Anotacijos
| Studento vardas, pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | Baigiamojo darbo vadovas | Anotacija |
|---|---|---|---|
| 2024 metų bakalauro baigiamųjų darbų anotacijos | |||
|
Studento vardas, pavardė
Evelina Zinkevičiūtė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Utenos rajono savivaldybės stambiagabaričių atliekų tvarkymo sistemos įvertinimas ir gerinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Aušra Zigmontienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Bakalauriniame darbe atliktas Utenos rajono savivaldybės stambiagabaričių atliekų tvarkymo sistemos įvertinimas ir pasiūlyti tvarūs sprendimai jos gerinimui. Pirmajame skyriuje pateiktos bendros žinios apie komunalinių atliekų susidarymą ES ir Lietuvoje, stambiagabaričių atliekų susidarymo ir tvarkymo tendencijas Lietuvoje ir Utenos rajono savivaldybėje, aptarta stambiagabaričių atliekų teisinė bazė Lietuvoje. Antrajame skyriuje atliktas stambiagabaričių atliekų neteisingo tvarkymo poveikio aplinkai vertinimas ir apskaičiuota projektinė sanitarinė apsaugos zona. Trečiajame skyriuje pateikta informacija apie tvarių sprendimų diegimą stambiagabaričių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptartos gerosios atliekų tvarkymo praktikos ES ir pateiktos išvados apie atliktą gyventojų apklausą. Ketvirtajame skyriuje pateikiami projektuojami aplinkosauginiai įrenginiai. Atliekų smulkinimui projektuojamas atliekų smulkintuvas, oro taršos mažinimui projektuojamas oro valymo įrenginys – ciklonas, o nuotėkų valymui – naftos produktų gaudyklė su integruotu smėlio ir purvo nusodintuvu. Atlikti įrenginių inžineriniai skaičiavimai ir pateiktos rekomendacijos jų eksploatacijai bei saugiam darbui. Penktajame skyriuje pateikti aplinkosauginiai – ekonominiai skaičiavimai, apskaičiuotos įrenginių išlaidos, aptartas atliekų tvarkymo sistemos finansavimas bei galimi investiciniai šaltiniai. Pateiktos darbo išvados bei rekomendacijos. Darbą sudaro: įvadas, bendros žinios apie atliekų tvarkymą, stambiagabaričių atliekų neteisingo tvarkymo poveikio aplinkai vertinimas, aplinkosauginių įrenginių projektavimas, tvarių sprendimų diegimas, aplinkosauginiai-ekonominiai skaičiavimai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 84 p. teksto be priedų, 49 paveikslų, 13 lentelių, 28 bibliografiniai šaltiniai. Darbo grafinę dalį sudaro: situacinis planas, generalinis planas, technologinė schema, atliekų smulkintuvas, ciklonas, naftos produktų gaudyklė su integruotu smėlio ir purvo nusodintuvu. Raktiniai žodžiai: Aplinkos apsauga, stambiagabaritės atliekos, tvarūs sprendimai, ciklonas, atliekų smulkintuvas, naftos produktų gaudyklė su integruotu smėlio ir purvo nusodintuvu. Anotacija (užsienio k.) The bachelor thesis assesses the bulky waste management system in the municipality of Utena district and proposes sustainable solutions for its improvement. The first chapter provides general knowledge on municipal waste generation in the EU and Lithuania, trends in the generation and management of bulky waste in Lithuania, and in the municipality of Utena district, discusses the legal framework for bulky waste in Lithuania. The second chapter assesses the environmental impact of the incorrect management of bulky waste and calculates the design sanitary protection zone. Chapter 3 provides information on the implementation of sustainable solutions in the system of bulky waste management. It discusses about good waste management practices in the EU and presents the findings of the population survey. Chapter 4 presents the environmental facilities to be designed. A shredder is designed for shredding waste, a cyclone for air purification and an oil trap with an integrated sand and dirt settling tank for water treatment. Engineering calculations have been carried out and recommendations have been made for their operation and safe operation. Chapter 5 presents the environmental - economic calculations, the estimated costs of the equipment, the financing of waste management system and possible sources of investment. Conclusion and recommendations are presented. The bachelor work consists of: introduction, general knowledge on waste management, environmental impact assessment of the mismanagement of bulky waste, design of environmental protection facilities, implementation of sustainable solutions, environmental - economic calculations, conclusion, recommendations and the list of references. The thesis consists of 84 pages of text without appendixes, 49 figures, 13 tables, 28 bibliographical references. The graphical part of the work consists of: situation plan, general plan, technological scheme, waste shredder, cyclone, oil trap with integrated sand and mud settler. Raktiniai žodžiai: Environmental protection, bulky waste, sustainable solutions, cyclone, waste shredder, oil trap with integrated sand and mud trap. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Ignas Garšanikovas
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
„IG“ miesto vandentiekio ir nuotakyno bei nuotekų valyklos projektavimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Regimantas Dauknys
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamojo darbo tikslas – suprojektuoti duotajam miestui vandentiekio, nuotakyno tinklus bei nuotekų valyklą, kurioje bus įrengti parengtinio, biologinio ir antrinio nuotekų valymo įrenginiai bei dumblo apdorojimo ūkis. Nagrinėjamoje miesto dalyje gyvena 15760 gyventojų. Naudojant Watercad modeliavimo programą mieste buvo suprojektuotas žiedinis ir šakotinis vandentiekio tinklas. Siekiant, jog būtų užtikrinamas pastovus vandens tiekimas, labai svarbu yra parinkti reikiamus vamzdžių diametrus, įvertinti vandens tekėjimo greičius, slėgį bei suprojektuoti ekonomiškai naudingas vandens tiekimo siurblines. Atliekant nuotakyno tinklo trosavimą buvo vertinamas vietovės reljefas bei įrengtos 5 nuotekų siurblinės. Siekiant, jog mieste susidarančios nuotekos neturėtų neigiamos įtakos aplinkai ir žmonių sveikatai, yra labai svarbu parinkti tinkamą nuotekų valymo įrangą bei taikyti inovatyvius valymo sprendimus. Pirmiausia nuotekos bus valomos parengtiniais kompleksiniais valymo įrenginiais, kuriuose atskiriami nešmenys bei smėlis. Biologiniam valymo procesui įrengti bioreaktoriai, kuriuose mikroorganizmų pagalba bus skaidomos organinės medžiagos bei pašalinami tokie aplinkai pavojingi teršalai kaip azotas ir fosforas. Biologinio valymo procesų metu susidaro naudinga medžiaga – veiklusis dumblas, kuris taikant antrinius nusodintuvus yra nusodinamas bei tiekiamas į dumblo apdorojimo įrenginius. Iš antrinių nusodintuvų ištekėjusios išvalytos nuotekos per įrengtą matavimo lataką yra išleidžiamos į šalia nuotekų valyklos esantį priimtuvą – upę. Dumblo apdorojimo ūkį sudaro tankintuvai, pūdytuvai bei sausinimo įranga. Visi šie įrenginiai yra naudojami tam, jog būtų galima tinkamai sutvarkyti nuotekų valymo procesų metų susidariusį veiklųjį dumblą bei gauti iš jo ekonominę naudą. Darbą sudaro: aiškinamasis raštas, 7 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir grafinė dalis. Darbo apimtis yra 123 puslapiai, panaudotos 176 numeruotos formulės, 34 paveikslai, 24 lentelės, 7 brėžiniai. Rašant darbą buvo panaudoti 25 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: