėgis. Raktiniai žodžiai: Nuotakynas, nuotekų valymas, nuotekų siurblinė, dumblo apdorojimas, nusodintuvas, bioreaktorius, veiklusis dumblas, vandentiekis. Anotacija (užsienio k.) The final bachelorus thesis contains design of water and sewer networks design, as well as designing equipment for wastewater treatment plant in RK city. There are 609 residents and two additional groups of consumers. The first group consist 4200 people and the second – 5800 people. There is also industrial company in the city. Wastewater from households and industry is collected centrally. In case of reaching too high dept of the wastewater network, there are five sewer pumping stations designed. Last pumping station will guarantee sewage supply to wastewater treatment plant. The wastewater treatment plant is designed with mechanical and biological treatment equipment. Combined systems and primary clarifiers are used for mechanical treatment. This equipment is designed for solid silt, sand and grease, as well as part of suspended solids and organic material to be separated from sewer. JHB technological scheme is used for biological wastewater treatment. Microorganisms in bioreactor eliminate remaining organic material, compounds of nitrogen and phosphorus. Secondary clarifiers are designed to separate active sludge from sewer. Cleared wastewater is discharged to nearby river. Compactors, anaerobic digester and centrifuges are designed for sludge treatment. Obtained biogas is cleared and used for digestion. Drained sludge then is stocked in the warehouse site. Circular and branched water supply networks are designed in the city. By using WaterCad software, hydraulic model was created to ensure optimal diameters of the pipes, flow speeds and necessary pressure. Raktiniai žodžiai: Wastewater treatment, wastewater treating plant, sewer pumping station, sludge treatment, clarifiers, bioreactor, water supply network. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Domas Dunauskas
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
„DD“ miesto vandentiekio ir nuotakyno bei vandens ruošyklos projektavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Mindaugas Rimeika
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe projektuojami „DD“ miesto vandentiekio ir nuotakyno tinklai, bei vandens ruošykla. Mieste gyvena 1228 žmonės ir prie miesto prisijungia dvi vartotojų grupės. Pirmą vartotojų grupę sudaro 6500 žmonių, o antrą – 4000 žmonių. Taip pat mieste yra pramonės įmonė, kurios vandens suvartojimas yra 96 m3/d. Vandens poreikis miestui siekia 2209 m3/d. Miesto vandenvietėje yra du gręžiniai. Suprojektuoti vandens ruošimo įrenginiai, kurių našumas yra 157,0 m3/h. Vandens ruošimo įrenginius sudaro slėginiai aeratoriai, slėginiai filtrai su kvarcinio smėlio užpildu ir vandens dozavimo įranga. Vandens kokybė gerinama atsižvelgiant į HN 24:2017 higienos normas. Numatomas filtrų plovimas vieną kartą per tris paras, todėl suprojektuotas plovimo vandens rezervuaras bei parinkti siurbliai filtrų plovimui. Parenkamos oraputės ir kompresoriai. Paplavos po filtro plovimo tiekiamos į paplavų skaidrinimo rezervuarą, o nuskaidrėjęs vanduo siurbliais grąžinamas į žalio vandens liniją. Koštas bei dezinfekuotas vanduo tiekiamas į švaraus vandens rezervuarą. Iš švaraus vandens rezervuaro vanduo savitaka tiekiamas į antro kėlimo siurblinę. Parinkti trys antro kėlimo vandens siurbliai. Mieste suprojektuotas žiedinis ir šakotinis vandentiekio tinklas. Projektuojant vandentiekio tinklus, WaterCad programa buvo sudarytas hidraulinis modelis, kurio pagalba parinkti optimalūs vamzdyno skersmenys, vandens greičiai bei reikiamas slėgis. Mieste susidariusios nuotekos yra surenkamos centralizuotai ir šalinamos į nuotekų valyklą. Atlikti nuotekų hidrauliniai skaičiaivimai, parinkti vamzdynų skersmenys, nuolydžiai, nuotekų greičiai. Mieste suprojektuotos aštuonios nuotekų siurblinės. Raktiniai žodžiai: vandens ruošykla, gręžiniai, slėginiai filtrai, plovimas, paplavos, rezervuaras, siurbliai, vandentiekio tinklas, nuotekos, nuotekų siurblinės. Anotacija (užsienio k.) The plumbing and drain systems and water treatment plant of „DD“ town are being designed in the final work. There are 1228 inhabitants and two consumers‘ groups join to the town. The first group of users consists of 6500 people and the second - 4000 people. There is also an industrial company in the town which water consumption is 96 m3/d. The water demand for the town is 2209 m3/d. There are two boreholes in the watering place of the town. Water treatment equipments are designed with a capacity of 157,0 m3/h. Water treatment equipments consist of pressure aeration, pressure filters with the filling of quartz sand and water dosing equipment. The water quality is improved in accordance with HN 24:2017 hygiene norms. The cleaning of the filters is planned once in three days, therefore, a washing water reservoir was designed and pumps for filters cleaning were selected. The valves and compressors are selected. The debris after filter washing is supplied to the refinement tank and the clarified water is returned to the green water line through pumps. Steamed and disinfected water is supplied to the clean water tank. The water from the clean water reservoir is self-primed to the second lift pumping station. There are selected three water pumps of the second lifting. The circular and branched water supply network is designed in the town. Designing plumbing networks there has been designed the hydraulic model by WaterCad program selecting the optimal pipeline diameters, water speeds and required pressure. Urban wastewater is collected centrally and removed in a wastewater treatment plant. There are done sewage hydraulic calculations, selected pipeline diameters, gradients, sewage rates. There are designed eight sewage pumping stations in the town. Raktiniai žodžiai: water treatment plant, boreholes, pressure filters, washings, washbasins, reservoir, pumps, water supply network, sewage, sewage pumping stations. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Laura Verikaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ aplinkosauginės būklės vertinimas ir gerinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Alvydas Zagorskis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame bakalauro darbe išnagrinėta UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ veikla ir pateikiami sprendimai įmonės aplinkosauginei būklei gerinti. Pirmame baigiamojo darbo skyriuje apžvelgiama informacija apie įmonės veiklos pobūdį, vykdomus technologinius procesus bei sunaudojamus energijos išteklius. Antrame skyriuje išanalizuotas įmonės poveikis aplinkos orui, vandeniui, dirvožemiui bei aptartos fizinės taršos ir kvapų problemos. Trečiame skyriuje pateikti geriausiai prieinami gamybos būdai, kurie yra taikomi atliekų tvarkymo sektoriuje. Ketvirtame skyriuje atliekami aplinkosauginiai – inžineriniai skaičiavimai. Pasiūlyti trys įrenginiai, kurie padės gerinti įmonės aplinkosauginę būklę bei gamybos procesą. Nemalonių kvapų problemoms spręsti pasiūlyta tobulinti biofiltrą, biodujų išvalymui nuo sieros vandenilio suprojektuotas bioskruberis, komposto gamybos modernizavimui suprojektuotas uždaro tipo kompostavimo įrenginys. Taip pat aprašyti projektuojamų įrenginių veikimo principai, eksploatavimas bei darbų sauga. Penktame skyriuje atliekami aplinkosauginiai – ekonominiai skaičiavimai. Apskaičiuoti mokesčiai už mobilius ir stacionarius taršos šaltinius bei suprojektuotų įrenginių atsipirkimo laikas. Baigiamojo darbo paskutiniuose skyriuose pateikiamos išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas bei priedai. Grafinė dalis susideda iš 6 A1 formato brėžinių: situacinis planas, generalinis planas, technologinė schema, biofiltro, bioskruberio ir uždaro tipo kompostavimo įrenginio techniniai brėžiniai. Darbo apimtis – 62 puslapiai (be priedų ir nuorodų sąrašo), 14 iliustracijų, 31 lentelė ir 68 bibliografiniai šaltiniai. Raktiniai žodžiai: atliekų tvarkymo centras, aplinkosaugos vertinimas, poveikis aplinkai, kvapas, biofiltras, bioskruberis, kompostavimo įrenginys. Anotacija (užsienio k.) The final Bachelor's thesis examines the activities of UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ and provides solutions to improve the company's environmental condition. The first chapter of the final work reviews information about the nature of the company's activities, technological processes and energy consumption. The second chapter analyzes the company's impact on ambient air, water, soil. Physical pollution and odor issues were discussed in this section. The third chapter presents the best available techniques that are used in the waste management sector. In the fourth chapter, environmental – engineering calculations are performed. Three devices have been proposed to help improve the company's environmental condition and production process. To solve the problems of unpleasant odors, it was proposed to improve the biofilter, a bioscrubber designed to purify biogas from hydrogen sulphide, and a closed type composting plant designed to modernize compost production. The principles of operation of the designed equipment, exploitation and work safety of the designed equipment are also described. In the fifth chapter, environmental – economic calculations are performed. Charges for mobile and stationary pollution sources and payback time of designed equipment have been calculated.The last chapters of the final work present conclusions, recommendations, references and appendices.The graphic part consists of 6 A1 format drawings: situation plan, general plan, technological scheme, technical drawings of biofilter, bioscuber and closed type composting plant. Thesis consists of 62 pages without appendices, 14 illustrations, 31 tables and 68 bibliographical entries. Raktiniai žodžiai: waste management center, environmental assessment, environmental impact, odor, biofilter, bioscrubber, composting plant. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Viktorija Leskauskaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Absorbuojančių higienos produktų atliekų tvarkymo Lietuvoje galimybių analizė
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Eglė Marčiulaitienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe išnagrinėta absorbuojančių higienos produktų (AHP) atliekų tvarkymo problema Lietuvoje bei pasaulyje, įvertinta jų perdirbimo galimybė. Darbe pateikta informacija apie AHP atliekų srautą, jų sudėtį ir poveikį aplinkai, šių atliekų tvarkymo technologijas bei principus kitose pasaulio šalyse, taip pat atlikti skaičiavimai, kuriais preliminariai įvertinamas šių atliekų susidarymas Lietuvoje. Pritaikyti žiedinės ekonomikos principai AHP atliekų tvarkymo srityje pasiūlant inovatyvų perdirbimo procesą ir surinkimo schemą. Darbe yra pateikta pagrindinių perdirbimo proceso įrenginių (nuotekų valymo aerotanko, oro valymo biofiltro ir atliekų smulkintuvo) parametrai, techniniai duomenys, apžvelgtos eksploatavimo sąlygos bei darbų sauga. Galiausiai ekonominiais skaičiavimais buvo įvertintas projektuojamo nuotekų valymo įrenginio – aerotanko bei nuotekų valymo sistemos atsipirkimas, numatomas reikalingas biudžetas. Atsižvelgiant į siūlomos technologijos įgyvendinimo Lietuvoje mastą ir dideles ekonomines sąnaudas buvo pasiūlyta papildoma finansinė paramos priemonė – Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos finansavimo programa LIFE. Darbą sudaro 5 pagrindinės dalys: absorbuojančių higienos produktų (AHP) atliekų srauto ir jo tvarkymo apžvalga, šių atliekų poveikis aplinkai, žiedinės ekonomikos ir švaresnės gamybos principų taikymo AHP atliekų tvarkyme apžvalga, aplinkosauginiai – inžineriniai skaičiavimai, aplinkosauginiai – ekonominiai skaičiavimai. Baigiamojo darbo pradžioje pateiktas įvadas, pabaigoje – išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir grafinė dalis – 6 brėžiniai. Darbo apimtis – 51 p. teksto be priedų, 33 paveikslai, 7 lentelės, 74 literatūriniai šaltiniai. Darbo grafinę dalį sudaro 6 brėžiniai: siūlomos įmonės situacinis planas, generalinis planas, AHP atliekų perdirbimo technologinė schema, nuotekų valymo įrenginio aerotanko, oro valymo biofiltro ir smulkintuvo inžineriniai brėžiniai. Raktiniai žodžiai: Absorbuojantys higienos produktai, atliekų perdirbimas, poveikis aplinkai, žiedinė ekonomika, surinkimas, aerotankas, biofiltras, smulkintuvas, ekonominiai skaičiavimai, technologija. Anotacija (užsienio k.) This bachelor thesis examines the problem of absorbent hygiene product (AHP) waste management practices in Lithuania and the world, as well as evaluates the possibility of recycling. The paper provides information on the composition and impact of AHP waste on the environment, available technologies and existing principles of AHP waste management in other countries of the world. Calculations that estimate the generation of such waste in Lithuania are also provided. An innovative recycling process and collection scheme has been recommended and analysed in compliance with the principles of circular economy in the field of AHP waste management. This paper provides the parameters and technical data for the main equipment of the recycling process (aeration tank for wastewater treatment, biofilter for air treatment and AHP waste shredder) with an overview of operating conditions and work safety. Finally, the economic calculations were made to estimate the required budget and investment return for the designed aeration tank and the entire wastewater treatment system. Taking into account the scale of the proposed technology and its high economic cost, an additional financial support measure was proposed – the European Union environment and climate policy financing program LIFE. This bachelor thesis consists of 5 main parts: overview of absorbent hygiene product (AHP) waste flow and its management, environmental impact of AHP waste, overview of the application of circular economy and sustainable production principles in AHP waste management, environmental and engineering design calculations, economic calculations. This paper begins with an introduction and ends with conclusions, recommendations, references and graphic part – 6 technical drawings. This bachelor thesis consists of: 51 p. text without appendixes, 33 pictures, 7 tables, 74 references. The graphical part of the work consists of 6 drawings: situational plan, general plan, technological scheme of AHP waste recycling, technical drawings of wastewater aeration tank, air biofilter and AHP waste shredder. Raktiniai žodžiai: Absorbent hygiene products, waste recycling, environmental impact, circular economy, collection, aeration tank, biofilter, shredder, economic calculations, technology. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Laimonas Gluchovas
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Naftos produktų regeneravimo įmonės aplinkosauginės būklės vertinimas ir gerinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
dr.
Aleksandras Chlebnikovas
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame bakalauro darbe „Naftos produktų regeneravimo įmonės aplinkosauginės būklės vertinimas ir gerinimas“ išanalizuota naftos produktų regeneravimo įmonės daromas poveikis aplinkai ir pasiūlytos trys technologijos aplinkos būklei gerinti. Pirmame baigiamojo bakalauro darbo skyriuje aprašoma bendra informacija apie nagrinėjamą objektą. Antrame baigiamojo bakalauro darbo skyriuje apžvelgtas įmonės sukeliamas poveikis aplinkai. Trečiame skyriuje aprašyta švarios gamybos principų taikymas naftos produktų regeneravimo įmonėje, atliktas gaminio būvio ciklo vertinimas, kuriuo remiantis pasiūlytos taršos mažinimo priemonės. Ketvirtame skyriuje pateikiami projektuojami aplinkosauginiai įrenginiai: daugiakanalis ciklonas, triukšmo slopinimo gaubtas ir saulės fotovoltiniai elementai. Penktame skyriuje pateikiami aplinkosauginiai-ekonominiai projektuojamų įrenginių skaičiavimai bei įrenginių atsiperkamumo laikas. Darbą sudaro šios dalys: turinys, paveikslų sąrašas, lentelių sąrašas, santrumpų sąrašas, įvadas, bendroji informacija apie nagrinėjama objektą, aplinkosauginės būklės vertinimas, švarios gamybos principų taikymas naftos produktų regeneravimo įmonėje, techniniai-inžineriniai skaičiavimai, aplinkosauginiai-ekonominiai skaičiavimai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis: 61 puslapių be priedų, 20 lentelių, 11 paveikslų, 36 literatūros šaltiniai. Atskirai pridedami: situacijos planas, generalinis planas, technologinė schema, daugiakanalio ciklono, triukšmo slopinimo gaubto, saulės fotovoltinių elementu inžineriniai brėžiniai. Raktiniai žodžiai: Mazutas, oro tarša, fizinė tarša, gaminio būvio ciklo analizė, kietosios dalelės, daugiakanalis ciklonas, triukšmo slopinimo gaubtas, saulės fotovoltinis elementas. Anotacija (užsienio k.) The final bachelor's thesis "Assessment and improvement of environmental condition in petroleum recovery plants" analyzes the impact of the oil product recovery company on the environment and proposes three technologies to improve the state of the environment. The first chapter of the bachelor's thesis describes general information about the object under study. The second chapter of the bachelor's thesis reviews the company's impact on the environment. The third chapter describes the application of clean production principles in an oil product recovery plant, performs a product life cycle assessment and proposes pollution reduction measures accordingly. The fourth chapter presents the designed environmental devices: multichannel cyclone, noise reduction hood and solar photovoltaic cells. The fifth chapter presents the environmental-economic calculations of the designed equipment and the payback time of the equipment. The work consists of the following parts: content, list of figures, list of tables, list of abbreviations, introduction, general information about the object, environmental assessment, application of clean production principles in oil product regeneration plant, technical-engineering calculations, environmental-economic calculations, conclusions, recommendations, bibliography and appendices. Thesis consists of: 61 pages without appendixes, 20 tables, 11 figures, 36 references. Attached separately: situation plan, general plan, technological scheme, multi-channel cyclone, noise suppression cover, solar photovoltaic cell engineering drawings. Raktiniai žodžiai: Fuel oil, air pollution, physical pollution, product life cycle analysis, particulate matter, multichannel cyclone, noise reduction hood, solar photovoltaic cell. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Lukas Jurgutis
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
„LJ“ miesto vandentiekio ir nuotakyno bei vandens ruošyklos projektavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Regimantas Dauknys
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Bakalauriniame darbe projektuojamas „LJ“ miesto vandentiekis ir buitinis nuotakynas bei vandens ruošimo įrenginiai. Tinklai projektuojami pagal miesto topografinę nuotrauką, kurioje prisijungia dvi vartotojų grupės 5100 gyventojų ekvivalentas ir 6400 gyventojų ekvivalentas. Priimta, kad viename name gyvena 4 žmonės, tad duotame mieste gyvena 2120 žmonės. Projektuojant buitinį nuotakyną, gyventojų prisijungimo vietos yra įvertintos ir atsižvelgta parenkant vamzdžių diametrą. Projektuojant vandentiekį, priimta, kad šiose vietose vanduo turi būti toliau tiekiamas kitai miesto daliai. Vamzdžiai klojami vadovaujantis vamzdžių klojimo standartais. Nuotekos projekte įgilintos ne aukščiau nei 1,6 m nuo žemės paviršiaus iki vamzdžio dugno, o vandentiekis - 1,8 m nuo žemės paviršiaus iki vamzdžio viršaus. Mieste projektuojama vandenvietė, joje yra keturi gręžiniai, trys darbiniai ir vienas atsarginis. Suprojektuoti vandens ruošimo įrenginiai, kurių našumas yra 162,4 m3/h.Vandens ruošimo įrenginius sudaro trys slėginiai aeratoriai, šeši slėginiai filtrai su kvarcinio smėlio užpildu ir vandens dozavimo įranga. Vandens kokybė gerinama iki kol atitiks higienos normas HN 24:2017 dėl ko reikia projektuoti vandens plovimo rezervuarą ir parinkti siurblius filtrams plauti. Parenkami kompresoriai ir orapūtės. Po filtro plovimo, paplavos yra tiekiamos į paplavų skaidrinimo rezervuarą, o nuskaidrėjąs vanduo grąžinamas į žalio vandens liniją. Švarus vanduo tiekiamas į švaraus vandens rezervuarą iš kurio savitaka dviem DN300 vamzdžiais atiteka iki antro kėlimo siurblinės. Parinkti šeši antro kėlimo siurbliai, kiekvieno jų našumas - 54 m3/h. Taip pat mieste suprojektuotos keturios nuotekų siurblinės. Atlikti nuotekų hidrauliniai skaičiavimai, pagal kuriuos parinkti vamzdynų skersmenys, nuolydžiai, greičiai. Raktiniai žodžiai: Vandentiekis, nuotekynas, vandens ruošimo įrenginiai, nuotekų siurblinės Anotacija (užsienio k.) In the bachelor's thesis, „LJ“ city water supply and domestic sewage and water treatment facilities are designed. The networks are designed based on a topographic photograph of the city, which connects two user groups of 5,100 population equivalents and 6,400 population equivalents. It is assumed that 4 people live in one house, so 2120 people live in a given city. When designing a domestic sewer, the connection points of the residents are evaluated and taken into account when selecting the diameter of the pipes. When designing the water supply, it was accepted that water in these places should continue to be supplied to another part of the city. Pipes are laid according to pipe laying standards. Sewage in the project is deepened no higher than 1.6 m from the ground surface to the bottom of the pipe, and water supply - 1.8 m from the ground surface to the top of the pipe.A wellfield is being designed in the city, with four boreholes, three working and one back-up.Water treatment plants with a capacity of 162.4 m3/h have been designed. The water treatment plants consist of three pressure aerators, six pressure filters with quartz sand filling and water dosing equipment. Water quality is improved until it meets the hygiene standards HN 24: 2017, which makes it necessary to design a water washing tank and select pumps to wash the filters. Compressors and blowers are selected. After washing the filter, the leachate is fed to the leachate clarification tank, and the clarified water is returned to the raw water line. Clean water is supplied to the clean water tank, from which the self-flow through two DN300 pipes goes to the second lifting pumping station. Six second-lift pumps were selected, each with a capacity of 54 m3/h. Four sewage pumping stations have also been designed in the city. Hydraulic calculations of wastewater were performed, according to which the diameters, slopes and velocities of the pipelines were selected. Raktiniai žodžiai: Water supply, domestic sewage, water treatment facilities, swage pumps |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Matas Vaitiekūnas
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
AB „Akmenės cementas“ aplinkosauginės būklės vertinimas ir gerinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaidotas Vaišis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe nagrinėjamas cemento gamybos metu išsiskiriančių teršalų valymo technologijų taikymo galimybės AB „Akmenės cementas“ įmonėje. Skyriuje „Bendrosios žinios apie nagrinėjamą objektą“ apžvelgiamas žaliavų paruošimas ir panaudojimas iki galutinio produkto – cemento. Skyriuje AB „Akmenės cementas“ vykdymo veiklos poveikis aplinkai“ išskiriamos taršos rūšys, kurios susidaro pasirinktos įmonės vykdomos veiklos metu. Aprašomas taršos susidarymas ir jos tvarkymas. Išanalizavus švaresnės gamybos principus ir technologinius procesus AB „Akmenės cementas“ galima teigti, kad pagrindinis švaresnės gamybos principas yra GPGB analizė. Atliekant būvio ciklo analizę pastebėta, kad gamybos procese jau yra taikoma dalis ekologinio projektavimo principų, tačiau siekiant dar švaresnės gamybos standartų reikia sumažinti elektros energijos, neatsinaujinančių gamtos šaltinių naudojimą bei teršalų emisijas į aplinkos orą. Atliekamas darnios gamtonaudos principų taikymas. Skyriuje „Aplinkosauginiai – inžineriniai skaičiavimai“ projektuojamas mobilus rankovinis filtras ir karkasinis angaras su brezentine medžiaga. Taip pat atliekami tūrinio garso sugėrikliai ir traukos spintos skaičiavimai. Taip pat nagrinėjama projektuojamų įrenginių eksploatavimas ir darbų sauga. Skyriuje „Aplinkosauginiai – ekonominiai skaičiavimai“ skaičiuojamos išlaidos įrenginiams įrengti, dulkėto oro valymo savikaina ir atsipirkimo laikas. Raktiniai žodžiai: Cemento gamyba, švaresnės gamybos principai, būvio ciklo analizė, mobilus rankovinis filtras, iškrovimo dulkėtumo mažinimas. Anotacija (užsienio k.) In this work, possibilities of application of cleaning technologies for the pollutants which are released during the process of cement production in joint stock company “Akmenės Cementas“ have been analysed. In the chapter ” General Information about the Object under Research“, the preparation and processing of raw materials up to achievement of the final product – cement have been reviewed. In the chapter “Environmental Impact of the Ongoing Activities in Joint Stock Company “Akmenės Cementas“, types of pollution which is caused by the activity of selected plant have been distinguished. Also, the ways of its formation and management have been presented. After analysing the principles and technological processes of cleaner production in joint stock company “Akmenės Cementas“, it can be stated that the main principle of cleaner production is the analysis of the best available method of production. The condition cycle analysis shows that some principles of ecological design are already being applied in the process of production, however, for achieving standards of even more ecological production, reduction of consumption of electricity and non – renewable natural resources alongside with the decrease of pollutants emission is required. The principles of nature wealth are also being applied. In the chapter „ Environmental- Engineering Calculations“, a mobile sleeve filter and framed hangar with tarpaulin material are designed. Also, calculations on volumetric sound absorbers and fume hood are performed. Besides, the operation and safety of designed equipment are examined. Finally, in the chapter ”Environmental– Economical Calculations“ the expenses of installation, payback time and cost of dusty air cleaning are calculated. Raktiniai žodžiai: Cement production, cleaner production principles, life cycle analysis, mobile sleeve filter, unloading dust reduction. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Rimantė Jakubauskaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Keramikos atliekų tvarkymo ir panaudojimo būdų analizė ir aplinkosauginis vertinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Aušra Zigmontienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame bakalauro darbe analizuojama keramikos atliekų tvarkymo ir perdirbimo būdų situacija bei keramikos atliekų kaip antrinės žaliavos panaudojimo galimybės. Pirmajame skyriuje pateikiama bendra informacija apie keramikos atliekų susidarymą, šių atliekų rūšis bei savybes, keramikos gamybos technologiją ir nagrinėjamo atliekų srauto kiekius ir jų tvarkymą Lietuvoje. Apžvelgiami ir esminiai keramikos atliekų tvarkymą reglamentuojantys LR teisės aktai. Antrajame skyriuje apžvelgtas netinkamai tvarkomų keramikos atliekų galimas poveikis aplinkai, ir neigiamas poveikis aplinkai dėl gamybos procesų, reikiamų žaliavų ir gamybos proceso metu. Trečiajame skyriuje aprašomas švariosios gamybos principų taikymas, susijęs su keramikos gamyba. Pateikiama siūloma keramikos atliekų perdirbimo gamyklos vieta, aprašoma atliekų perdirbimo technologija ir taršos mažinimo priemonių analizė. Taip pat analizuojamos technologinių procesų alternatyvos, galimi atliekų perdirbimo produktai. Ketvirtajame skyriuje pateikti trijų siūlomų diegti ir parinktų aplinkosauginių įrenginių inžineriniai skaičiavimai: naftos produktų gaudyklės, rankovinio filtro ir kūginio trupintuvo. Penktajame skyriuje pateikti keramikos atliekų perdirbimo procesui siūlomų įrenginių aplinkosauginio-ekonominio naudingumo vertinimas. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos bei naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 65 puslapiai teksto be priedų, 23 iliustracijos, 12 lentelių, 66 bibliografiniai šaltiniai. Darbo grafinė dalis: situacijos ir generalinis planai, technologinė schema, naftos produktų gaudyklės, rankovinio filtro ir kūginio trupintuvo techniniai brėžiniai. Raktiniai žodžiai: Keramikos atliekos, atliekų tvarkymas, perdirbimas, aplinkosauginiai įrenginiai, naftos produktų gaudyklė, rankovinis filtras, kūginis trupintuvas, inžineriniai skaičiavimai. Anotacija (užsienio k.) This final bachelor thesis analyzes the situation of ceramic waste management and recycling methods and the possibilities of using ceramic waste as a secondary raw material. The first chapter provides general information about the generation of ceramic waste, the types and properties of this waste, the technology of ceramic production and the quantities of the analyzed amount of waste and the management in Lithuania. The essential legal acts of the Republic of Lithuania regulating the management of ceramic waste are also reviewed. The second section reviews the potential environmental impacts of improperly managed ceramic waste, and the negative environmental impacts due to production processes, required raw materials, and the manufacturing process. The third chapter describes the application of the principles of clean production in relation to the production of ceramics. The proposed location of the ceramic waste recycling factory is presented, the waste recycling technology and the analysis of pollution reduction measures are described. Alternatives of technological processes and possible waste recycling products are also analyzed. The fourth chapter presents the engineering calculations of the three environmental devices proposed for installation and selected: oil separator, dust bag filter and cone crusher. The fifth chapter presents the environmental-economic efficiency assessment of the proposed equipment for the ceramic waste recycling process. At the end of the final work, conclusions, recommendations and a list of used literature are presented. Thesis consists of: 65 pages of text without appendixes, 24 illustrations, 12 tables, 66 sources. Graphic part of the work: situation and general plans, technological scheme, technical drawings of oil separator, dust bag filter and cone crusher. Raktiniai žodžiai: Ceramic waste, waste management, recycling, environmental equipment, oil separator, dust bag filter, cone crusher, engineering calculations. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Giedrė Koneckaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
„GK“ miesto vandentiekio ir nuotakyno bei vandens ruošyklos projektavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Mindaugas Rimeika