Žiedinio ir šakotinio vandentiekio tinklo projektavimas, nuotakyno projektavimas, nuotekų valyklos projektavimas. Anotacija (užsienio k.) The aim of the thesis is to design a water supply and wastewater network and a wastewater treatment plant for the given city, which will be equipped with pre-treatment, biological and secondary wastewater treatment plants, as well as a sludge treatment farm. The population of the urban area concerned is 15760. Using the Watercad modelling software, a ring and branch water supply network has been designed for the city. In order to ensure a constant water supply, it is essential to select the necessary pipe diameters, to estimate the flow rates and pressures, and to design cost-effective pumping stations for water supply. The terrain of the area was assessed and 5 sewage pumping stations were installed as part of the wastewater network route survey. The selection of appropriate wastewater treatment equipment and innovative treatment solutions are essential to ensure that urban wastewater does not adversely affect the environment and human health. Wastewater will first be treated by pre-treatment in a pre-complex treatment plant, which will separate out silt and sand. For the biological treatment process, bioreactors will be installed to break down organic matter with the help of micro-organisms and to remove environmentally hazardous pollutants such as nitrogen and phosphorus. Biological treatment processes produce a useful substance called activated sludge. The treated effluent from the secondary settling tanks is discharged through a metering chute into a river. The sludge treatment farm consists of compactors, blowers and dewatering equipment. All these facilities are used to ensure that the activated sludge generated during the waste water treatment process is properly treated and that it can be economically exploited. The thesis consists of an explanatory memorandum, 7 chapters, conclusions, recommendations, a list of references and a graphical part. The thesis consists of 123 pages, 176 numbered formulae, 34 figures, 24 tables and 7 drawings. 25 literature sources were used in the preparation of the work. Raktiniai žodžiai: Design of ring and branch mains, design of sewers, design of sewage treatment plants. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Kamilė Ryliškytė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos analizė ir jos gerinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Aušra Zigmontienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame bakalauro darbe analizuojama, kas yra EEĮ atliekos ir kokią jų tvarkymo situacija Lietuvos ir Europos mastu siekiant atrasti problemas su EEĮ atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir ką būtų galima padaryti, kad užtikrinti, jog jos būtų sutvarkomos ir išnaudojamos iki galo. Taip pat išsinagrinėta literatūra bandoma pritaikyti idėjas, kad padėti vienai EEĮ atliekas tvarkančiai įmonei, kurios sprendimai buvo apskaičiuoti ir įvertinti jų kaštai jas pradėjus eksploatuoti - rankovinis filtras oro filtravimo sistemoje, ant administracinio pastato stogo pastatyta mažos galios saulės elektrinė ir 3 granuliniai biokatilai pakeičiantys 3 kietojo kuro katilus objekte. Išvadose ir pasiūlymuose aptariami gauti projektavimo rezultatai ir pateikiami siųlymai bei apibendrinama situacija apie EEĮ atliekų tvarkymą. Grafinėje medžiagoje pateikiamos principinės rankovinio filtro, granulinio biokatilo bei saulės elektrinės schemos su techninėmis specifikacijomis. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, bendros žinios apie EEĮ atliekas ir jų tvarkymą Lietuvoje/Europoje, EEĮ atliekų poveikis aplinkai, žiedinės ekonomikos principų pritaikymas sprendžiant EEĮ atliekų tvarkymo problemas, pasirinktos vienos EEĮ atliekų tvarkančios įmonės 3 aplinkosauginiai sprendimai (rankovinis filtras, saulės elektrinė, 3 granuliniai biokatilai) išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 79 p. Raktiniai žodžiai: EEĮ atliekų tvarkymo infrastruktūra, žiedinė ekonomika, rankovinis filtras, saulės elektrinė, granuliniai biokatilai, EEĮ atliekų teisės aktai, EEĮ atliekų poveikis aplinkai. Anotacija (užsienio k.) The final bachelor thesis analyses what WEEE is and the situation of its management in Lithuania and Europe in order to identify problems with the WEEE management infrastructure and what can be done to ensure that it is managed and used to its full potential. The literature review also attempts to apply ideas to help one WEEE management company whose enviromental solutions have been calculated and evaluated for their cost once they are in use - a sleeve filter in the air filtration system, a low-power solar plant on an administrative building roof and 3 biomass boilers replacing 3 solid fuel boilers on site. The conclusions and proposals discuss the design results obtained and make recommendations and summarise the situation regarding WEEE management. The graphical material includes principle diagrams of the sleeve filter, the biomass boiler and the solar power plant with technical specifications. The work consists of 5 parts: introduction, general knowledge about WEEE and its management in Lithuania/Europe, environmental impact of WEEE, application of circular economy principles in solving problems of WEEE management, conclusions and recommendations of 3 environmental solutions (sleeve filter, solar power plant, 3 pellet boilers) of a selected company managing WEEE, list of references. The thesis consists of 79 pages. Raktiniai žodžiai: WEEE management, circular economy, bag filter, solar plant, pellet boilers, WEEE legislation, WEEE enviromental impact. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Rugilė Abukaitytė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Aplinkosauginių technologijų diegimas grožio salone
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Eglė Marčiulaitienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamojo darbo tikslas – išanalizavus grožio salonų vykdomą veiklą ir įvertinus daromą neigiamą poveikį aplinkai, pasiūlyti tvariais sprendimais paremtas aplinkosaugines technologijas oro, nuotekų kokybės, elektros energijos suvartojimo problemų mažinimui. Baigiamajame darbe sprendžiami aplinkosauginiai klausimai yra aktualūs dėl vis augančios grožio salonų paklausos ir įvairovės Lietuvoje ir pasaulyje. Darbe nagrinėjamos grožio salonų teikiamos paslaugos, statistiniai duomenys, teisės aktai, reglamentuojantys grožio salonų veiklą. Rašto darbe pateikiama informacija apie grožio salonuose susidarančias atliekas, patalpų oro kokybę, vandens sunaudojimą, susidarančias nuotekas, energijos vartojimo ypatumus, fizinę aplinkos taršą bei darbuotojų saugą. Apibendrinami naujausi mokslo tyrimai apie grožio salonų sukeliamos taršos galimą neigiamą poveikį aplinkai ir gyviesiems organizmams. Teršalų koncentracijos grožio salonų patalpų ore ir triukšmo lygis išmatuoti matuokliais. Pagal vykdyto tyrimo rezultatus bei literatūros šaltinius, grožio salonų patalpų ore, viršijamos leistinos anglies dioksido, kietųjų dalelių, formaldehido, lakiųjų organinių junginių koncentracijos. Be to, susidariusiose nuotekose vyrauja aplinkai ir (ar) sveikatai kenksmingos cheminių medžiagų koncentracijos (fosfatai, nitratai, suspenduotos medžiagos ir kt.). Tam, kad būtų gaminama atsinaujinanti energija bei tausojami gamtos ištekliai, rekomenduojama projektuoti saulės jėgainę. Patalpų oro kokybės pagerinimui siūlomas botaninis oro valymo filtras, o teršalų koncentracijų nuotekose mažinimui projektuojamas nuotekų valymo filtras. Įrenginiams pateikiami darbų saugos reikalavimai, apskaičiuojamas efektyvumas, kaina, atsiperkamumas. Darbą sudaro: įvadas, 5 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, grafinė dalis. Darbo apimtis yra 82 puslapiai, panaudotos 23 numeruotos formulės, 31 paveikslas, 33 lentelės ir 6 brėžiniai. Rašant darbą buvo panaudoti 125 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: Grožio salonas, tvarus verslas, atliekų tvarkymas, energijos suvartojimas, oro tarša, nuotekų tarša. Anotacija (užsienio k.) The aim of the thesis is to propose environmental technologies based on sustainable solutions to reduce the problems of air, waste water quality and electricity consumption after analyzing the activities of beauty salons and assessing the negative impact on the environment. The environmental issues addressed in the thesis are relevant due to the growing demand and diversity of beauty salons in Lithuania and whole world. The work examines services provided by beauty salons, statistical data, legal acts regulating the activities of beauty salons. The thesis provides information about waste generated in beauty salons, indoor air quality, water consumption, generated waste water, energy consumption features, physical environmental pollution and employee safety. The latest scientific research on the potential negative effects of pollution caused by beauty salons on the environment and living organisms is summarized. Pollutant concentrations in the air of beauty salons and noise levels were measured with special devices. According to the results of the conducted research and literature sources, the permissible concentrations of carbon dioxide, solid particles, formaldehyde, and volatile organic compounds in the air of beauty salons are exceeded. In addition, the resulting wastewater contains concentrations of chemicals harmful to the environment and/or health (phosphates, nitrates, suspended substances, etc.). In order to produce renewable energy and conserve natural resources, it is recommended to design a solar power plant. A botanical air filter is offered to improve indoor air quality, and a wastewater purification filter is designed to reduce pollutant concentrations in wastewater. Work safety requirements, efficiency, prices and payback are calculated for designed devices. The work consists of introduction, 5 chapters, conclusions, recommendations, bibliography and graphic part. The scope of the work is 82 pages, 23 numbered formulas, 31 figures, 33 tables and 6 drawings are used. 125 literary sources were applied in the paper work. Raktiniai žodžiai: Beauty salon, sustainable business, waste management, energy consumption, air pollution, sewage pollution. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Ibraheem Mohammed
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Pramonės atliekų poveikio požeminiam vandeniui vertinimas: Lohiya Nagar, Indija, atvejo analizė
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaida Šerevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Požeminio vandens užterštumo krizė Lohia Nagare, Ghaziabade, Indijoje, kilo dėl dešimtmečius išleidžiamų pramoninių atliekų, ypač šešiavalenčio chromo, kuris kelia didelį pavojų aplinkai ir sveikatai. 1960-1980 m. pramonės įmonės beatodairiškai išleido nevalytas atliekas į vietinius vandens telkinius, todėl, aplink pramonės zoną plečiantis gyvenamiesiems rajonams, plačiai paplito tarša. Lohia Nagar požeminiame vandenyje rasta kancerogeninio šešiavalenčio chromo, kurio koncentracija kelia nerimą - nuo 1,5 mg/l iki 16,4 mg/l ir gerokai viršija saugias ribas. Atlikus tyrimus nustatyti dideli užterštumo šleifai, apimantys 60 m² ir 80 m² plotą, o 28 vietose užterštumo lygis buvo skirtingas. Siūlomas sprendimas - pastatyti nuotekų valymo įrenginį, kuris kasdien išvalytų 400 kubinių metrų užterštų nuotekų, o numatoma kaina - 66 450 eurų. Pirminis valymas apima mechaninius ir elektros darbus, surinkimo rezervuarų, reakcijos rezervuarų, skaidrintuvų ir dumblo džiovyklų įrengimą. Antriniam valymui naudojami slėginiai smėlio filtrai ir aktyviosios anglies filtrai. ETP projekte integruoti tokie svarbūs procesai kaip nuotekų surinkimas, nuosėdų šalinimas, cheminis maišymas, koaguliacija, flokuliacija, nusodinimas ir filtravimas. Chromui šalinti vertinamos tokios technologijos kaip jonų mainai, atvirkštinė osmozė (RO) ir redukcinis koaguliacinis filtravimas (RCF), iš kurių perspektyvus yra RCF. Užterštumas chromu kelia didelį pavojų sveikatai, įskaitant vėžį, inkstų pažeidimus, odos dirginimą ir kvėpavimo takų sutrikimus, todėl būtina imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti vietos gyventojus. Siekiant užkirsti kelią taršai ateityje, labai svarbu skatinti tvarią pramoninę praktiką, pavyzdžiui, taikyti geriausias prieinamas technologijas (GPGB) ir laikytis aplinkosaugos taisyklių. Geomorfologiniai tyrimai leidžia suprasti teršalų judėjimą ir jų gylį, o tai suteikia informacijos apie veiksmingas gydymo ir prevencijos strategijas. Raktiniai žodžiai: BAT (best available technique) Anotacija (užsienio k.) The groundwater contamination crisis in Lohia Nagar, Ghaziabad, India, stems from decades of industrial waste discharge, notably hexavalent chromium, posing severe environmental and health risks. During 1960-1980, industries indiscriminately released untreated waste into local water bodies, leading to widespread pollution as residential areas expanded around the industrial zone. Hexavalent chromium, a carcinogen, is found in Lohia Nagar's groundwater at alarming concentrations ranging from 1.5 mg/L to 16.4 mg/L, far exceeding safe limits. Surveys identified significant contamination plumes covering 60 m² and 80 m², with 28 locations displaying varying contamination levels. A proposed solution involves constructing an Effluent Treatment Plant (ETP) to treat 400 cubic meters of contaminated effluent daily, with an estimated cost of 66,450 Euros. Primary treatment includes mechanical and electrical works, installation of collection tanks, reaction tanks, clarifiers, and sludge driers. Secondary treatment employs pressure sand filters and activated carbon filters. The ETP design integrates critical processes such as effluent collection, sediment removal, chemical mixing, coagulation, flocculation, settling, and filtration. Technologies like ion exchange, Reverse Osmosis (RO), and Reduction Coagulation Filtration (RCF) are evaluated for chromium removal, with RCF showing promise. Chromium contamination poses severe health risks, including cancer, kidney damage, skin irritation, and respiratory issues, necessitating urgent intervention to protect the local population. Promoting sustainable industrial practices, such as adopting Best Available Techniques (BAT) and adhering to environmental regulations, is crucial to prevent future contamination. Geomorphological studies provide insights into pollutant movement and depth, informing effective treatment and prevention strategies. Raktiniai žodžiai: BAT (best available technique) |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Martynas Sakalauskas