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe projektuojami „GK“ miesto vandentiekio ir nuotakyno tinklai, bei vandens ruošyklos įrenginiai. Nagrinėjamame mieste gyvena 12124 gyventojų, taip pat prie miesto tinklų prisijungia dvi vartotojų grupės – 5000 GE ir 6000 GE. Mieste yra veikianti pramonės įmonė. Bendras vandens kiekis reikalingas miestui yra 2350,2 m3/d, Vanduo išgaunamas iš dviejų gręžinių (taip pat numatomi du atsarginiai gręžiniai). Šis vandens kiekis reikalingas vartotojų buitinėms reikmėms tenkinti, gaisrų gesinimui, sutelktiniams vartotojams bei nuotekų valyklai. Tiekiamas požeminis vanduo neatitinka HN 24-2017 higienos normų keliamų reikalavimų, todėl yra projektuojami vandens gerinimo įrenginiai. Iš požeminio vandens yra šalinama geležis, manganas ir amonis. Vandens definzekavimui naudojamas natrio hipochlorito NaOCl tirpalas. Mieste įrengiamas žiedinis ir šakotinis vandentiekio tinklas. Projektuojant vandentiekio tinklus WaterCad programa buvo sudarytas hidraulinis modelis, kurio pagalba parinkti optimalūs vamzdyno skersmenys, vandens greičiai, reikiamas slėgis, apskaičiuojami ekspoltaciniai kaštai. Mieste susidariusios nuotekos yra surenkamos centralizuotai naudojant atskirąją sistemą ir nuvedamos į nuotekų valyklą. Raktiniai žodžiai: Vandentiekis, nuotakynas, vandens ruošimas Anotacija (užsienio k.) The final thesis consists of a water supply and sewerage network design with a water treatment plant design for a “GK” city with a population of 12124 residents. In addition, 2 networks will be connected to “GK” cities with INH of 5000 and 6000. There is also an industrial company in the city, The total amount of water needed is 2350,2 m3/d which is provided by 2 boreholes (two backup boreholes are also planned). This amount is needed to sustain: domestic needs, fire-fighting, pooled customers and wastewater treatment plant. Water from boreholes does not meet HN 24-2017 hygiene norms, therefore a water treatment plant was designed as well. It will clean water from Fe, Mn, and NH. NaOCl is used for water disinfection. Circular and branched water supply networks are designed in the city. By using WaterCad software, the hydraulic model was created to ensure optimal diameters of the pipes, flow speeds, necessary pressure and to calculate operational costs. Wastewaters from households, industry and connection points are collected centrally by a separate system and then directed to the wastewater treatment plant. Raktiniai žodžiai: Water supply, sewerage, water treatment |
|||
| 2021 metų magistro baigiamųjų darbų anotacijos | |||
|
Studento vardas, pavardė
Marika Kacare
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Sistemos dinamikos modelio susiejimas su GIS atsinaujinančios energijos potencialui vizualizuoti
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaida Šerevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Dabartinio ekonomikos augimo ir pasaulinės klimato krizės metu energijos tiekimas kelia didžiulį rūpestį. Vietiniai energijos ištekliai yra esminė darnaus vystymosi dalis, jie suteikia darbo vietas ir energetinę nepriklausomybę. Įvairūs teisėkūros dokumentai įpareigoja teikti pirmenybę atsinaujinantiems energijos šaltiniams (AEŠ) ir fokusuotis į ekologišką, vietinę energiją. Visuomenė negali atlikti tokio perėjimo neįvertinusi turimų išteklių ir nesuprasdama įvairių veiksnių, darančių įtaką energijos rinkai, sąsajų. Šiuo tyrimu siekiama vizualizuoti sistemos dinamikos (SD) modelio parametrus, naudojant interaktyvų kartografijos įrankį, siekiant analizuoti atsinaujinančios energijos potencialą Latvijoje. Duomenų spragos modelyje buvo užpildytos naudojant statistinius įvertinimus ir „ArcGIS Pro“ erdvinę analizę. Interaktyviems žemėlapiams „Leaflet“ ir HTML grafinei sąsajai buvo naudojama „JavaScript“ biblioteka. Šiame darbe pateiktas susiejimas nėra dinamiškas, bet suteikia supratimą apie galimą erdvinių duomenų įgyvendinimą modeliuose. Raktiniai žodžiai: regioninis planavimas, erdvinė analizė, duomenų vizualizavimas Anotacija (užsienio k.) During the current economic growth and the global climate crisis, energy supply is a pressing concern. Local energy sources are an essential part of sustainable development, and they also provide workplaces and energy independence. Various biding legislative documents oblige prioritising renewable energy sources (RES) and focus on green, local energy. Society cannot do such a transition without estimating the available resources and understanding the links among various factors influencing the energy market. The study aims to visualise system dynamics (SD) model parameters using the interactive cartography tool to analyse the potential of renewable energy in Latvia. Data gaps in the model were filled using statistical estimations and ArcGIS Pro spatial analysis. A JavaScript library for interactive maps Leaflet and HTML were used for the graphic user interface. The coupling presented in this paper is not dynamic but provides an insight into the potential implementation of the spatial data into models. Raktiniai žodžiai: regional planning, spatial analysis, data visualisation |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Kristiana Dolge
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Energijos potencialo efektyvumo vertinimas gamyboje
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Marina Valentukevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro baigiamasis darbas plėtoja pramoninės energijos vartojimo efektyvumo modelį, kuris leidžia identifikuoti ekonominės bei techninės energijos sutaupymo potencialą pramonėje. Pramoninės energijos vartojimo efektyvumo modelis buvo tirtas Latvijoje ex-post bei ex-ante atvejais. Sukurta metodologija sudaryta iš trijų žingsnių – struktūrinės pramonės įvertinimas, pramoninės energijos vartojimo efektyvumo progreso įvertinimas, bei energijos taupymo galimybių nustatymas. Tyrimo algoritmas įtraukia penkis skirtingus tyrimo metodus. Smulkinamasis (ang. top-down) tyrimo metodas yra naudojamas siekiant išanalizuoti pagrindinius pramonės našumo faktorius bei struktūrinę charakteristiką sektoriaus bei makroekonomikos lygmenyse. Taip pat yra pabrėžiami pagrindiniai pramoninės energijos vartojimo efektyvumo iššūkiai ir jie palyginami su Baltijos bei kitomis Europos Sąjungos šalių pagrindiniais pramoninės energijos vartojimo efektyvumo iššūkiais. Log-Mean-Divisia-Index (LMDI) dekompozicinė analizė yra naudojama siekiant išmatuoti pramoninės energijos vartojimo pokytį bei CO2 emisijas, kas leidžia matuoti energijos vartojimo efektyvumo progresą bei klimato neutralumo (nekitimo) tikslus pagal Europos Žaliojo Kurso politiką. Stambinamasis (ang. bottom-up) tyrimo metodas yra naudojamas siekiant identifikuoti bei nustatyti pramoninės energijos taupymo galimybes. Visa tai buvo padaryta atliekant išsamią energijos vartojimo efektyvumo stebėjimo sistemos ir energijos audito duomenų analizę. Palyginamoji analizė buvo atliekama siekiant nustatyti neišnaudotą ekonominį ir techninį energijos vartojimo efektyvumo potencialą pramonėje. Remiantis magistro darbo išvadomis nustatomos moksliškai pagrįstos politikos rekomendacijos, kaip ilgalaikį nustatytų neišnaudotų pramoninio energijos vartojimo efektyvumo galimybių įgijimą. Raktiniai žodžiai: energijos vartojimo efektyvumas, pramonė, gamyba, tvarumas Anotacija (užsienio k.) The Master’s Thesis develops an industrial energy efficiency assessment model that allows to identify economic and technical energy saving potentials in industry. Both ex-post and ex-ante assessment of the industrial energy efficiency potential is carried out for the case of Latvia. The developed methodology consists of three main pillars – structural assessment of industry, evaluation of industrial energy efficiency progress and determination of energy saving potential. The research algorithm incorporates five different research methods. Top-down research approach is used to analyze the main industrial performance factors and structural characteristics at the sectoral and macroeconomic levels. In addition, a composite energy efficiency index is constructed for two level assessment - cross-country comparison and sub-sectoral comparison of industrial energy efficiency and sustainability performance. Log-Mean Divisia Index (LMDI) decomposition analysis is used to measure changes in industrial energy consumption and generated CO2 emissions which allows to monitor progress made towards the achievement of energy efficiency and climate neutrality targets in the context of European Green Deal policy. Bottom-up research approach is used to identify industrial energy savings opportunities from in-depth analysis of energy efficiency monitoring system and energy audit data. Benchmarking is carried out to identify untapped economic and technical energy efficiency potential in industry. Based on the findings of the Master’s Thesis science-based policy recommendations for the long-term acquisition of identified untapped industrial energy efficiency potentials are determined. Raktiniai žodžiai: energy efficiency, industry, manufacturing, sustainability |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Elina Zunde
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Teigiamos energijos blokų plėtros scenarijai
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Raimondas Grubliauskas
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro darbe nagrinėjamas Rygos istorinio centro gyvenamojo namų kvartalo pertvarkymas į gyvenamąjį kvartalą su teigiamu energetiniu balansu. Sukurti keli galimi plėtros scenarijai ir rezultatai modeliuojami „Stella Architect“ programoje, kurioje buvo sukurtas gyvenamojo kvartalo sistemos dinamikos modelis. Magistro darbe pateikiama literatūros analizė, metodika, apibūdinanti, kokie parametrai parenkami kiekvienam scenarijui, atsinaujinančių energijos šaltinių skaičiavimas, liekamosios šilumos apskaičiavimas, pagamintos energijos apskaičiavimas, išmetamo CO2 kiekio sumažinimo apskaičiavimas ir išvados. Tyrimo tikslas - ištirti miesto gyvenamojo kvartalo pertvarkymo galimybes į kvartalą su teigiamu energijos balansu. Norint pasiekti tikslą, buvo iškelta hipotezė – yra įmanomas technologiškai ir ekonomiškai pagrįstas tradicinio gyvenamojo kvartalo, esančio istoriniame Rygos centre, perdarymas į gevenamųjų namų kvartalą su teigiamu energetiniu balansu. Magistro darbas sudarytas iš 71 psl., kuriuose naudojami: 39 paveikslėliai, 8 lentelės, 3 priedai, literatūros sąrašas su 59 informacijos šaltiniais. Raktiniai žodžiai: Kvartalas su teigiamu energijos balansu, atsinaujinantys energijos šaltiniai, mažų sąnaudų šildymas, šilumos siurbliai. Anotacija (užsienio k.) In this master’s thesis the transition of the residential quarter of the historical centre of Riga to the quarter of positive energy balance was studied. Several possible development scenarios have been developed in the Stella Architect program for modelling. The master's thesis includes literature analysis, methodology, with parameters selected for each scenario, calculation of renewable energy resources, calculation of residual heat, calculation of produced energy, calculation of CO2 emission reduction, and conclusions. The aim of the research is to study the urban quarter transition to a positive energy balance. To achieve the goal, a hypothesis was put forward - a technologically and economically justified transition from a traditional quarter to a quarter of a positive energy balance is possible in the historical centre of Riga. The master 's thesis consists of 71 page and includes: 39 figures, 8 tables, 3 appendices a list of references with 59 information sources. Raktiniai žodžiai: Positive energy balance quarter, renewable energy resources, low potential heat, heat pumps |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Beate Zlaugotne
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Kiekybinis ir kokybinis sveikatos priežiūros atliekų ir išteklių įvertinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
prof.
dr.
Saulius Vasarevičius
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
ANOTACIJA Magistro darbe su daugiakriterine analize buvo lyginamos sveikatos priežiūros atliekų tvarkymo technologijos, siekiant įvertinti, kuri technologija yra tinkama sveikatos priežiūros atliekų perdirbimui ir naudojama naujų produktų gamybai, skatinant žiedinę ekonomiką, mažinant energijos ir išteklių suvartojimą. Magistro darbo pradžioje aprašomi sveikatos priežiūros atliekų tipai ir vieta. Buvo tiriami Europos šalių duomenys apie sveikatos priežiūros ir pavojingų sveikatos priežiūros atliekų kiekį, taip pat sveikatos priežiūros atliekų kiekį ir pasiskirstymą Latvijoje pagal poklasį. Taip pat aprašoma sveikatos priežiūros atliekų morfologinė analizė ir pavojingų sveikatos priežiūros atliekų perdirbimo galimybės. Praktinėje magistro darbo dalyje buvo atliktas technologijų palyginimas pagal nustatytus rodiklius. Buvo naudojamas TOPSIS metodas, o duomenys yra kokybiniai ir kiekybiniai, gauti iš literatūros apžvalgos. Magistro darbo pabaigoje analizuojami gauti TOPSIS rezultatai, taip pat vertinama rodiklių jautrumo analizė ir tai, kaip ji veikia technologijos vertinimą. Magistro darbo tyrimas finansuojamas Latvijos mokslo tarybos projekto „Visuomenės sveikatos ir aplinkos taršos prevencija per žiedinės ekonomikos metodus sveikatos priežiūros atliekų tvarkyme (panacėja)“, projekto Nr. Lzp-2020 / 1-0299. Darbą sudaro 78 puslapiai, 5 skyriai, 17 poskyriai, 46 paveikslai, 18 lentelių ir 59 informacijos šaltiniai. Raktiniai žodžiai: sveikatos priežiūros atliekos; pavojingos sveikatos priežiūros atliekos; sveikatos priežiūros atliekų tvarkymo technologijos; sveikatos priežiūros atliekų perdirbimas Anotacija (užsienio k.) ANNOTATION In the master's thesis with multi-criteria analysis, a comparison of healthcare waste management technologies was made to evaluate which technology is suitable for healthcare waste recycling and used in the production of new products, promoting circular economy, reducing energy and resource consumption. At the beginning of the master's thesis, the types and location of healthcare waste are described. Data from European countries on the amount of health care and hazardous healthcare waste, as well as the amount and distribution of health care waste in Latvia by subclass were examined. Also, morphological analysis of health care waste and the possibilities of recycling hazardous health care waste is described. In the practical part of the master's thesis, a comparison of technologies was made, according to the set indicators. The TOPSIS method was used and the data are qualitative and quantitative, obtained from a literature review. At the end of the master's thesis, the obtained TOPSIS results are analysed, as well as the sensitivity analysis for the indicators and how it affects the technology assessment is evaluated. Master's thesis research is funded by the Latvian Council of Science, project “Public health and environmental pollution prevention through circular economy approaches in health care waste management (Panacea)”, project No. lzp-2020/1-0299. Thesis consists of 78 pages, 5 chapters, 17 subsections, 46 figures, 18 tables and 59 sources of information. Raktiniai žodžiai: healthcare waste;hazardous healthcare waste; healthcare waste management technologies;healthcare waste recycling |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Krista Laktuka
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Ilgalaikės politikos rekomendacijos šildymo ir vėsinimo efektyvumui didinti
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Marina Valentukevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Es lygmeniu šildymui ir vėsinimui išleidžiama daug išteklių, todėl tai yra vienas iš prioritetinių sektorių, kurių efektyvumą reikia didinti kaip tvaraus vystymosi dalį. Latvijos šildymo ir vėsinimo sektorius nėra išimtis, todėl svarbu nustatyti arba su kuriuo politikos priemonėmis būtų galima padidinti veiksmingumą. ES teisės aktuose, skirtuose energijos vartojimo efektyvumui didinti, apibrėžiamos plėtros kryptys ir galimos politikos priemonės, kurios, valstybėms narėms, šiuo atveju Latvijai, galėtų padidinti šildymo ir vėsinimo sektoriaus efektyvumą. Šiuo klausimu buvo išnagrinėti ES energetikos efektyvumo didinimo teisės aktai, nustatyti pagrindiniai tikslai ir politikos priemonės. Kitas žingsnis buvo ištirti, ar Latvijos ilgalaikio planavimo dokumentuose įgyvendinami tie patys tikslai ir politikos priemonės. Atliekant tyrimą buvo įvertintos politikos ir politikos priemonės, kurias planuojama taikyti Latvijos mastu pagal Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą iki 2030 m., kad būtų pasiekti anksčiau nustatyti aplinkos ir klimato tikslai. Nustatytos politikos priemonės buvo sugrupuotos pagal rūšį – reguliavimą; savanoriška veikla; viešoji finansinė parama; rinkos politikos priemones. Buvo įvertinta, ar ES ir Latvijos lygmeniu nustatyti klimato ir aplinkos apsaugos tikslai įgyvendinami regionų ir miestų, savivaldybių tvaraus vystymosi strategijose. Tyrimui buvo naudojamas raktinių žodžių ištraukimo teksto analizės metodas kartu su kelių kriterijų analizės metodais TOPSIS ir AHP. Tyrimo pabaigoje TOPSIS metodu gauti miestų ir savivaldybių darnaus vystymosi strategijų rezultatai buvo lyginami su tų pačių miestų klimato indeksu, savivaldybių šildymo sistemomis. Galiausiai buvo padarytos išvados dėl klimato ir aplinkos apsaugos tikslų, nustatytų Latvijos ilgalaikio planavimo dokumentuose esamuose ES teisės aktuose, įgyvendinimo, taip pat dėl tolesnio tų pačių tikslų įgyvendinimo regioninio ir vietos planavimo dokumentuose. Nustatytos dažniausiai nacionaliniu lygmeniu naudojamos politikos priemonės šildymo ir vėsinimo efektyvumui didinti. Raktiniai žodžiai: politikos priemonės, efektyvumas, šildymas ir vėsinimas, tvaraus vystymosi strategija, ilgalaikis planavimas Anotacija (užsienio k.) Provision of heat and cooling supply within the EU is a resource intensive process, making it one of the priority sectors whose efficiency needs to be increased in the context of sustainable development. Latvian heating and cooling sector is no exception, so it is important to identify whether and by what policy instruments efficiency gains could be achieved. EU legislative documents for the improvement of energy efficiency define development directions and possible policy instruments, by application of which Member States, in this case Latvia, could increase efficiency of the heating and cooling sector. To do this, EU legislative documents in connection with energy efficiency were examined. A study was performed, whether the same goals and policy instruments that are set at EU level are implemented in Latvia's long-term planning documents. Study assessed policies and policy instruments to be applied in Latvia within the framework of the NECP 2030 in order to achieve previously determined environmental and climate goals. Identified policy instruments were grouped by their type - regulation; voluntary action; government expenditure; market-based policy instruments. It was assessed whether climate and environmental targets set at EU and Latvian level are being implemented in the Sustainable Development Strategies of Planning Regions and cities and municipalities. For the research, keyword extraction text analysis method was used, in combination with multi-criteria analysis methods TOPSIS and AHP. At the end of this study, results obtained by TOPSIS method on Sustainable Development Strategies of cities and municipalities were compared with Climate Index of examined cities and municipalities heat supply systems. Finally, conclusions were made on the implementation of climate and environmental objectives in Latvia's long-term planning documents, as well as the implementation of those objectives in regional and local level planning documents. Most frequently used policy instruments at national level for improving efficiency of heating and cooling have been identified. Raktiniai žodžiai: policy instruments, efficiency, heating and cooling, sustainable development strategy, long-term planning |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Giedrė Juozapavičiūtė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Gliukozės išgavimas iš tekstilės atliekų fermentinės hidrolizės būdu ir daugiakriterė analizė
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Marina Valentukevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
ANOTACIJA Magistro baigiamasis darbas parengtas apie gliukozės išgavimą iš tekstilės atliekų atliekant fermentinę hidrolizę ir jos daugiakriterinę analizę. Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo atlikti fermentinę hidrolizę, įvertinti surinktus rezultatus, siekiant nustatyti, ar mėginio drumstumo ir spalvos intensyvumo pokyčio kriterijai hidrolizės metu turi įtakos gliukozės koncentracijai, patikrinti NaOH pirminio cheminio apdorojimo metodą. Be to, buvo bandoma auginti Aspergillus niger grybelio kolonijas, siekiant įvertinti galimybę pakeisti komercinį celiuliozės mišinį, naudojamą hidrolizėje. Pirmajame skyriuje pateikiama literatūros apžvalga apie tekstilės pramonę ir jos poveikį aplinkai, įvairius tekstilės tipus ir jų gamybos procesą, tekstilės scenarijaus ekologinio pėdsako vertinimą. Literatūros apžvelgtoje analizuojami vartotojų įpročių pokyčiai drabužių skirstymo ir šalinimo srityje ir šiuolaikiškos rūšiavimo technologijos, taip pat fermentinių savybių apžvalga ir A. niger svarbos hidrolizės procese supratimas. Antrajame skyriuje pateikiamas išsamus pirminio cheminio ir mechaninio apdorojimo, fermentinės hidrolizės, A. niger kultūros auginimo ir duomenų analizės metodinis aprašymas. Trečiąjį skyrių sudaro cheminio ir mechaninio pirminio apdorojimo, fermentinės hidrolizės, spektroskopijos, mikroskopijos, daugiakriterinės ir statistinės analizės rezultatai. A. niger kultūros auginimo rezultatai pateikiami trečiajame skyriuje. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, literatūros apžvalga, tekstilės atliekų perdirbimo naudojant fermentinę hidrolizę metodika, rezultatai, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis - 61 lapas be literatūros sąrašo. Jame taip pat yra 37 paveikslai, 7 lentelės ir 39 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: Raktažodžiai: fermentinė hidrolizė, tekstilės atliekos, organiniai pluoštai, Aspergillus niger, gliukozės regeneravimas, pirminis apdorojimas, sintetiniai pluoštai, Anotacija (užsienio k.) ANNOTATION The master thesis was about glucose recovery from textile waste by performing enzymatic hydrolysis and its multi-criteria analysis. The main objective of this study was to perform enzymatic hydrolysis, evaluate gathered results to determine if criteria like turbidity or color intensity change during hydrolysis have any impact on concentration of glucose, inspect the NaOH chemical pretreatment method. In addition, Aspergillus niger fungus colony cultivation was attempted, to evaluate the possibility of removing expensive commercial cellulase blend from hydrolysis. First chapter contains literature review on textile industry and its environmental impact, different textile types and their production process, environmental footprint of textile case scenario. Furthermore, literature review on consumer habit changes on garment disposal and innovative sorting technologies as well as insight into enzymatic properties and understanding of A. niger importance in hydrolysis process. Second chapter contains detailed methodological description of preparation for chemical and mechanical pretreatment, enzymatic hydrolysis, as well as A. niger cultivation and data analysis. Third chapter consists of results from chemical and mechanical pretreatment, enzymatic hydrolysis, spectrophotometry, microscopy as well as multi-criteria and statistical analysis. Moreover, A. niger cultivation results are presented in third chapter as well. This work consists of following parts: introduction, literature review, methodology of textile waste recycling using enzymatic fermentation, results, conclusions, recommendations and references. The volume of thesis is 74 pages excluding the references. It also includes 43 figures, 8 tables and 51 references Raktiniai žodžiai: Key words: enzymatic hydrolysis, textile waste, organic fibers, Aspergillus niger, glucose recovery, pretreatment, synthetic fibers. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Zane Feodorova
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Vienaląsčių baltymų gamyba iš gamtinių dujų naudojant Methylococcus capsulatus
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro darbo tema - "Vienos ląstelės baltymų gamyba iš gamtinių dujų naudojant Methylococcus capsulatus". Darbo autorė - Zane Feodorova, Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūros studijų programos "Aplinkos inžinerija" II kurso studentė. Šio darbo tikslas - ištirti, ar metanotrofinių bakterijų Methylococcus capsulatus kultūra potencialiai galėtų būti naudojama biodujų ir gamtinių dujų kogeneracinėse jėgainėse, siekiant absorbuoti nuostolingai sudegintą metaną ir gaminti vienos ląstelės baltymus. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) atlikti literatūros analizę pasirinkta tema; 2) remiantis mokslinėmis publikacijomis sukurti įvairius eksperimentinius modelius; 3) atlikti eksperimentinius tyrimus; 4) aprašyti eksperimentų eigą ir fiksuoti gautus rezultatus; 5) apibendrinti gautus rezultatus išvadomis ir pateikti rekomendacijas eksperimentinių tyrimų ir matavimų kokybei gerinti. Darbą sudaro 2 skyriai, 11 skirsnių ir 26 poskyriai. Teorinę darbo dalį sudaro pirmasis skyrius. Antrasis skyrius yra praktinė dalis. Praktinėje darbo dalyje pateikti eksperimentai atlikti Rygos technikos universiteto Energetikos sistemų ir aplinkosaugos instituto Biosistemų laboratorijoje, kurioje buvo auginami mikroorganizmai. Eksperimentai buvo atliekami 5 mėnesius nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. Magistro darbą sudaro 74 puslapiai, 5 lentelės, 48 paveikslai, 7 formulės ir 104 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: vienaląsčiai baltymai, eksperimentas, gamtinės dujos, biodujos Anotacija (užsienio k.) The topic of the Master Thesis is "Single-cell protein production from natural gas by using Methylococcus capsulatus". The author of the thesis is Zane Feodorova, a 2nd-year student of the Vilnius Gediminas Technical University Master's study program “Environmental Engineering”. The aim of this work is to research whether the culture of methanotrophic bacteria Methylococcus capsulatus would be potentially used in biogas and natural gas cogeneration plants to absorb wastefully burned methane and produce single-cell protein. To achieve the aim, the following tasks were set: 1) to get acquainted with the available literature and perform its analysis in accordance with the topic; 2) to develop various experimental models based on scientific publications; 3) to perform experiments; 4) describe the course of experiments and record the obtained results; 5) to summarize conclusions from the obtained results and give recommendations for the improvement of the quality of experiments and measurements. The work consists of 2 chapters, 11 sections, and 26 subsections. The theoretical part of the work is the first chapter. Chapter 2 is the practical part. In the practical part of the thesis, experiments were conducted in the Biosystems Laboratory of the Riga Technical University Institute of Energy Systems and Environment, where microorganism cultivation was carried out. The experiments were performed over a period of 5 months from December 2020 to May 2021. Master Thesis consists of 74 pages, 5 Tables, 48 Figures, 7 formulas, and 104 references. Raktiniai žodžiai: single-cell protein, experiment, natural gas, biogas |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Janis Narbuts
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Protingo pastato apdaila su saulės energijos kaupykla
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Pastatai yra susije? su dideliu neis?naudotu energijos taupymo potencialu, kuris sudaro 40% visos Europos Sa?jungos (ES) energijos ir 36% CO2 emisijos. Nors pastatu? energinio naudingumo direktyvoje reikalaujama, kad visi nauji pastatai nuo 2021 m. bu?tu? energijos beveik nevartojantys pastatai (NZEB), artimiausiu metu turi bu?ti numatytos griez?tesne?s politinės ir reguliavimo priemone?s ES pastatu? sektoriuje senu? pastatu? atnaujinimui. Energija? taupantis pastatu? fasadas yra raktas i? ES pastatu? dekarbonizacija? iki 2050 m. S?io tyrimo tikslas yra sukurti inovatyvią dinamis?ka? fasadu? sistema? su saule?s energijos kaupimu ir i?vertinti siu?lomos technologijos energijos vartojimo efektyvuma?. Sukurti eksperimentiniai stendai laboratoriniams ir lauko bandymams bei atliktas fasado dinaminio modelio valdymo sistemos projektavimas. Lyginamieji tyrimai buvo atlikti laboratorijoje, kontroliuojamomis šildymo ir šaldymo sa?lygomis bei lauke. Dinaminis komponentas buvo naudojamas de?l dvieju? priez?asc?iu?: a) atspindinti vidine? danga saule?s spinduliuote? nukreipia i? elementa? kaitinimo faze?je, b) aerogelio izoliuojantis uz?pildas sumaz?ina s?ilumos nuostolius aus?inimo faze?je. Taikant dinamini? saule?s fasado modeli?, pasiekiamas didesnis energijos efektyvumas de?l saule?s sekimo ir faze?s keitimo medz?iagos (PCM) i?krovimo ir is?krovimo ciklu?. Magistro darbas buvo paremtas Fundamentinių ir taikomųjų tyrimų projektu “Smart building EnVElope with solaR Energy STorage (EVEREST)”, projekto Nr. Lzp-2019 / 1-0363, kurį finansavo Latvijos mokslo taryba. Darbą sudaro 100 puslapiai, 79 paveikslai, 11 lentelių ir 127 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: Saulės energija, Statybinė medžiaga, Atsinaujinančios energijos technologija, Šilumos kaupimas, Energijos vartojimo efektyvumas, Pastatų politika Anotacija (užsienio k.) Buildings are linked to a significant untapped energy saving potential, accounting for 40% of European Union’s (EU) final energy and 36% of CO2 emissions. While energy performance of buildings directive requires all new buildings from 2021 to be nearly-zero energy buildings (NZEB), stronger policy and regulation measures in EU’s building sector in terms of old building renovation are up to come in the nearest future. Energy efficient building envelopes plays the key role to achieve decarbonization of the EU’s building stock by 2050. The goal of this study is to develop an innovative dynamic facade system with solar energy storage and to evaluate the energy efficiency of the proposed technology. The experimental stands for laboratory and outdoor testing and the design of the control system of a dynamic facade model have been developed. Comparative tests were caried out in laboratory, in controlled heating and cooling conditions, and outdoors. The dynamic component was used for two reasons: a) reflective inner coating focus solar radiation on the element in heating phase, b) aerogel insulation filling decreases heat loss in the cooling phase. By introducing the subject of research – dynamic solar envelope, increased energy efficiency is reached due to solar tracking and the charge and discharge cycles of phase change material (PCM). Master thesis has been supported by Fundamental and Applied Research project “Smart building EnVElope with solaR Energy STorage (EVEREST)”, project No. lzp-2019/1-0363, funded by the Latvian Council of Science.Thesis consists of 100 pages, 79 Figures, 11 Tables and 127 references. Raktiniai žodžiai: Solar energy, Building envelope, Renewable technology, Thermal storage, Energy efficiency, Policy for buildings |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Lasma Livzeniece
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Vėjo energetikos tvarumo vertinimas Latvijoje: tvarumo SSGG ir daugiakriterė analizė
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaida Šerevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
2020 m. pradžioje Latvijos vyriausybė patvirtino Nacionalinį energetikos ir klimato planą 2021–2030 metams – tai ilgalaikis energetikos ir klimato planavimo dokumentas, nustatantis pagrindinius Latvijos nacionalinės energetikos ir klimato politikos principus ateinantiems dešimčiai metų. Nors nustatytas konkretus 800 MW vėjo energijos plėtros tikslas, tačiau informacijos apie vėjo energetikos tikslo pasiekimo būdus pateikiama nedaug. Būtų naudingos vėjo energijos plėtros gairės, pateikiančios aiškų planą ir veiksmus, susijusius su vėjo energijos plėtra, įskaitant vėjo energijos prioritetus. Šio tyrimo tikslas yra pasiūlyti lankstų ir pritaikomą įrankį, siekiant įvertinti, palyginti ir pasirinkti politikos formuotojams naudingiausias vėjo energijos plėtros alternatyvas. Tyrimo tikslas pasiektas taikant tvarumo SSGG analizę kartu su daugiakriterinių sprendimų analize, naudojant pirmenybės tvarkos pagal panašumą į idealų sprendimą metodiką. Naudojant du vertinimo metodus buvo atliktas: a) palyginamasis sausumos ir jūros vėjo energetikos kriterijų įvertinimas; b) vėjo energetikos tvarumo vertinimas pagal pasirinktus scenarijus; c) geriausio įmanomo scenarijaus pasirinkimas. Siūlomas metodas gali padėti struktūrizuoti ir padėti apsispręsti dėl vėjo energetikos, atsižvelgiant į ekonominius, aplinkos, socialinius ir technologinius aspektus. Raktiniai žodžiai: Vėjo energija; Sausumos vėjo energija; Vėjo energija jūroje; Palyginimas, vertinimas; SSGG; Daugiakriterinių sprendimų analizė; Nacionalinis Latvijos energetikos ir klimato planas. Anotacija (užsienio k.) Early 2020 Latvian government approved the National Energy and Climate Plan 2021 – 2030 – a long-term energy and climate planning document setting the basic principles, goals and action lines of Latvia’s national energy and climate policy for the next ten years. Although a specific target of 800 MW for wind energy development has been set, there is limited information provided on the means of achieving the wind energy target. Hence a roadmap on wind energy development would be helpful, providing a clear plan and actions on the wind energy development, including the wind energy priorities. The goal of this study is to propose a flexible and adaptable tool to assess, compare and select the most advantageous wind energy development alternatives for policy makers. The research goal is met by applying sustainability SWOT analysis in combination with the Multi-Criteria Decision Analysis, using the Technique for Order of Preference by Similarity to Ideal Solution. The combination of the two methods provides a) an evaluation of com-parable criteria for onshore and offshore wind energy b) assessment of the wind energy sustainability within the selected scenarios c) selection of the best possible scenario. The proposed method can help structure and lessen the complexity around the wind energy dilemma while taking into account economic, environment, social and technological aspects. Raktiniai žodžiai: Wind energy; Onshore wind energy; Offshore wind energy; Comparison, Assessment; sSWOT; Multi-Criteria Decision analysis; National Energy and Climate Plan of Latvia. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Liga Jupatova
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Sisteminio dinamikos modelio, skirto energijos vartojimo efektyvumo politikai įgyvendinti namų ūkių ir savivaldybių sektoriuose, plėtra
|
Baigiamojo darbo vadovas
prof.
dr.