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Aplinkosauginių problemų sprendimas UAB „Širvintų šiluma“
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamojo darbo tikslas – išanalizavus UAB "Širvintų šilumos" vykdomą ūkinę veiklą ir įvertinus daromą neigiamą poveikį aplinkai, pasiūlyti tvariais sprendimais paremtas aplinkosaugines technologijas oro ir elektros energijos suvartojimo problemų mažinimui. Baigiamajame darbe sprendžiami aplinkosauginiai klausimai yra aktualūs dėl stabiliai augančio šilumos ūkio Lietuvoje ir pasaulyje, ir jo didėjančių pajegumų bei taršos. Darbo metu nagrinėja UAB “Širvintų šiluma” veikla, statistiniai duomenys, teisės aktai. Rašto darbe pateikiama informacija apie susidarančias atliekas, taršos kiekius patenkančius į aplinkos orą, vandens sunaudojimą, sudeginama biokuro kiekį, energijos vartojimo kiekius, fizinę aplinkos taršą bei darbuotojų saugą. Taip pat pagal išsinagrinėta literatūra bandoma pritaikyti idėjas, kurios leistu idiegti naujus įrenginius. Kietųjų dalelių taršos mažinimui projektuojamas oro valymo įrenginiai – elektrostatinis filtras ir dūmų kondensacinis ekonomaizeris, o elektros gaminimui – suplanuota vidutinio pajėgumo saulės modulių elektrinė. Atlikti įrenginių inžineriniai skaičiavimai ir apskaičiuojamas jų efektyvumas, kaina, atsiperkamumas. Išvadose ir rekomendacijose aptariami gauti projektavimo rezultatai ir pateikiami pasiųlymai bei apibendrinama situacije. Grafinėje medžiagoje pateikiamas situacinis ir generalinis planas, technologinė schema, elektrostatinis filtras, dūmų kondensacinis ekonomaizeris ir saulės moduliai. Visi irenginių brežiniai turi techninėmis specifikacijomis. Darbą sudaro: įvadas, 5 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 57 puslapiai, panaudotos 51 numeruotos formulės, 9 paveikslai, 14 lenteliu ir 6 brėžiniai. Raktiniai žodžiai: Aplinkos apsauga, šilumos ūkis, tvarūs sprendimai, oro tarša, dūmų kondensacinis ekonomaizeris, elektrostatinis filtras, saulės elektrinė. Anotacija (užsienio k.) The aim of the final work is to propose environmental technologies based on sustainable solutions for the reduction of air and electricity consumption problems after analyzing the economic activities of JSC "Širvintų šilumos" and assessing the negative impact on the environment. The environmental issues addressed in the thesis are relevant due to the steadily growing heat industry in Lithuania and the world, and its increasing capacities and pollution. During the work, the activity, statistical data and legal acts of JSC "Širvintų šiluma" are examined. The written work provides information about the generated waste, the amount of pollution entering the air, water consumption, the amount of biofuel burned, the amount of energy consumption, physical environmental pollution and employee safety. Also, based on the analyzed literature, an attempt is made to apply ideas that would allow the installation of new devices. Air purification devices are designed to reduce solid particle pollution - an electrostatic filter and a smoke condensation economizer, and a medium-capacity solar module power plant is planned for electricity generation. The engineering calculations of the devices have been performed and their efficiency, price, and payback are calculated. Conclusions and recommendations discuss the obtained design results and provide recommendations and summarize the situation. The graphic material presents a situational and general plan, a technological diagram, an electrostatic filter, a smoke condensation economizer and solar modules. All equipment drawings have technical specifications. The work consists of: introduction, 5 chapters, conclusions, recommendations, bibliography. The scope of the work is 57 pages, 51 numbered formulas, 9 pictures, 14 tables and 6 drawings are used. Raktiniai žodžiai: Environmental protection, heating, sustainable solutions, air pollution, smoke condensation economizer, electrostatic filter, solar power plant. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Robertas Sadzevičius
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Aplinkosauginių priemonių diegimas UAB „Bauwerk Group Lietuva“ Kietaviškių padalinyje
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe nagrinėjama sukeliama tarša gamybos metu ir taršą mažinančių technologijų taikymas UAB „Bauwerk Group Lietuva“ gamykloje Kietaviškių padalinyje. Darbo tikslas – išanalizuoti esamą įmonės situaciją, jos vykdomą veiklą ir įvertinti įmonės poveikį aplinkai. Įvertinus situaciją, pasiūlyti efektyvius aplinkosauginius įrenginius ir juos pagrįsti aplinkosauginiais-ekonominiais skaičiavimais. Darbą sudaro aiškinamasis raštas ir grafinė dalis: Aiškinamąjį raštą sudaro šie skyriai: „Įmonės techninė-aplinkosauginė charakteristika“. Šiame skyriuje aprašomi įmonės technologiniai procesai ir gamybiniai rodikliai. „Aplinkos apsauga įmonėje“. Šiame skyriuje aprašoma aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai , vandens apsauga, susidarančios atliekos, fizinė tarša, dirvožemio ir kraštovaizdžio apsauga bei sanitarinės apsaugos zonos skaičiavimas. „Geriausi prienami gamybos būdai“. Šiame skyriuje švarios gamybos principu taikymas bei gaminio poveikio aplinkai vertinimas. „Techniniai-inžineriniai skaičiavimai“. Šiame skyriuje skaičiuojami oro valymo įrenginiai – ciklonas, rankovinis filtras ir elektrostatinis filtras. „Aplinkosauginiai-ekonominiai skaičiavimai“. Šiame skyriuje skaičiuojami mokesčiai už taršą iš stacionarių bei mobilių oro taršos šaltinių ir projektuojamų įrenginių atsipirkimas. „Išvados ir rekomendacijos“. Skyriuose apibendrinamas atliktas baigiamasis darbas, pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Darbo apimtis – 82 puslapiai be priedų, 8 paveikslėliai, 15 lentelių, 22 literatūros šaltinių ir 6 grafinės dalies brėžiniai. Grafinė dalį sudaro brėžiniai: 1. Įmonės generalinis planas; 2. Situacinis planas; 3. Technologinė schema; 4. Ciklono brėžinys; 5. Rankovinio filtro brėžinys; 6. Elektrostatinio filtro brėžinys. Raktiniai žodžiai: Aplinkos tarša, Atmosferos apsauga, kietosios dalelės, ciklonas, rankovinis filtras, elektrostatinis filtras, fizinė tarša, sanitarinė apsaugos zona. Anotacija (užsienio k.) The final paper examines pollution generated during production and the application of pollution-reducing technologies at UAB "Bauwerk Group Lietuva" Kietaviškės branch factory. The objective of the work is to analyze the current situation of the company, its operations, and assess its environmental impact. After evaluating the situation, propose effective environmental protection equipment and justify it with environmental-economic calculations. The work consists of explanatory writing and a graphic part: The explanatory writing consists of the following chapters: “Technical and Environmental Characteristics of the Company”. This section describes the company’s technological processes and production indicators. “Environmental Protection in the Company”. This section describes air pollution and its reduction methods, water protection, generated waste, physical pollution, soil