Saulius Vasarevičius
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Europos Sąjunga užsibrėžė ambicingus tikslus kovai su klimato kaita įgyvendinant Europos ekologinį susitarimą (Europos Komisija, 2019 m.). Energijos vartojimo efektyvumas yra viena svarbiausių priemonių šiems tikslams pasiekti. ES direktyva EC 2006/32/EC dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų reikalauja, kad kiekviena ES valstybė narė parengtų nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo planus. Plane turi būti nurodyti energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir veiksmų, kurių reikia imtis tikslui pasiekti, aprašymas. Dėl blogėjančios aplinkos būklės pasaulyje Europos šalys nusprendė pasirašyti „Žaliąjį susitarimą“, kurio tikslas - iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Siekiama 2014–2020 m. pasaulyje sutaupyti 9 896 GWh sunaudojamos energijos, o visos Europos šalys prie to prisideda. Latvijoje tai buvo įgyvendinta ir įtraukta į politinius sprendimus, o minėtos direktyvos buvo išverstos ir pristatytos visuomenei ir pareigūnams. Tačiau realiame gyvenime taupymas ir veiksmai energetikos srityje nėra pakankami. Šio darbo tikslas yra sukurti namų ir viešojo sektoriaus energijos vartojimo efektyvumo naudojimo sisteminės dinamikos modelį, skirtą analizuoti energijos vartojimo efektyvumo politiką ir atlikti modeliavimą pagal sukurtą modelį siekiant nustatyti ir suprasti pagrindinius veiksnius, prisidedančius prie energijos vartojimo efektyvumo šiuose sektoriuose. Reikalinga išskirti reikalingus sprendimus savivaldybėms ir politikos formuotojams siekiant sumažinti taršą iki direktyvose apibrėžtų tikslų. Pirmajame tyrimo etape buvo atlikti literatūros analizė apie esamą padėtį skirtingose šalyse: JAV, Europoje, Azijoje. Siekiant įvertinti esamą padėtį Latvijoje buvo atlikti interviu su ekspertais iš visų penkių Latvijos regionų. Šie ekspertai atsakingi už tai, kad prižiūrėt savivaldybes, padėtų joms įvertinti esamą padėtį kaip įgyvendinama aplinkos politika, veiksmų planas ir kokios yra vystymo galimybės. Po šių interviu buvo skambinama į kelias konkrečias savivaldybes, kurios tiesiogiai dirba su aplinkosaugos problemomis. Raktiniai žodžiai: Europos Sąjunga, Europos ekologinį susitarimą, Plane turi būti nurodyti energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir veiksmų, kurių reikia imtis tikslui pasiekti, aprašymas. Dėl blogėjančios aplinkos būklės pasaulyje Europos šalys nusprendė pasirašyti „Žaliąjį susitarimą“, kurio tikslas - iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Siekiama 2014–2020 m. pasaulyje sutaupyti 9 896 GWh sunaudojamos energijos, o visos Europos šalys prie to prisideda. Anotacija (užsienio k.) European Union has set ambitious goals to tackle climate change in the European Green Deal (European Commission, 2019) and energy efficiency is one of the most prominent measures. EU directive EC 2006/32/EC on energy end-use efficiency and energy services and repealing Council Directive 93/76/EEC (European Commission, 2006) requires that every EU member state develops national energy efficiency plans. Plan has to contain energy efficiency goals in terms of cumulative energy savings and description of actions to be taken to reach the goal. The first action plan had to cover period from 2008 to 2010. The second action plan was active from 2011 till 2013. It was followed by a national energy efficiency action plan for 2014 to 2020. There is an environmental crisis in the world and therefore Europe countries have sign “Green deal’’ with the aim by 2050 reach zero emission. There is global setting between 2014 and 2020 to save 9 896 GWh of energy used worldwide and all countries in Europe are contributing in that. There are several laws that are controlling the CO2 emissions, but they are ignored because there are no replications or sanctions, as well as rewards. The aim is to develop a system dynamics model for household and public sector energy efficiency use for the analysis of energy efficiency policies and to perform modeling with the developed model in order to identify and understand the main factors contributing to energy efficiency in these sectors. There is a need to identify what are the right pushes on municipalities and policy makers to reach set goals for zero emissions. In the first phase of research was ankylosed publications and the situation in different countries. The research was done form more than 25 publications about USA, different Europe countries and Asia. The publications were taken from scientific database. To understand real situation in Latvia there were made more than 1,5 hour interviews. The interviews were with five Latvian there are five planning regions that are responsible in their region to look over municipalities, help them and Raktiniai žodžiai: European Green Deal. There is an environmental crisis in the world and therefore Europe countries have sign “Green deal’’ with the aim by 2050 reach zero emission. There is global setting between 2014 and 2020 to save 9 896 GWh of energy used worldwide and all countries in Europe are contributing in that. There are several laws that are controlling the CO2 emissions, but they are ignored because there are no replications or sanctions, as well as rewards. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Lauma Balode
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Prieštaravimų energetikos sektoriuje vertinimas siekiant „Žaliojo kurso“ tikslų
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Raimondas Grubliauskas
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro darbo tikslas: nustatyti prieštaravimus energetikos sektoriuje, sukuriant metodiką šilumos tiekimo technologijų tvarumui ir politikos priemonių poveikiui įvertinti. Pagrindiniai klausimai ir rezultatai: Energetikos sektoriaus politiką galima įgyvendinti naudojant įvairias politines ir ekonomines priemones, tačiau ne visada aišku, kokia politika vykdoma, o kurios priemonės yra ypač veiksmingos ir efektyvios. Todėl būtina laiku nustatyti prieštaravimus energetikos politikoje. Tyrime analizuojamas individualių ir centralizuoto šilumos tiekimo technologijų tvarumas ir taip bandoma atsakyti į ginčytiną klausimą, kurie technologiniai sprendimai yra tvaresni ir kokie rodikliai tai lemia. Antroje tyrimo dalyje nurodomas nacionalinio energetikos ir klimato plano ex-ante vertinimas ir analizuojamas 4 priede pateiktų priemonių poveikis bei jų atitiktis Europos Žaliojo kurso tikslams 2030 m. Magistro darbą sudaro: 1) Analitinė dalis - energetikos politikos prieštaravimų literatūros apžvalga. 2) Tyrimų dalis - prieštaravimai energetikos sektoriuje vertinami dviem būdais: 1. šilumos tiekimo technologijų tvarumo įvertinimas ir naudojamo kompleksinio tvarumo indekso palyginimas. 2. Latvijos nacionaliniame energetikos ir klimato plane nurodytų priemonių poveikio įvertinimas naudojant TOPSIS analizę ir sudėtinį tvarumo indeksą. 3) Rezultatai - gautų rezultatų įvertinimas, rekomendacijų rengimas politikos formuotojams. Magistro darbo nuorodos: Magistro darbo bibliografiniame sąraše yra 61 literatūros šaltinių. Magistro darbo apimtis: Darbą sudaro 3 skyriai ir 92 puslapiai. Darbą sudaro 20 lentelių, 27 paveikslai ir 7 priedai. Magistro darbas parašytas anglų kalba. Magistro darbą parėmė Latvijos mokslo tarybos finansuojamas Fundamentinių ir taikomųjų tyrimų projektas „Aklosios zonos energijos perėjimo politikoje (BlindSpots)“, projektas Nr. Lzp-2018 / 2-0022. Raktiniai žodžiai: Energetikos politika, atsinaujinantys energijos ištekliai, kompleksinio tvarumo indekso metodas, prieštaravimai Anotacija (užsienio k.) Aim of the Master Thesis: to identify contradictions in the energy sector by developing a methodology to assess the sustainability of heat supply technologies and the impact of policy measures. Key issues and results: Policies in the energy sector can be implemented through a variety of political and economic instruments, but it is not always clear which policies are being pursued and which instruments are particularly effective and efficient. It is therefore necessary to identify contradictions in energy policy in timely manner. The study analyzes the sustainability of individual and district heating technologies and thus attempts to answer the controversial question of which technological solutions are more sustainable and which indicators determine this. The second part of the study refers to the ex-ante evaluation of the National Energy and Climate Plan and analyses the impact of the measures in Annex 4 and the consistency with the European Green Deal climate targets for 2030. The Master Thesis consists of: 1) Analytical part - literature review of contradictions in energy policy. 2) Research part - Contradictions in energy sector are evaluated in two ways: 1. a complex sustainability index is used to assess and compare the sustainability of heat supply technologies. 2. assesment of the impact of the measures mentioned in Latvian National Energy and Climate Plan using TOPSIS analysis and composite sustainability index. 3. Results - evaluation of the obtained results, development of recommendations for policymakers. References of Master Thesis: The bibliographic list of the Master Thesis includes sources of 61 literature. Volume of the Master Thesis: The Thesis consists of 3 sections and 92 pages. The thesis includes 20 tables, 27 figures and 7 appendix. The Master Thesis is written in English. Master thesis has been supported by Fundamental and Applied Research project “Blind spots in the energy transition policy (BlindSpots)”, project No. lzp-2018/2-0022, funded by the Latvian Council of Science. Raktiniai žodžiai: Energy policy, renewable energy resources, complex sustainability index method, contradictions. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Monika Stonkutė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Mielių taikymo sunkiesiems metalams iš užteršto vandens šalinti eksperimentiniai tyrimai
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro darbas buvo apie Saccharomyces cerevisiae mielių panaudojimą švino, vario ir kadmio jonams pašalinti iš dirbtinai užteršto vandens. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo atlikti eksperimentinius tyrimus bei įvertinti adsorbcijos parametrų įtaką adsorbcijos procesui taikant Saccharomyces cerevisiae ir maistines mieles kaip adsorbentą bei atlikti skaitinį adsorbcijos proceso modeliavimą. Pirmajame skyriuje pateikiama literatūros apžvalga apie sunkiųjų metalų šaltinius, jų poveikį žmogui bei aplinkai, galimus sunkiųjų metalų pašalinimo iš užteršto vandens metodus bei fizines – chemines Saccharomyces cerevisiae mielių savybes. Antrajame skyriuje aprašoma adsorbcijos eksperimentų, naudojant mieles, paruošimo metodika. Trečiajame skyriuje pateikiami adsorbcijos eksperimentinių tyrimų rezultatai. Ketvirtasis skyrius skirtas matematiniam adsorbcijos modeliavimui taikant Visual MINTEQ programinę įrangą. Prieduose yra pateikiama autorės publikacija ir konferencijos pranešimo medžiaga. Darbą sudaro toliau išvardintos dalys: įvadas, literatūros apžvalga, metodika, rezultatai, matematinis adsorbcijos proceso modeliavimas, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 88 puslapiai be nuorodų ir priedų. Magistro darbe yra 43 iliustracijos, 25 lentelės ir 96 nuorodos. Raktiniai žodžiai: Adsorbcija; sunkieji metalai; švino jonai; vario jonai; kadmio jonai, Saccharomyces cerevisiae mielės; Visual MINTEQ programinė įranga Anotacija (užsienio k.) The master thesis was about the use of Saccharomyces cerevisiae yeast to remove lead, copper and cadmium ions from artificially contaminated water. The main objective of this work was to perform experimental studies and to evaluate the influence of adsorption parameters on the adsorption process using Saccharomyces cerevisiae and Brewer’s yeast as an adsorbent and to perform numerical modeling of the adsorption process. The first chapter contains literature review on the sources of heavy metals, their effects on humans and the environment, possible methods for the removal of heavy metals from contaminated water and the physical – chemical properties of Saccharomyces cerevisiae yeast. The second chapter describes the methodology for the preparation of adsorption experiments using yeast. The third chapter presents the results of experimental adsorption studies. The fourth chapter was devoted to mathematical modeling of adsorption using Visual MINTEQ software. The appendices contain the author's publication and the conference proceedings. The work consists of the following parts: introduction, literature review, methodology, results, mathematical modeling of the adsorption process, conclusions, recommendations, references and appendices. The volume of thesis is 88 pages excluding references and appendices. It also contains 43 illustrations, 25 tables and 96 references. Raktiniai žodžiai: Adsorption; heavy metals; lead ions; copper ions; cadmium ions, Saccharomyces cerevisiae yeast; Visual MINTEQ software |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Monika Gurklytė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Neorganinių teršalų iš patalpų oro valymo, naudojant skirtingus kambarinius augalus, eksperimentiniai tyrimai ir vertinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Rasa Vaiškūnaitė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos patalpų oro teršalų valymo galimybės naudojant kambarinius augalus. Buvo iškeltas darbo tikslas – eksperimentinių tyrimu metu įvertinti teršalų iš oro valymo, naudojant kambarinius augalus kaip filtracijos priemones, galimybes. Pirmajame skyriuje atlikta literatūros šaltinių analizė, kuria remiantis buvo išanalizuoti patalpų oro taršos šaltiniai, išnagrinėti pasaulyje naudojami oro kokybės matavimai, įvertinti oro valymo metodai botaninėmis sistemomis, mikroorganizmais. Taip pat nustatyta teršalų skaidymo priklausomybė nuo temperatūros ir šviesos intensyvumo. Pateiktos pirmojo skyriaus išvados. Antrajame skyriuje atliktas eksperimentinis tyrimas naudojant kambarinius augalus teršalų pašalinimui. Pateikta oro valymo nuo teršalų su kambariniais augalais tyrimų metodika ir išvados. Trečiajame skyriuje išanalizuoti eksperimentinio tyrimo rezultatai, pateiktos išvados. Ketvirtajame skyriuje pateikta oro valymo kambariniais augalais efektyvumo modeliavimo metodika, gautų rezultatų analizė bei išvados. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius eksperimentinio tyrimo rezultatus pateiktos darbo išvados. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, literatūrinė apžvalga, oro valymo kambariniais augalais efektyvumo eksperimentinių tyrimų metodika, rezultatai, modeliavimo skyrius, išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 58 p. teksto be priedų, 24 iliustracijos, 53 bibliografiniai šaltiniai. Raktiniai žodžiai: neorganiniai teršalai, kambariniai augalai, šviesos intensyvumas, sieros dioksidas, azoto oksidas, pelargonija, kuokštinis chlorofitas. Raktiniai žodžiai: Neorganiniai teršalai, kambariniai augalai, šviesos intensyvumas, sieros dioksidas, azoto oksidas, pelargonija, kuokštinis chlorofitas. Anotacija (užsienio k.) This Master Thesis discusses possibilities to clean the indoor air pollution using the indoors plants. Aim: during the experimental research to assess the possibilities to clean the indoor air pollution using the indoor plants, as filters. The first part presents the analysis of literature sources, grounding the indoors pollution sources; examines the international air quality measures, assesses the air pollution cleaning methods using botanic systems and microorganisms; identifies ratio of pollutant degradation and the indoors temperature/light intensity. The conclusions are introduced, as well. The second part presents the experimental research, cleaning the pollution with indoor plants., its methodology and conclusions. The third part presents the analysis of the results of the research and the conclusions. The forth part presents the methodology of modeling the productivity for indoors pollution cleaning with the plants; introduces the analysis of the results and the conclusions. The Thesis conclusions are presented pursuant to theoretical and practical experimental research results. The Thesis consists of 8 parts: the Introduction, the Summary of Literature, the Methodology of productivity for indoors pollution cleaning with the plants, the Results, the Modeling, the Conclusions, the Recommendations, the References. Volume – 58 pages of the text without attachments, 24 figures, 53 sources of bibliography. Raktiniai žodžiai: Non-organic pollutants, indoor plants, light intensity, sierra dioxide, nitrogen oxide, Pelargonium, Chlorophytum comosum. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Indrė Prišaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Biogeninių medžiagų srautų, patenkančių į ežerus per į juos įtekančias upes, kanalus bei griovius, analizė
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Mažas savaiminis ežerų apsivalymas, greitėjantys eutrofikacijos procesai ir prastėjanti vandens kokybė parodo, kad paviršiniai vandens telkiniai yra neigiamai paveikti antropogeninės taršos. Moksliniuose darbuose mažai nagrinėtas ir atliktas skirtingų ežerų, kurie turi tam tikras savo ypatybes dėl antropogeninių veiksnių ir fizinių-geografinių sąlygų vertinimas. Tyrimų objektu pasirinkti trys ežerai: Papis, prie kurio vykdoma ūkinė veikla ir yra žuvininkystės tvenkinių, Didžiulis, kurio ypatybė žuvininkystės tvenkiniai ir Kampuolis, aplink kurį nevyksta jokia ūkinė veikla, tačiau dėl nenustatytų priežasčių ežeras neatitinka geros būklės. Prie Papio ežero imami septyni mėginiai, įrengiami du hidrometriniai postai vandens lygiui matuoti. Prie Didžiulio ežero imami keturi mėginiai ir įrengiami keturi hidrometriniai postai, o prie Kampuolio imami trys mėginiai ir įrengiami trys hidrometriniai postai. Biogeninių medžiagų koncentracijos nustatomos „HANNA“ multiparametriniu fotometru, o jų srautai nustatomi nubraižius vagos ir slėnio dalies profilius. Specifinės priemonės, ežerų ekologinei būklei pagerinti, parenkamos individualiai kiekvienam vandens telkiniui, priklausomai nuo nustatytos problemos. Tyrimo laikotarpiu atlikti 102 vandens kokybės tyrimai 14 tyrimo vietų kovo-gegužės ir rugsėjo-gruodžio mėnesiais. Nustatyta, kad apkrovos biogeninėmis medžiagomis tyrimo laikotarpiu kito dėsningai metų laiko, žemės plotų naudojimo intensyvumo atžvilgiu. Parinktos priemonės nustatytiems taršos šaltiniams pašalinti. Papio ežero problemų sprendimui siūloma sustiprinti žuvininkystės tvenkinių kontrolę bei užtikrinti maksimalų buitinių nuotekų išvalymą. Kampuolio ežerui siūloma platinti pakrančių apsaugines juostas. Taip pat, rekomenduotina atkurti Didžiulio ežero vandens lygį į patvankos projektinį vandens lygį. Kampuolio ežero baseine siekiant realiai išsiaiškinti situaciją galimai buvusio sąvartyno teritorijoje, siūlytina atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą įvertinant grunto ir požeminio vandens taršą. Raktiniai žodžiai: biogeninės medžiagos, sutelktoji tarša, pasklidoji tarša, bendrasis fosforas, bendrasis azotas, fotometrinė analizė, antropogeninė veikla. Anotacija (užsienio k.) Low spontaneous lake clean-up, accelerating eutrophication processes and deteriorating water quality indicate that surface water bodies are adversely affected by anthropogenic pollution. The same lakes, which have some of their own characteristics due to anthropogenic actions and the assessment of physical-geographical conditions, need to be examined and performed in the research. Three lakes of changes in the object of research: Papis, where the economic activity is fishing ponds, Didziulis, which is characterized by fishing ponds and Kampuolis, around which there is no drift to measure. Four samples are taken at Didziulis Lake and four hydrometric stations are installed, or three samples are taken and three hydrometric stations are installed at Kampuolis. Determining the concentration of nutrients HANNA will draw profiles of the channel and part of the valley for the determination of multiparameter photometers or their flows. Specific measures to improve the ecological status of lakes are selected individually for each water body, depending on the identification problems. During the study, 102 water quality studies were performed at 14 study sites in March-May and September-December. It was found that nutrients would be used for the duration of the next period, in terms of land use intensity. The chosen measures are determined to understand the sources of pollution. In order to solve the problems of Lake Papis, alternative control of fishing ponds is proposed and to ensure maximum treatment of domestic wastewater. It is proposed to distribute coastal protection strips to Corner Lake. It is also recommended to restore the water base of the Didziulis Lake to the design water level of the dam. In order to find out the situation of the basic reality of Kampuolis Lake in the possible location of the landfill, it is recommended to perform a preliminary ecogeological study assessing the soil and poem water pollution. Raktiniai žodžiai: nutrients, concentrated source of pollution, total nitrogen, total phosphorus, anthropogenic activities, photometric analysis, water quality. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Romuald Kaladiun
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Nuotekų išvalymo efektyvumo priklausomybės nuo nuotekų sudėties ir aplinkos parametrų tyrimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Aušra Mažeikienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Nuotekų valymo įrenginių veikliojo dumblo darbas yra sudėtingas kompleksinis procesas, priklausantis nuo aplinkos sąlygų ir nuotekų sudėties. Šiame darbe analizuojami ilgalaikiai (10 mėn. trukmės) mažojo individualaus NVĮ darbo duomenys, rastos priklausomybės tarp parametrų. Atlikus tiriamojo įrenginio darbo analizę, pastebėta, kad atitekančių į NVĮ nuotekų ChDS ir BDS5 rodikliai per visą tiriamąjį 10 mėnesių laikotarpį smarkiai svyravo (BDS5 koncentracija svyravo nuo 130 iki 740 mg/l; ChDS – nuo 201 iki 2109 mg/l), tačiau nuotekų valymas (pagal ChDS ir BDS5 rodiklius), buvo labai efektyvus ir siekė 84-99 %. Bendrasis fosforas iš nuotekų buvo šalinamas 31-99 % efektyvumu, o Kjeldalio azotas – 26-97 % efektyvumu. Fosforo šalinimo efektyvumas (31-60 %) buvo mažesnis temperatūrai aeracinėje kameroje nukritus iki 4-7 °C, o amonio azoto šalinimo efektyvumas (20-40 %) buvo mažesnis deguonies koncentracijai aeracinėje kameroje sumažėjus nuo 10 iki 1 mg/l. Atlikus realiose sąlygose dirbančio NVĮ veikliojo dumblo ir išvalytų nuotekų sudėties tyrimą pastebėta, kad išvalytose nuotekose lieka 7-19 mg/l SM, 0,8-2,19 mg/l NH4-N, 2,9-22,0 NO3-N ir 3,0-14,2 mg/l PO4-P koncentracijos. Teršalų koncentracijos nuotekose smarkiai svyruoja, todėl momentinis nuotekų mėginys tiksliai neapibūdina nuotekų kokybės. Raktiniai žodžiai: nuotekos, veiklusis dumblas, išvalymo efektyvumas, kokybės parametrai, aplinkos sąlygos. Anotacija (užsienio k.) The activated sludge process of small waste-water treatment equipment is a complex and combined process that depends on environmental conditions and waste-water composition. In this work, long-term (10 months duration) performance data of a small individual waste-water treatment equipment were analysed and parameters dependencies were found. During the performance analysis of the researched equipment, it was observed that the COD and BOD5 values of the waste-water entering the equipment fluctuated significantly during the whole 10-month study period (BOD5 concentration ranged from 130 to 740 mg/l; COD – from 201 to 2109 mg/l), but waste-water treatment (in terms of COD and BOD5) was very effective and ranged from 84 to 99 %. The total phosphorus removal efficiency from waste-water was 31-99 %, and Kjeldahl nitrogen removal efficiency was 26-97 %. Phosphorus removal efficiency (31-60 %) was lower when the temperature in the aeration chamber dropped to 4-7 °C, and ammonium nitrogen removal efficiency (20-40 %) was lower when the oxygen concentration in the aeration chamber decreased from 10 to 1 mg/l. A study of the composition of activated sludge and waste-water treated by waste-water treatment equipment operating under realistic conditions, revealed that 7-19 mg/l dry matter, 0,8-2,19 mg/l NH4-N, 2,9-22,0 NO3-N and 3,0-14,2 mg/l PO4-P remained in waste-water after treatment. The waste-water pollutant concentrations fluctuate widely, so a grab sample does not accurately describe the quality of the waste-water. Raktiniai žodžiai: waste-water, activated sludge, treatment efficiency, quality parameters, environmental conditions. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Justina Gervytė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Renatūralizuotų upių ekologinės būklės įvertinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
XX a. upės buvo tiesinamos dėl laivybos, potvynių reguliavimo, o tuo tarpu Lietuvoje būtent dėl žemių sausinimo darbų. Tiesinant upes keitėsi jų morfologija – suformuota pagilinta, trapecinės formos vaga tam, kad atliktų sausinamosios melioracijos sistemų imtuvų funkciją – vandens srovės nukreipimą iš drenažo sistemų. Tokia dirbtinai suformuota upė nebeatlieka savo funkcijų, stipriai sumažėja upės savaiminis apsivalymas, didėja aplinkos tarša. O kartu visa tai neigiamai veikia upės florą ir fauną. Remiantis užsienio praktika upių renatūralizacija yra efektyviusias būdas pagerinti upių ekologinę būklę panaudojant bioinžinerines priemones kaip rąstus, akmenų metinius, medžių kelmus, kurie formuoja natūralią upės vagą, sukuria sąlygas upės ekosistemos bioįvairovei didėti. Todėl upių renatūralizacijos procesas tampa vis svarbesne tema sprendžiant upių ekologinės būklės problemą. Šio tyrimo tikslas yra ekologinės būklės įvertinimas renaturalizuotoms Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upėms. Darbe analizuojama 1 km renatūralizuotų upių atkarpos ir palyginama su šių upių reprezentatyviomis atkarpomis. Tyrimo metu buvo vertinami ekologinės būklės kokybės elementų rodikliai – fizikiniai-cheminiai, hidromorfologiniai ir biologiniai. Darbe pateikiami išsamūs renatūralizuotų ir reprezentatyvių Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upių ekologinės būklės tyrimų rezultatai įvertinant upių renatūralizacijos poveikį. Raktiniai žodžiai: Upių renatūralizavimas, upių ekologinė būklė, ichtiofauna, makrobestuburiai, makrofitai Anotacija (užsienio k.) XX a. Rivers are straightened for shipping, agricultural activity and flood regulation. Rivers are straightened for the agricultural activity in Lithuania. During the straightening of the rivers, their morphology changed - a deepened, trapezoidal furrow was formed in order to perform the function of receivers of drainage systems – diverting water flow from drainage systems. Such an artificially formed river no longer performs its functions, the self-cleaning of the river is greatly reduced, and environmental pollution increases. At the same time, all this negatively affects the flora and fauna of the river. Based on the renewal of foreign practices, renaturalization is an effective way to improve the ecological status of rivers through the use of bioengineering tools such as logs, stone annuals, tree stumps that form natural riverbeds, which in turn are designed to increase ecosystem biodiversity. Therefore, the process of river renaturalization is becoming an increasingly important topic in the solution of the problem of ecological conditions. The aim of this study is to assess the ecological status of the renaturalized Vasuoka, Viesinta and Vyžuona rivers. The paper analyzes 1 km of renaturalized rivers and compares them with representative sections of these rivers. During the research, the indicators of the quality elements of the ecological status were assessed - physico-chemical, hydromorphological and biological. The paper presents detailed renaturalized and representative research results of the ecological status of the Vašuoka, Viešinta and Vyžuona rivers assessing the impact of river renaturalization. Raktiniai žodžiai: River renaturalisation, ecological status of rivers, ichthyofauna, macrophytes, macroinvertebrates |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Alina Safronova
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Vartotojų elgsenos įtraukimo į sistemą dinaminis modeliavimas: privataus ir viešojo transporto atvejo analizė Latvijoje
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Rasa Vaiškūnaitė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Autorius: Alina Safronova Magistro darbo pavadinimas: „Vartotojų elgsenos įtraukimo į sistemą dinaminis modeliavimas: privataus viešojo transporto atvejo analizė Latvijoje“. Magistro darbo tikslas yra įvertinti įvairių veiksnių įtaką vartotojų elgsenai, nustatyti viešojo transporto kainą ir svarbiausius patobulinimus, kad gyventojų judumas kuo labiau būtų perkeltas į viešąjį transportą. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą buvo keliami sekantys uždaviniai: 1. Pateikti literatūros apžvalgą apie esamą transporto sektoriaus padėtį Latvijoje, įvertinant skirtingų degalų naudojimą; skatinti atsinaujinančios energijos vartojimą transporto sektoriuje; įvertinti modeliavimo galimybę priklausomai nuo transporto rūšies pasirinkimo bei vartotojų elgsenos. 2. Remiantis literatūros analize ir pirmuoju konceptualios sistemos dinaminiu modeliu, pasirinkti pagrindinius veiksnius, lemiančius transporto rūšies pasirinkimą; 3. Parengus apklausos planą ir jos viešinimą, surinkti mažiausiai 300 atsakymų, kuriais remiantis atlikti apklausos rezultatų analizę ir jos interpretaciją; 4. Sumodeliuoti išanalizuotų faktorių atvaizdavimą programoje „Stella Architect“; Aprobuoti sukurtą metodiką, įtraukiant tyrimo rezultatus į naujai sukurtos sistemos dinamikos submodelius; 5. Pateikti išvadas apie metodiką ir gautus rezultatus. Magistro darbo apimtis 100 puslapiai, jį sudaro 4 skyriai, išvados, rekomendacijos ir 2 priedai. Skyriuje „Literatūros apžvalga“ aprašytos išmetamosios dujos iš transporto, alternatyvių degalų panaudojimo galimybės, apžvelgtas viešasis transportas Latvijoje, Latvijos nacionalinis energetikos ir klimato planas, kiti teisiniai bei planavimo dokumentai, dabartinė situacija apie viešąjį transportą Baltijos, Skandinavijos šalyse bei pristatyti alternatyviosios energijos naudojimo tyrimai transporto sektoriuje. Darbe 11 lentelių, 45 paveikslai ir 6 formulės. Darbui parengti buvo naudojami 105 literatūros ir kiti informacijos šaltiniai. Raktiniai žodžiai: viešasis transportas, vartotojų elgsena, dinaminio modeliavimo sistema Anotacija (užsienio k.) Author: Alina Safronova a 2nd-year student of the Vilnius Gediminas Technical University Master's study the program “Environmental Engineering”. Title of the Master’s Thesis: “Incorporating user behaviour into system dynamics modelling: A case study of private vs. public transport in Latvia” The Master’s Thesis aims to evaluate the impact of various factors on human behavioural intentions, to identify the inconvenience cost of public transport, and to identify the necessary improvements to shift the demand of population mobility to public transport. To achieve the set goals, the following tasks were set: 1. To present a literature review on the current situation in the transport sector in Latvia concerning vehicles, on renewable energy promotion in the transport sector in other countries; and about transport mode choice factors and behaviour modelling. 2. To select major factors determining transport mode choice from the literature and development of the first conceptual system dynamics model; 3. To develop survey design and dissemination, collection of at least 300 responses; to present the analysis and interpretation of survey results; 4. To develop a detailed model representation of a selected number of mode choice factors in the Stella Architect software; To incorporate survey results in the newly developed system dynamics sub-models; 5. To present conclusions about the methodology and the results obtained. The volume of the Master’s Thesis is 100 pages, it consists of 4 chapters, conclusions and recommendations, and 2 appendixes. The section “Literature review” described emissions from the transport sector in Latvia, the Latvian National Energy and Climate Plan and other legislative and planning documents, the current situation in the Baltic States and Scandinavian countries regarding public transport, studies about usage of alternative energy in the transport sector. 11 tables, 45 figures, and 6 formulas were used in the work. 105 literature and information sources were used to develop the Master’s Thesis. Raktiniai žodžiai: public transport, human behaviour, system dynamic modelling |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Gideon Masedi Nii Ayi Lomoko