and landscape protection, and calculation of sanitary protection zones. “Best Available Production Techniques”. This section discusses the application of clean production principles and the assessment of the product's environmental impact. “Technical and Engineering Calculations”. This section calculates air cleaning equipment – cyclone, bag filter, and electrostatic filter. “Environmental and Economic Calculations”. This section calculates fees for pollution from stationary and mobile air pollution sources and the payback period of the designed equipment. “Conclusions and Recommendations”. This section summarizes the final paper, presents conclusions and recommendations. The scope of the work is 82 pages without appendices, 8 illustrations, 15 tables, 22 literature sources, and 6 drawings in the graphical part. In the graphical part, these drafts are presented: 1. General plan of the company; 2. Situational plan; 3. Technological scheme; 4. Cyclone; 5. Bag filter; 6. Electrostatic filter. Raktiniai žodžiai: Environmental pollution, Atmospheric protection, Particulate matter, Cyclone, Bag filter, Electrostatic filter, Physical pollution, Sanitary protection zone. |
|||
| 2024 metų magistro baigiamųjų darbų anotacijos | |||
|
Studento vardas, pavardė
Riasat Ali
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Detergentų šalinimo iš užteršto vandens eksperimentiniai tyrimai
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys, kurių kiekviena apima tam tikrą tyrimo aspektą. Pirmame skyriuje pateikiama išsami literatūros apžvalga, apimanti tokias temas kaip vandens svarba, vandens tarša, taršos šaltiniai, aktyviosios paviršiaus medžiagos ir jų poveikis ekosistemai. Šiame skyriuje aptariamas SDS skaidymo elektrooksidacijos būdu, naudojant aliuminio elektrodus, efektyvumas ir mechanizmas, pateikiama atvejų analizė, iššūkiai ir apribojimai, taip pat aptariamos ateities kryptys. Antroje dalyje pateikta eksperimentinių tyrimų metodika, kai tyrimuose naudoti skirtingų SDS koncentracijų (50, 200, 500 mg/l) tirpalai, kad būtų galima įvertinti valymo procesą esant mažoms, vidutinėms ir didelėms paviršinio aktyvumo medžiagų koncentracijoms. Elektriniai parametrai, tokie kaip įtampa (5–30 V) ir srovė (10–500 mA), koreguojami, siekiant ištirti jų poveikį organinio junginio degradacijos efektyvumui. Procesas analizuojamas prie skirtingų pH (nuo 4 iki 11) ir temperatūros intervalų (nuo 10 °C iki 50 °C), kad būtų galima įvertinti proceso efektyvumą. Reakcijos laikas pasirinktas nuo 10 minučių iki 2 valandų.. Esant mažoms SDS koncentracijoms (50 mg/l), buvo pasiektas vidutiniškai 90 % skilimo efektyvumas, kuris šiek tiek sumažėjo atitinkamai iki 85 % ir 80 % esant vidutinei (200 mg/l) ir didelei koncentracijai (500 mg/l). Natrio chlorido (NaCl) pridėjimas dar labiau padidino SDS skilimo efektyvumą. Optimalūs įtampos ir srovės nustatymai maksimaliam efektyvumui buvo 15-20 V ir 100-150 mA. Proceso efektyvumas buvo didesnis, esant neutralioms ir mažai šarminėmis sąlygomis (pH nuo 7 iki 9), o efektyvumas sumažėjo stipriai rūgščioje ir stipriai šarminėje aplinkoje. Temperatūros svyravimai parodė, kad kambario temperatūros (20–25 °C) sąlygos buvo palankiausios SDS skaidymui. Baigiamąjį darbą sudaro 80 puslapiai, 32 paveikslai ir 8 lentelės. Darbo pabaigoje pateikiamas literatūros sąrašas, kurį sudaro 99 bibliografiniai šaltiniai. Raktiniai žodžiai: natrio dodecilsulfatas, elektrooksidacija, aliuminio elektrodai, skilimo efektyvumas, pH lygiai, temperatūros diapazonai, energijos suvartojimas Anotacija (užsienio k.) The final thesis consists of three main parts, each covering a certain aspect of the investigation. The first chapter presents an extensive literature review, covering such aspects as the importance of water, water pollution, sources, surfactants, and their effects on the ecosystem. This chapter discusses the efficiency, and mechanism of SDS degradation by electrooxidation using Aluminum electrodes, case studies, challenges, and limitations, and also discusses the future directions. The second part aims to present gathered experimental data consisting of different concentrations of SDS concentrations (50, 200, 500 mg/L) to assess the process under low, moderate, and high surfactant loads. Electrical parameters such as voltage (5-30 V) and current (10-500 mA) are adjusted to explore their impact on degradation efficiency. The process is further analyzed across different pH levels (4 to 11) and temperature ranges (10°C to 50°C) to understand the operational boundaries. Reaction times are observed from 10 minutes to over 2 hours. At low SDS concentrations (50 mg/L), there was an average of 90% degradation efficiency, which slightly decreased to 85% and 80% for moderate (200 mg/L) and high concentrations (500 mg/L), respectively. The addition of sodium chloride (NaCl) further increased the SDS degradation efficiency by increasing the solubility. The optimal voltage and current settings for maximum degradation were 15-20 V and 100-150 mA. The process efficiency was higher in neutral and moderately alkaline conditions (pH 7 to 9), with reduced effectiveness in strongly acidic and strongly alkaline environments. Temperature variations indicated that room temperature (20-25°C) conditions were most favorable for SDS degradation. The final thesis consists of 80 pages 32 pictures, and 8 tables are included. A literature list consisting of 99 bibliographic entries is presented at the end of the thesis. Raktiniai žodžiai: Sodium Dodecyl Sulfate, Electrooxidation, Aluminum electrodes, Degradation efficiency, pH levels, Temperature ranges, Energy consumption |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Inga Likuma
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Savivaldybių perkamų prekių ir paslaugų netiesioginių emisijų kiekio mažinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Rasa Vaiškūnaitė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Šio darbo tikslas – korporatyvinėms organizacijoms skirtą ŠESD protokolo metodiką, skirtą 3 apimties emisijų iš perkamų prekių ir paslaugų apskaičiavimui, pritaikyti savivaldybių kontekstui. Darbe naudojamos pagal ŠESD protokolą sukurtos 3 apimties apskaičiavimo gairės, kaip pagrindas sukurti Excel pagrindu veikiančią skaičiuoklę, skirtą 2023 m. Rygos savivaldybėje perkamų prekių ir paslaugų 3 apimties emisijai apskaičiuoti. Rygos savivaldybės administracija yra statybų kategorijoje, toliau rikiuojasi žemės ūkio, elektros mašinų, nuotekų, atliekų, valymo ir aplinkosaugos paslaugos bei chemijos produktai. Tačiau didžiausia išmetamųjų teršalų dalis, tenkanti 100 000 eurų, tenka žemės ūkio, miškininkystės, sodininkystės, akvakultūros ir bitininkystės paslaugoms, po to – nuotekų, atliekų, valymo ir aplinkosaugos paslaugoms, maistui, gėrimams, tabakui ir susijusiems gaminiams, chemijos produktams, sveikatos bei jos priežiūros paslaugoms. Rezultatai parodė, kad Rygos savivaldybė pirkimams iš viso išleido 160,61 mln. eurų, iš kurių statybos darbams išleista 84,4 proc. arba 135,54 mln. Tyrimo pabaigoje buvo įvertinta 3 apimties emisijų dalis savivaldybių ŠESD emisijų balanse ir rekomenduotos ŠESD emisijų mažinimo priemonės. Raktiniai žodžiai: 3 taikymo sritis išmetimai, įsigytos prekės ir