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Eksperimentiniai sunkiųjų metalų šalinimo iš užteršto vandens tyrimai taikant kviečių sėlenas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro darbas yra apie kviečių sėlenų, kaip pigių žemės ūkio adsorbentų, naudojimo vario jonams pašalinti iš užteršto vandens eksperimentinius tyrimus. Pagrindinis šio darbo tikslas yra atlikti eksperimentinius tyrimus ir įvertinti adsorbcijos parametrų įtaką adsorbcijos procesui naudojant kviečių sėlenas kaip adsorbentą. Pirmame skyriuje pateikiama literatūros apžvalga apie sunkiųjų metalų šaltinius, jų poveikį aplinkai, galimus sunkiųjų metalų pašalinimo iš užteršto vandens metodus ir fizines bei chemines kviečių sėlenų savybes. Antrajame skyriuje aprašoma adsorbcijos eksperimentų, naudojant kviečių sėlenas, paruošimo metodika ir įvairūs adsorbcijos parametrai. Rezultatai parodė, kad maksimalus adsorbcijos efektyvumas buvo pasiektas prie pH 5,0 tiek nemodifikuotoms, tiek modifikuotoms kviečių sėlenoms, ir ši vertė buvo atitinkamai 65,8% ir 84,5%. Be to, pusiausvyros laikas buvo pasiektas per 30 minučių ir adsorbcijos efektyvumas sumažėjo, kai padidėjo metalo jonų koncentracija ir pastebėta atvirkštinė adsorbcijos pajėgumo tendencija. Trečiajame skyriuje pateikiami adsorbcijos eksperimentų rezultatai ir diskusija. Ketvirtame skyriuje pateikiami matematinio adsorbcijos pusiausvyros modeliavimo duomenys, gauti iš adsorbcijos eksperimentų. Galiausiai pateikiamos išvados bei rekomendacijos. Autorių publikacijos ir konferencijos pranešimai pateikiami prieduose. Kviečių sėlenos buvo sėkmingai naudojamos sunkiajam metalui pašalinti iš užteršto vandens, o jų rezultatai buvo geri, palyginti su kitais žemės ūkio adsorbentais. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, literatūros apžvalga, metodika, rezultatai ir diskusijos, matematinis adsorbcijos pusiausvyros modeliavimas, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis - 78 puslapių be nuorodų ir priedų. Jame taip pat yra 44 paveikslai, 34 lentelių ir 96 nuorodos. Raktiniai žodžiai: adsorbcija; adsorbcijos izotermės; vario jonai; sunkieji metalai; nebrangus adsorbentas; kviečių sėlenos; „Langmuir“ modelis; Freundlicho modelis; Daugiakriterinė sprendimų analizė Anotacija (užsienio k.) The master thesis is about the experimental research on the application of wheat bran as a cheap agricultural adsorbent for the removal of copper ions from polluted water. The main aim of the study is to investigate the application of wheat bran to remove heavy metal from polluted water. The first chapter contains literature review on the sources of heavy metals, their effect to the environment, possible methods for the removal of heavy metals from polluted water and physical and chemical properties of wheat bran. The second chapter contains the preparation and methodology for the adsorption experiments using wheat bran on the various adsorption parameters. The third chapter presents the results and discussions obtained from the adsorption experiments. The findings revealed that the maximum adsorption efficiency was achieved at pH 5.0 for both unmodified and modified wheat bran and this value was 65.8% and 84.5% respectively. Also, the equilibrium time was achieved at 30 mins and the adsorption efficiency decreases as metal ion increases and a reverse trend was observed for adsorption capacity. The fourth chapter presents the mathematical modelling of adsorption equilibrium using the experimental data derived from the adsorption experiments. Finally, conclusions were drawn and recommendations were suggested. Wheat bran was successfully used to remove heavy metal from polluted water and its results were relatively good in comparison to other agricultural adsorbents. The author’s publications and conference presentations are presented in the appendices. The Thesis consists of the following parts: Introduction, Literature Review, Methodology, Results and Discussions, Mathematical Modelling of Adsorption Equilibrium, Conclusions, Recommendations, References and Appendices. The volume of thesis is 78 pages excluding references and appendices. It also contains 44 figures, 34 tables and 96 references. Raktiniai žodžiai: Adsorption; adsorption isotherm; copper ions; heavy metals; low-cost adsorbent; wheat bran; Langmuir model; Freundlich model; Multi-criteria decision analysis |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Lauryna Stunžėnaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Azoto junginiais užteršto vandens kvapo koncentracijos tyrimai ir vertinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Eglė Marčiulaitienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama kvapo koncentracijos priklausomybės tarp tirpalo temperatūros, kvapo slenksčio, amoniako garų koncentracijos ir amoniakinio vandens koncentracijos tirpale. Teorinėje dalyje išanalizuoti vandens kokybės rodikliai, bei vandens kokybę apibrėžiantys teisės aktai. Aprašyta kokie vandenyje aptinkami teršalai sukelia nemalonius vandens kvapus bei neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai. Taip pat teorinėje baigiamojo darbo dalyje išnagrinėti kvapų tyrimų bei šalinimo metodai. Tiriamojoje/eksperimentinėje dalyje sukurtas metodas, skirtas nustatyti skirtingomis amoniakinio vandens koncentracijomis užteršto vandens skleidžiamo kvapo koncentracijas (OUE/m3) ore. Ištirtos kvapo koncentracijos priklausomybės tarp tirpalo temperatūros, kvapo slenksčio, amoniako garų koncentracijos ir amoniakinio vandens koncentracijos tirpale. Magistro darbas baigiamas tyrimo išvadomis bei rekomendacijomis. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, darbo tikslas ir uždaviniai, teorinė dalis – literatūros šaltinių analizė, eksperimentinė dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis 77 p. teksto be priedų, 35 iliustr., 21 lent., 85 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: Vandens kvapas, Dinaminė olfaktometrija, kvapo koncentracija, kvapo slenkstis, amoniakas vandenyje Anotacija (užsienio k.) The final master's thesis the dependence of the odor concentration between the solution temperature, odor threshold, ammonia vapor concentration and ammonia water concentration in the solution are examined. In theoretical part water quality indicators and legal acts defining water quality are analyzed. There it is described which pollutants found in water cause unpleasant water odors and negative effects on health and the environment. Methods of odor research and odor removal are also examined in the theoretical part of the final work. In the research / experimental part, a method was developed to determine the concentrations of odor emitted by water contaminated with different concentrations of ammonia water (OUE / m3) in air. The dependences of the odor concentration between the solution temperature, the odor threshold, the ammonia vapor concentration and the ammonia water concentration in the solution were investigated. The master's thesis is completed with research conclusions and recommendations. The final work consists of: introduction, aim and objectives, theoretical part - analysis of literature sources, experimental part, conclusions and suggestions, references and appendices. Thesis consists of: 77 p. text without appendixes, 35 pictures, 21 tables, 85 references. Raktiniai žodžiai: Water odor, Dynamic olfactometry, odor concentration, odor threshold, ammonia in water |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Miglė Puodžiūnaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Veikliojo dumblo mikroorganizmų fermentinių savybių tyrimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Aušra Mažeikienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Darbe atlikta mokslinės-techninės literatūros apie veikliojo dumblo mikroorganizmų išskiriamus fermentus, jų vykdomas reakcijas, apžvalga. Eksperimentiniam tyrimui pasirinktas mažųjų nuotekų valymo įrenginių veiklusis dumblas. Pasirinkta fermentinio (katalazinio) aktyvumo tyrimo metodika. Pasirinkus titrometrinį tyrimo metodą, buvo išmatuotas katalazinis aktyvumas veikliojo dumblo mėginiuose, įvertintas dumblo tūrio rodiklis. Dumblo mėginiai buvo imami iš veikiančių mažųjų nuotekų valymo įrenginių, kurių darbo protokolai buvo gauti iš įrenginių gamintojų. Atlikus titrometrinį katalazinio aktyvumo tyrimą ir nustačius ryšį su nuotekų valymo efektyvumu, buvo pastebėtos priklausomybės. Tarp katalazinio aktyvumo ir išvalytų nuotekų biocheminio deguonies sunaudojimo pastebėta tiesinė priklausomybė (R2=0,87), tarp katalazinio aktyvumo ir amonio azoto pastebėta stipri tiesinė priklausomybė (R2=0,95), o tarp katalazinio aktyvumo bei nitratų azoto pastebėta tiesinė priklausomybė (R2=0,79). Naudojant mikroskopavimo techniką įvertinta veikliojo dumblo mikrobiologinė sudėtis. Veikliojo dumblo nuotraukose visu tyrimo laikotarpiu buvo aptinkami gerai morfologinei ir fiziologinei būklei būdingi požymiai. Dumble vyravo dideli, aptakūs dribsniai, biologinių indikatorių įvairovė. Gerą veikliojo dumblo būklę rodo ir gautas dumblo tūrio rodiklis – 68,5 ml/g. Raktiniai žodžiai: Biologinis nuotekų valymas, katalazinis aktyvumas, mažieji nuotekų valymo įrenginiai, mažieji nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų valymo rodikliai, mikrobiologinė sudėtis, veiklusis dumblas. Anotacija (užsienio k.) Annotation The review of the scientific and technical literature was done on the enzymes secreted by activated sludge microorganisms, also their chemical reactions. Activated sludge from small wastewater treatment plants was selected for the experimental study. The methodology of enzymatic (catalytic) activity was chosen. After selecting the titrometric method, catalytic activity in activated sludge samples was measured and the sludge volume index was evaluated. Activated sludge samples were taken from existing small wastewater treatment plant, the operating protocols were obtained from the equipment manufacturers. After titrometric catalase activity test dependencies were found between the catalase activity of activated sludge and wastewater treatment indicators. A linear relationship (R2 = 0,87) was observed between catalase activity and biochemical oxygen demand of treated wastewater, a strong linear relationship was observed between catalase activity and ammonium nitrogen (R2 = 0,95) and also a linear relationship was observed between catalase activity and nitrate nitrogen (R2 = 0,79). The microbiological composition of activated sludge was also assessed by microscopic observation. Photographs of activated sludge showed signs of good morphological and physiological condition throughout the study period. Sludge was dominated by large, sleek flakes and a variety of biological indicators. Good condition of activated sludge is also indicated by the obtained sludge volume indicator – 68,5 ml/g. Raktiniai žodžiai: Activated sludge, biological wastewater treatment, catalase, microbiological composition, small scale water treatment plants, wastewater treatment indicators. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Gintarė Gudelytė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Joninių dervų taikymo anijonams iš užteršto vandens šalinti eksperimentiniai tyrimai