paslaugos, pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo protokolas bendruomenės mastu, Merų paktas, anglies dioksido apskaita, anglies dioksido ataskaitų teikimas, miesto emisijos, viešieji pirkimai. Anotacija (užsienio k.) The objective of this paper is to adapt the methodology of the GHG Protocol for corporate organizations for calculating Scope 3 emissions from purchased goods and services to the context of municipalities. The paper uses the Scope 3 Calculation Guidance developed by the GHG Protocol as a base for creating an Excel-based calculator to calculate Scope 3 emissions for purchased goods and services in the Riga municipality in 2023. The result indicates that the largest climate-charged emissions from Riga’s municipality's administrations are found in the category of construction, followed by agriculture, electrical machinery, sewage, refuse, cleaning and environmental services, and chemical products. However, the largest share of emissions per 100 000 euros is for agricultural, forestry, horticultural, aquacultural, and apicultural services, followed by sewage, refuse, cleaning and environmental services, food, beverages, tobacco and related products, chemical products and health and social work services. The results showed that Riga municipality spent in total 160.61 million euros in procurements, from which 84.4 % or 135.54 million were spent on construction works. At the end of the study, the share of Scope 3 emissions in the GHG emissions balance of municipalities was assessed and measures to reduce GHG emissions were recommended. Raktiniai žodžiai: Scope 3 emissions, Purchased goods and services, Global Protocol for Community-Scale Greenhouse Gas Emissions (GPC), Covenant of Mayors (COM), Carbon accounting, Carbon reporting, urban emissions, public procurement. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Evelina Bantauska
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo galimybės Latvijos gamybos įmonėse
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Eglė Marčiulaitienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Viena iš svarbiausių klimato kaitos priežasčių yra energijos vartojimas, ypač gamybos sektoriuje. Nors energijos vartojimo efektyvumo (EE) tema yra plačiai diskutuojama, ne visi EE tikslai yra pasiekti, o viena iš problemų yra ta, kad EE dažnai nėra pagrindinis gamybos įmonių prioritetas. Šiuo metu įmonės susiduria su dar vienu dideliu iššūkiu – šiame skaitmeniniame amžiuje, kai technologijos sparčiai vystosi, gamybos praktikas būtina pritaikyti taip, kad būtų galima pasinaudoti skaitmeninimo ir automatizavimo teikiamomis galimybėmis. Taikant struktūrinės literatūros apžvalgos ir turinio analizės metodus, tyrimo metu buvo ieškoma atsakymo į tyrimo klausimą – „Kokie EE privalumai, naudojant realaus laiko sekimo jutiklius įmonėse?“. Praktinėje dalyje empirine duomenų analize buvo analizuojamos įmonės, naudojančios išmaniuosius skaitiklius energijos monitoringui. Remiantis praktine ir analitine dalimi, buvo sukurta sprendimų priėmimo metodika, padedanti įmonėms efektyviai ir ekonomiškai įdiegti jutiklius bei analizuoti duomenis, siekiant sumažinti perteklinį energijos suvartojimą. Rezultatai parodė, kad vienas iš pagrindinių privalumų naudojant realaus laiko sekimo jutiklius gamyboje yra išmanaus energijos valdymo sukūrimas, anomalijų aptikimas ir savalaikė problemų prevencija bei energijos suvartojimo optimizavimas. Taip pat nustatyta, kad resursų, laiko trūkumas ir lėti arba netinkami valdymo sprendimai yra viena iš pagrindinių kliūčių įgyvendinti EE rekomendaciją gamyboje, pagrįstoje išmaniųjų jutiklių naudojimu. Rezultatai atskleidė, kad išmaniųjų jutiklių integravimas gamybos įmonėse yra gana nauja kryptis, kurią dar reikia tobulinti, kad būtų gauti kiekybiniai rezultatai. Sukurta rezultatais pagrįsta sprendimų palaikymo metodika gali padėti įmonėms apsvarstyti tinkamą jutiklių pasirinkimą ir koreguoti duomenų analizės gylį pagal energijos stebėjimo tikslą, kad padėtų sumažinti energijos suvartojimą. Raktiniai žodžiai: Energijos efektyvumas, gamybos įmonės, išmanieji jutikliai, pagerinimas, skaitmeninimas Anotacija (užsienio k.) One of the most important causes of climate change is energy consumption, especially in the manufacturing sector. Although the topic of energy efficiency (EE) is widely discussed, not all EE goals are achieved, and one of the problems is that EE is often not a top priority for manufacturing companies. Currently, companies face another big challenge – in this digital age, where technologies are developing rapidly, production practices must be adapted to take advantage of the opportunities provided by digitalization and automation. Using structured literature review and content analysis methods, the research sought an answer to the research question - "What are the EE benefits of using real time tracking sensors in manufactories?". The practical part used empirical data analysis to analyze case study companies using smart meters for energy monitoring. Based on the practical and analytical part, a decision-making methodology was developed to help companies efficiently and economically install sensors and analyze data to reduce excess energy consumption. The results showed that one of the main benefits of using real-time tracking sensors in manufacturing is the creation of smart energy management, anomaly detection and timely problem prevention, as well as optimization of energy consumption. It was also identified that the lack of resources, time and slow or inappropriate management decisions are among the main obstacles to the implementation of the EE recommendation in manufacturing based on the use of smart sensors. The results highlighted that the integration of smart sensors in manufacturing companies is a relatively new direction and still needs to be developed to obtain quantitative results. The developed result-based decision support methodology can help companies consider the appropriate selection of sensors and adjust the depth of data analysis according to the purpose of energy monitoring to help reduce energy consumption. Raktiniai žodžiai: Energy efficiency, manufacturing companies, smart sensors, improvement, digitalization |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Emils Zarins
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Perėjimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo prie klimato neutralumo
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaida Šerevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Europos Sąjunga siekia iki 2050 m. klimato neutralumo. Šis tikslas apima daugelio sektorių dekarbonizaciją. Kadangi daugiau nei pusė Latvijos energijos išteklių sunaudojama šildymui, šis sektorius yra vienas iš perspektyviausių dekarbonizuoti. Yra daug būdų, kaip pasiekti dekarbonizaciją, tačiau visi jie apima iškastinių išteklių pakeitimą atsinaujinančiaisiais ištekliais, pavyzdžiui, medienos drožlėmis, saulės energija, biodujomis ar vandeniliu. Šiame magistro darbe pagrindinis dėmesys skiriamas trims technologijoms – vandenilio gamybos elektrolizei, kuro elementams ir vandenilio metanavimui. Baigiamajame magistro darbe buvo sukurtas matematinis modelis, siekiant išsiaiškinti centralizuoto šildymo tiekimo sistemos perėjimo iš dabartinės formos į klimatui neutralią sistemą galimybes. Taikant matematinį modelį buvo modeliuojami keli scenarijai, siekiant išanalizuoti įvairius būdus, kaip gali keistis centralizuoto šildymo sistema ir kokios priemonės yra naudingiausios pereinant prie klimato neutralumo. Be matematinio modelio, buvo atlikta literatūros analizė. Ji buvo atlikta siekiant įgyti žinių bazę apie šildymo sektorių ir siūlomas technologijas šiame sektoriuje. Darbas suskirstytas į tris pagrindines dalis: 1) Literatūros apžvalga, kurioje buvo analizuojami moksliniai straipsniai įvairiomis temomis, tokiomis kaip elektrolizė, centralizuotas šilumos tiekimas ir kuro elementų, 2) Medžiagos ir metodai, kurioje pateikiama informacija apie matematinio modelio kūrimą ir patvirtinimą, 3) Rezultatai, kuriame pateikiamos pagrindinės modelio, jo patvirtinimo ir literatūros apžvalgos išvados. Šis magistro darbas parašytas anglų kalba. Jį sudaro 80 puslapiai, darbe yra 64 paveikslai, 23 lentelės ir 23 formulių. Rašant šį darbą taip pat panaudoti 67 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: atsinaujinantis vandenilis, centralizuotas šildymas, elektrolizė, žalias vandenilis Anotacija (užsienio k.) European Union aims to be climate neutral by the year 2050. This aim includes the decarbonatization of many sectors. Since more than half of Latvia’s energy resources are used for heating, this is one of the more perspective sectors to get decarbonized. There are number of ways to achieve decarbonization, but all of them include the replacement of fossil resources with renewables, like wood chip, solar, biogas or hydrogen. In this master’s thesis the main focus is on three technologies, electrolysis for hydrogen production, fuel cells and hydrogen methanation. In this master’s thesis a mathematical model was developed in order to gain insight into the possibilities of transitioning district heating system from its current form towards a climate neutral system. Whitin the mathematical model a number of scenarios were modeled to analyze the different ways of how the district heating system can change, and what tools are most useful for the transition to climate neutrality. Additional to mathematical model, also a literature analysis was carried out. This was done to gain knowledge base about the heating sector and proposed technologies in the sector. The work is split into three main parts: 1) Literature review, where scientific articles on different topics, like electrolysis, district heating and fuel cells were analyzed, 2) Materials and methods, where information on the development and validation of the mathematical model is included, 3) Results, where the main findings from the model, its validation and literature review are presented. This master thesis was written in English. It consists of 80 pages, in this thesis there are 64 figures, 23 tables and 23 formulas. Also 67 literature sources were used in writing of this thesis. Raktiniai žodžiai: district heating, electrolysis, green hydrogen, renewable hydrogen, |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Liega Krasovska
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Mielių gaminamų baltymų ir karotinoidų technologinių pokyčių vertinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaidotas Vaišis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Atliekant darbą buvo atlikta literatūros literatūros duomenų analizė, siekiant išsiaiškinti dabartines mokslinių tyrimų kryptis ir tendencijas, susijusias su vienaląsčių mielių naudojimu biotechnologijų pramonėje, jų stipriąsias ir silpnąsias puses, tam kad būtų galima spręsti apie būsimas mokslinių tyrimų kryptis ir tolesnį mielių naudojimą. Daug dėmesio skirta baltymų ir karotinoidų ekstrakcijai iš mielių ir kitų mikroorganizmų. Didėjant gyventojų skaičiui, didėja ir išteklių vartojimas. Viena svarbiausių žmogaus organizmui maistinių medžiagų yra baltymai, tačiau gaminant baltymus dabartiniais metodais (gyvulinės ar augalinės kilmės baltymai), palyginti su kitomis maistinėmis medžiagomis, išmetama daug teršalų, todėl reikia ieškoti tvaresnių baltymų gamybos būdų bei šaltinių. Be to, didėjant gyventojų skaičiui, kasdienėje mityboje trūksta maistinių medžiagų, daugiausia besivystančiose šalyse. Puikus būdas užtikrinti tvarų baltymų šaltinį ir sumažinti maistinių medžiagų trūkumą ateityje - iš mielių ar kitų mikroorganizmų gauti žmogaus organizmui reikalingų baltymų ir karotinoidų. Darbo metu buvo ištirtos penkios mielių rūšys, priklausančios raudonosioms ir rausvosioms mielėms, kurių pavyzdžiu buvo įvertinta šios technologijos plėtra. Be to, kaip viena iš technologijų, galinčių būti panaudota siekiant gauti mieles, pasižyminčias geresnėmis pageidaujamomis savybėmis (pvz., didesniu baltymų kiekiu biomasėje), palyginti su laukiniu štamu, yra mutagenezės technologijos panaudojimas. Toliau atliekama stipriausių ir gyvybingiausių mutantų atranka naudojant aminorūgščių inhibitorius. Remiantis bibliometrinių duomenų analizės rezultatais parenta moksline diskusija, buvo atlikta kiekybinė ir kokybinė SWOT analizė, siekiant įvertinti technologijos privalumus, trūkumus, potencialias grėsmes ir tolesnės plėtros galimybes. Raktiniai žodžiai: Rhodotorula glutinis, Phaffia rhodozyma, Sporobolomyces roseus, Yarrowia lipolytica, Sporidiobolus pararoseus, baltymas, karotinoidų, gavyba, mutagenezė, aminorūgščių inhibitoriai Anotacija (užsienio k.) As part of the work, an analysis of bibliometric data was carried out in order to find out about the current research directions and trends in the use of single-cell yeasts in the biotechnology industry, their strengths and weaknesses, in order to judge future research directions and further use of yeasts. Much attention was paid to the extraction of proteins and carotenoids from yeasts and other microorganisms. As the population grows, so does the consumption of resources. One of the most essential nutrients for the human body is protein, but protein production with current methods (animal or vegetable protein) generates the most emissions compared to other nutrients, so more sustainable sources of protein must be sought. Also, as the population grows, the lack of nutrients in the daily diet increases, mainly in developing countries. A great way to ensure a sustainable source of protein and reduce nutrient deficiencies in the future is to obtain protein and carotenoids needed by the human body from yeasts or other microorganisms. In the course of the work, five yeast species belonging to the red and pink yeasts were examined, through the example of which the development of the technology was evaluated. Also, as one of the technologies potentially used to obtain yeasts with enhanced desirable properties (e.g., higher protein content in biomass) compared to the wild strain, the use of mutagenesis technology to generate mutants and then selecting the strongest and most viable mutants using amino acid inhibitors. On the basis of the discussion started as a result of bibliometric data analysis, a quantitative and qualitative SWOT analysis was performed in order to judge the advantages, disadvantages, potential threats and future development opportunities of the technology. Raktiniai žodžiai: Rhodotorula glutinis, Phaffia rhodozyma, Sporobolomyces roseus, Yarrowia lipolytica, Sporidiobolus pararoseus, proteins, carotenoids, extraction, mutagenesis, amino acid inhibitors |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Renate Lakse