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame magistro darbe yra nagrinėjamas jonitinių dervų taikymo anijonams iš užteršto vandens šalinti efektyvumas. Šio eksperimentinio tyrimo tikslas buvo įvertinti Purolite jonitinio užpildo tinkamumą fluoridais užteršto vandens valymui tiriant fluoridų koncentracijos, kontakto laiko, pH ir pašalinių medžiagų įtaką efektyvumui. Fluoridų koncentracijos vandenyje didėjimas yra aktuali problema tiek geriamajame vandenyje, tiek nuotekų valyme. Šiame darbe aprašomi fluoridų koncentracijos vandenyje mažinimo, filtruojant per Purolite A502PS užpildą, tyrimai. Tyrimui pasirinkta medžiaga dar naudojama cukraus sirupo spalvingumui mažinti bei jonų mainų procesuose. Eksperimentiniai laboratoriniai tyrimai atlikti naudojant filtravimo kolonėlių stendą su užpildu ir pasirenkant 5, 10, 100 ir 300 ml/min filtravimo greičius. Tiriamasis vanduo buvo užterštas 2, 10 ir 20 mg/l fluoridų koncentracijomis. Tyrimo rezultatai parodė aukštą (iki 80 %) fluoridų šalinimo efektyvumą. Ilgesnis tiriamojo vandens kontakto laikas su užpildu efektyvumui įtakos beveik neturėjo. Pirmajame skyriuje išnagrinėti teisiniai vandens taršos reglamentavimo aspektai, vandens valymo įrenginiai, apžvelgtos jonitinės dervos. Antrajame skyriuje pateikta fluoridų šalinimo iš užteršto vandens tyrimo metodika, fluoridų bei pH nustatymas vandenyje, statistiniai parametrai bei tyrimų rezultatų kokybės užtikrinimo veiksniai. Trečiajame skyriuje pateikti tyrimo rezultatai ir jų analizė. Suformuluotos baigiamojo darbo išvados ir pateiktos rekomendacijos, sudarytas literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 51 p. teksto be priedų, 22 paveikslai, 7 lentelės ir 68 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: fluoridai, jonitinės dervos, Purolite, filtravimas, efektyvumas, eksperimentiniai tyrimai Anotacija (užsienio k.) Experimental studies on the application of ionic resins to the removal of anion from contaminated water are being discussed. The aim of this experimental study was to evaluate the suitability of Purolite ion exchange resin for the purification of fluoride-contaminated water by investigating the influence of fluoride concentration, contact time, pH and the influence of extraneous substances on efficiency. Increasing the concentration of fluorides in water is a relevant problem in both drinking water and wastewater treatment. This work describes studies on the reduction of fluoride concentration in water by filtration through Purolite A502PS filler. The material selected for the study is also used to reduce the color of sugar syrup and in ion exchange processes. Experimental laboratory tests were performed using a filter column stand and selecting filtration rates of 5, 10, 100, and 300 ml/min. The water was contaminated with fluoride concentrations of 2, 10 and 20 mg/l. The results of the study showed a high (up to 80%) fluoride removal efficiency. The longer contact time of the water with the Purolite filter did not have a clear effect on the treatment efficiency. In the first chapter, the legal regulation of water pollution, water treatment plants, review of ion exchange resins are examined. The second chapter presents the research methodology of fluoride removal from contaminated water, determination of pollutant and pH in water, statistical parameters and quality assurance factors of research results. In the third chapter the results of the study and analysis are shown. The conclusions, recommendations and literature source list of the final paper are formulated. Raktiniai žodžiai: fluorides, ion exchange resins, Purolite, filtration, efficiency, experimental studies |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Monika Dukštaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Cigarečių ir kaitinamųjų lazdelių filtrų atliekų sukeliamos taršos tyrimai ir vertinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Aušra Zigmontienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Pasaulyje kasmet surūkoma daugiau kaip 5,5 trilijonai cigarečių, kurių nuorūkos tampa atliekomis ir tam tikru būdu yra šalinamos. Kadangi nėra sukurtos cigarečių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos, šios atliekos dažnu atveju yra šalinamos į aplinką, o „geriausiu“ atveju – utilizuojamos sąvartynuose ar deginamos. Tačiau šioms atliekoms patekus į aplinką – daroma žala visoms aplinkos sferoms. Taip pat pasaulyje atsiranda naujų rūkymo technologijų, kurių poveikis aplinkai nėra ištirtas. Vienas iš tokių produktų – kaitinamoji tabako lazdelė. Eksperimentiniais tyrimais siekiama įvertinti kiek sunkiųjų metalų yra cigarečių ir kaitinamųjų lazdelių filtruose (naudojamas Karališkasis vanduo) ir kokia procentinė dalis iš jų išplaunama naudojant skirtingus tipalus (H2O ir CaCl2). Nustatytos metalų (Pb, Zn, Mn, Cr, Cd, Cu) koncentracijos kaitinamųjų lazdelių filtruose atitinkamai yra: 1,375 mg/kg, 3,935 mg/kg, 109,34 mg/kg, 1,042 mg/kg, 0,190 mg/kg, 37,056 mg/kg. Cigarečių filtruose šių metalų vertės atitinkamai siekia 1,262 mg/kg, 4,971 mg/kg, 122,58 mg/kg, 1,137 mg/kg, 0,358 mg/kg ir 0,317 mg/kg. Didžiausias išplovimo procentas iš filtrų fiksuotas Pb, Cr ir Zn, o mažiausias – Mn. Taip pat siekiant ištirti cigarečių ir kaitinamųjų lazdelių nuorūkų poveikį Kalifornijos sliekams, naudojamas toksinio vieneto metodas, šis tyrimas atliekamas 167 paras. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausias sliekų mirtingumas (23,3 %.) fiksuotas bandinyje su kaitinamųjų lazdelių nuorūkų atliekomis, o didžiausias bendras ir vidutinis slieko svorio mažėjimas – bandinyje su cigarečių nuorūkų atliekomis, atitinkamai siekia 51,4 % ir 48,7 %. Darbo apimtis – 91 p. teksto be priedų, 59 iliustr., 14 lent., 213 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai Raktiniai žodžiai: cigarečių filtrai, kaitinamųjų lazdelių filtrai, metalai, metalų išplovimas, nuorūkos, Kalifornijos sliekai, toksinio vieneto metodas, VS2DTI Anotacija (užsienio k.) More than 5.5 trillion cigarettes are smoked worldwide each year. Cigarette butts become waste and are disposed of in some way. Because there are no created systems for the collection and treatment of cigarette waste, these wastes are often disposed of in the environment, and at the "best" scenario - disposed of in a landfill or incinerated. However, the release of this waste into the environment damages all areas of the environment. There are also new smoking technologies in the world whose effects have not been studied. One such product is a heated tobacco stick. Experimental studies aim to evaluate the amount of heavy metals in cigarette and tabacco stick filters using “Aqua regia”, and what percentage of them is leached by the use of different types of solutions (H2O and CaCl2). Determined concentrations of metals (Pb, Zn, Mn, Cr, Cd, Cu) in heated tabacco sticks are: 1.375 mg / kg, 3.935 mg / kg, 109.34 mg / kg, 1.042 mg / kg, 0.190 mg / kg, 37.056 mg / kg, respectively. In cigarette filters, the values for these metals are 1.262 mg / kg, 4.971 mg / kg, 122.58 mg / kg, 1.137 mg / kg, 0.358 mg / kg and 0.317 mg / kg, respectively. The highest percentage of metals leached from the filters was Pb, Cr and Zn, and the lowest - Mn. It also aims to research the toxic effect of cigarette and tobacco sticks on California earthworms applying a toxic unit method. This study was performed for 167 days. The study found that the highest earthworm mortality (23.3%) was in a sample with heated tabacco sticks waste. On the other hand, the highest overall and average weight loss of earthworm was found in the samples with cigarette butts: 51.4% and 48.7%, respectively. Thesis consists of: 91 p. text without appendixes, 59 pictures, 14 tables, 213 bibliographical entries. Appendixes included. Raktiniai žodžiai: cigarette filters, heated tabacco stick filters, metals, metal leaching, cigarette butts, California earthworms, toxic unit method, VS2DTI |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Aleksandr Nevdach
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Hidraulinių smūgių analizė slėginiuose nuotekų tinkluose
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Mindaugas Rimeika
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Lietuvoje mažai nagrinėjamas hidraulinis smūgis, jo susidarymo priežastys ir priemonės hidrauliniam smūgiui sumažinti. Šiame darbe pateikiami hidraulinio smūgio teoriniai pagrindai ir skaičiavimo metodika. Sudaromi nuotekų slėginių linijų hidrauliniai modeliai, atliekama analizė ir parenkamos apsaugos priemonės hidraulinio smūgio sumažinimui. Tyrimai atliekami veikiančiuose nuotekų slėginiuose tinkluose. Siekiant išvengti, sumažinti hidraulinį smūgį nuotekų tinkluose, parenkamos apsaugos priemonės slėgio bangai slopinti. Šios priemonės padeda išvengti avarijų tinkle ir pailgina eksploatuojamų tinklų tarnavimo laiką. Raktiniai žodžiai: Hidraulinis smūgis, hidraulinis modeliavimas, hidraulinio smūgio prevencija Anotacija (užsienio k.) Water hammer, its causes and measures to reduce it are barely studied in Lithuania. This paper presents the theoretical foundations of water hammer and calculation methodology. Hydraulic models of wastewater pressure lines are developed, analysis is performed and protective measures for water hammer reduction are selected. The research is carried out in currently operating sewage pressure networks. In order to prevent and reduce water hammer in sewage networks, protective measures are selected to suppress the pressure wave. These measures help to prevent network accidents and extend the service life of existing networks. Raktiniai žodžiai: Water hammer, hydraulic modeling, water hammer prevent. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Edvarts Daniels Emersons
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Išmanioji fasado sistema su saulės energijos kaupimu. Modeliavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaidotas Vaišis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Energijos vartojimo efektyvumas yra viena iš sričių, kuriai keliami ambicingiausi tikslai siekiant užkirsti kelią tolesniam pasaulinės temperatūros kilimui (Europos komisija, 2018 m.). Didelis dėmesys skiriamas pastatams ir šilumos gamybai. Adaptyvių fasadų diegimas galėtų prisidėti prie anglies neutralumo siekių. Saulės energija gali būti kaupiama dienos metu ir atpalaiduojama naktį. Fazių kaitos medžiagos, turinčios savybę kaupti šiluminę energiją, gali būti labai naudingos sistemose, kurios patiria periodinius šilimo ir atšalimo ciklus. Fazių kaitos medžiagų modeliavimas atliekamas skirtingais lygiais (Szulc P., 2020). Jis gali apimti ir kosmoso technologijas, ir kompiuterių inžineriją, ir saulės baterijas, ir akumuliatorių projektavimą. Daugelis naudojo modeliavimą, siekdami palyginti šių medžiagų našumą sudėtingomis, vartotojo nustatytomis sąlygomis. Patvirtinta, kad fazių kaitos medžiagos, kaip papildoma statybinė medžiaga gali būti pritaikoma nuo sienų iki stogo dangų. Fazių kaitos medžiagomis užpildyti fasadai ir langai taip pat galėtų prisidėti taupant energiją. Darbe sumodeliuoti penki skirtingi fazių kaitos medžiagų panaudojimo variantai, kurie yra palyginti su stiklinio lango modeliu. Modeliavimas atliekamas naudojant „Comsol Multiphysics“ programinę įrangą. 48 valandų procesas imituojamas naudojant sausio, balandžio, liepos ir spalio mėnesių oro temperatūrų ir saulės apšviestumo sąlygas. Temperatūros ir saulės spinduliavimo duomenys gauti iš Rygos meteorologijos stoties duomenų. Šiame darbe nagrinėjami skirtingi fazių kaitos medžiagos panaudojimo variantai, stebėti modelių temperatūrų skirtumai, pateikiami siūlymai. Darbe pateikiami modeliavimo nustatymai bei modeliavimo tyrimų kūrimo metodikos. Darbą sudaro 70 puslapių, 73 paveikslai, 7 lentelės ir 30 literatūros šaltinių. Raktiniai žodžiai: Adaptyvių fasadų diegimas Fazių kaitos medžiagomis Anotacija (užsienio k.) Energy efficiency is one of the fields with the most ambitious targets to prevent further global temperature rise (European commission, 2018). Two of the key areas are the building stock and heating production emissions. Adaptive facades could bring a great push to reach carbon neutrality, where solar energy can be accumulated during daytime and released during night time. Phase change material with its property to store thermal energy can be very beneficial in systems that go through repeated transients of on and off periodic cycles. Phase change material modeling has been done on multiple levels (Szulc P., 2020). From space shuttle to computer engineers, and from solar photovoltaic (PV) panel to battery designers, many have used simulation modeling to compare performance in rather difficult user prescribed conditions. PCM as an additive construction material has been approved to be useful from concrete to roofing. PCM infused facades and windows also could have possibility to bring energy savings. Research is done on solar power harvesting with Phase Change Material (PCM) integration in solar adaptive windows model simulation. Five different box models- with PCM are compared against benchmark model with glass window. Simulations are modeled in Comsol Multiphysics software where 48-hour study is constructed and simulated for January, April, July, and October with weather conditions that include outside temperatures and solar radiation sourced from Riga weather station meteorological data. This paper examines and explores temperature differences between different PCM box models and provides suggestions for future real-life models along with a methodology for simulation setup and creation for future modeling studies. This work contains 70 pages, 73 figures, 7 tables and 30 references. Raktiniai žodžiai: PCM SIMULATIONS MODELING COMSOL |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Katrina Buravcova
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Fasado sistemos elemento derinamo prie klimato laboratoriniai tyrimai ir matematinio modelio patikrinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
dr.
Aleksandras Chlebnikovas
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Statybų sektoriaus sukurtų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas iki 2050 m. Nustatytas kaip vienas iš ES ekologinio susitarimo tikslų. Dėl šios priežasties potencialą ir naujas technologijas reikės ištirti, išbandyti ir įrodyti, kad jos veiksmingos mažinant išmetamų teršalų kiekį ir gerinant energijos vartojimą. viešajame ir privačiame sektoriuje. Fazių keitimo medžiagos turi didelę perspektyvą energijos kaupimo ir pastato apvalkalo įgyvendinimo srityje. Tačiau tyrimai ir pritaikymas realiame gyvenime buvo riboti. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, rekomendacijos ir literatūros šaltinių sąrašas. Pirmajame skyriuje analizuojami dabartiniai ES teisės aktai, saulės sienų samprata, turimi tyrimai fazės keitimo medžiaga ir kompozicinių medžiagų srityje, aerogel ir kitos energijos kaupimo technologijos, taip pat medžiagų šiluminių savybių modeliavimo programinės įrangos galimybės. laboratorinių tyrimų procesas ir metodai. Trečiajame skyriuje analizuojami eksperimentų rezultatai. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama klimatui pritaikomų fasadų sistemos elementų bandymams laboratorijoje ir matematinio modeliavimo modelio sukūrimui. Į bandomuosius mėginius įeina fazės keitimo medžiaga bandymai ir šilumos perdavimo stipriklis, įmontuotas į fazės keitimo medžiaga, taip pat aerogel indas. Darbą sudaro 72 puslapiai, iš jų 47 paveikslai, 6 lentelės ir 47 literatūros šaltiniai skirtingomis kalbomis. Raktiniai žodžiai: fazės keitimo medžiaga; saulės vokas; laboratoriniai tyrimai; matematinis modeliavimas Anotacija (užsienio k.) The reduction of building sector created emissions has been set as one of the goals of EU Green Deal by 2050. Due to this fact, potential and new technology would need to be researched, tested and proved to be effective in reducing emissions and improving energy usage in public and private sector. Phase change materials exhibit a great prospective in energy storage and implementation in building envelope. However, the research and real life applications have been limited. The thesis consists of an introduction, three chapters, conclusions, recommendations and a list of literature sources. The first chapter analyses the current legislation in EU, the concept behind solar walls, available research in the field of PCM and composite materials, aerogel and other technologies for energy storing purpose, as well as software options for material thermal property simulations The second chapter explains the laboratory testing process and methods. The third chapter analyses the experimental results. This study focuses on climate adaptive facade system element testing in a laboratory setting and creation of a mathematical simulation model. Test samples include commercially available PCM testing and a heat transfer enhancer incorporated in PCM, as well as aerogel container. The paper consists of 72 pages, including 47 figures, 6 tables and 47 literature sources in different languages. Raktiniai žodžiai: phase change materials; solar envelope; laboratory testing; mathematical modelling |
|||
-
- Puslapio administratoriai:
- Tomas Žemaitis
- Lina Damanskaitė
- Egita Kamarevcevienė
- Laura Ladietaitė
- Augustė Jablonskytė
- Agnė Augustinaitė