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Centralizuoto šilumos tiekimo atsparumo indeksas: naujas pagrindinis infrastruktūros parametras
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaidotas Vaišis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro baigiamojo darbo tema „Centralizuotas šilumos tiekimo tvarumo indeksas: naujas pagrindinis infrastruktūros parametras“. Šiuolaikinės urbanizacijos tendencija auga visame pasaulyje, taip pat ir Latvijoje. Patogus, saugus ir energiją taupantis gyvenimas miestuose tampa šių miestų infrastruktūros, įskaitant centralizuotą šilumos tiekimą, išbandymu. Piliečiai tampa vis reiklesni gavę paslaugas, renkantis jas pagal ekonominius kriterijus, patogumą ir poveikį aplinkai. Šilumos tiekimo paslauga turi būti prieinama, ekonomiškai naudinga, kokybiška, tausojanti aplinką ir taupanti energiją. Toks šilumos tiekimas užtikrina darnią miesto plėtrą ir daro jį patrauklų gyventojams. Magistro baigiamojo darbo tikslas – sukurti centralizuoto šilumos tiekimo tvarumo indeksą. Darbe apskaičiuoti ir įvertinti kelių Latvijos savivaldybių centralizuoto šilumos tiekimo sistemų indeksai ir nustati jį labiausiai įtakojantys parametrai. Atsparumo indeksas skaičiuojamas pagal vieną formulę, tačiau rezultato reikšmė priklauso nuo formulėje naudojamų faktorių rodiklių ir jų svorio koeficientų. Magistro darbas suskirstytas į tris dalis. Pirmoje dalyje apžvelgiama literatūra apie sąvoką „atsparumas“ ir jos apibrėžimą, susijusį su centralizuoto šildymo atsparumu. Darbe analizuojama turima literatūra apie centralizuotų šilumos tinklų statybą, istoriją, technologijas, kaupimą, energijos gamybą iš iškastinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudoti esamuose tinkluose. Antroje darbo dalyje apibrėžiamos tyrimo ribos, veiksniai ir rodikliai, jų skaičiavimo metodika ir kiekybinis įvertinimas bei indeksų skaičiavimams. Trečioje dalyje, remiantis pirmosios dalies literatūros analize ir antroje dalyje nustatytų atsparumo indeksų skaičiavimo metodika, atliekama infrastruktūros atsparumo indekso analizė. Tiriamos atsparumo mažėjimo priežastys ir rengiamos rekomendacijos jai didinti. Raktiniai žodžiai: centralizuotas šildymas, atsparumas Anotacija (užsienio k.) Master's thesis topic "District heat supply resilience index: a new main parameter of the infrastructure". The trend of modern urbanization is growing worldwide, including in Latvia. Energy-efficient living in cities becomes a test of the infrastructure of these cities, including district heat supply. Consumers are becoming demanding when receiving services choosing them based on technical reliability, economic criteria and environmental impact. The heat supply service must be available, economically beneficial, high quality, environmentally friendly, and energy efficient. Such heat supply ensures the sustainable development of the city and makes it attractive to the inhabitants. The aim of the Master's thesis is to develop an index of resilience of the district heat supply. Calculate and evaluate the index for the district heat supply systems of several municipalities in Latvia and determine the parameter that affects it the most. The resilience index is calculated according to a specific method, and the outcome value depends on the factor indicators used in the formula and their weight. The master's thesis is divided into three parts. In the first part, a literature review on the concept of "resilience" and its definition in relation to the durability of district heating is carried out. The work analyzes the available literature on the construction of district heat networks, their history, technologies, and energy production from fossil and renewable energy resources for use in existing networks. The second part of the work defines the research dimensions, factors, and indicators, as well as their calculation methodology and quantification for indicator calculations. In the third part, based on the literature analysis of the first part and the calculation of the resilience indices determined in the second part, a case study on local district heating is performed with the newly developed index for the resilience of the infrastructure is carried out. The reasons for the decrease in resilience are studied, and recommendations for its increase are developed. Raktiniai žodžiai: District Heating, Resilience |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Ingrida Tamašauskienė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Atliekų surinkimo proceso tobulinimas panaudojant inovatyvias nuotolines stebėjimo priemones
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Aušra Zigmontienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Atliekų tvarkymo sistema – tai sudėtinga sistema, kuriai būdingi dideli susidarančių atliekų kiekiai, jų rūšių įvairovė, skirtingi sistemos dalyvių interesai, jų ryšiai ir sąsajos su aplinka. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti kokybiškų atliekų tvarkymo paslaugų teikimą už mažiausią įmanomą kainą, viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų visuotinumą ir prieinamumą. Komunalinių atliekų kiekiai pasaulyje vis didėja dėl spartaus šio regiono valstybių vystymosi ir gyventojų skaičiaus. Visame pasaulyje reikalaujama tvarių miestų sprendimų, nes atliekų tvarkymas yra pagrindinė aplinkosaugos bei žmonių sveikatos problema. Norint patobulinti ir efektyviai valdyti atliekų surinkimo procesą, diegiamos inovatyvios nuotolinės stebėjimo priemonės (vaizdo kameros, dronai, bepiločiai lėktuvai, garsiakalbiai, jutikliai, davikliai, programinės įrangos ir pan.), kurios leidžia efektyvinti maršrutų planavimą, mažinti atliekų tvarkymo sąnaudas, siekti kokybinių rodiklių, tenkinti klientų lūkesčius, fiksuoti pažeidimus dėl netinkamose vietoje paliekamų atliekų, realiu laiku stebėti ir rinkti daugybe duomenų apie atliekų svorius, konteinerių lokacijas, atliekų rūšis, visuomenės skatinimą rūšiuoti bei tvariai gyventi ir daugybę kitų aplinką ir žmogaus sveikatą saugojančių priemonių. Tyrimo tikslas – sukurti komunalinių atliekų surinkimo sistemos tobulinimo mechanizmą, kai taikant inovatyvias organizacines ir technines priemones galima sumažinti atliekų šalinimo neleistinose vietose pažeidimų skaičius, užtikrinant ne tik būtiną privažiavimą prie konteinerių aikštelių, bet ir skatinimą sumažinti atliekų surinkimo išlaidas. Tyrimo objektas – Vilniaus m. esančios virš 1600 požeminės, pusiau požeminės ir antžeminės atliekų aikštelės, kurios išdėstytos atitinkamose atliekų surinkimo ir tvarkymo zonose, jų stebėjimas vaizdo kameromis ir dronais, bei garsiakalbių panaudojimas. Darbo apimtis – 77 p. teksto be priedų, 76 paveikslai, 9 lentelės, 72 moksliniai šaltiniai, 8 priedai. Raktiniai žodžiai: Reikšminiai žodžiai: atliekos, atliekų aikštelės, konteineris, dronas, vaizdo kameros, garsiakalbis, rūšiavimas, tvarumas. Anotacija (užsienio k.) The waste management system is a complex system that is characterized by large amounts of generated waste, a variety of their types, different interests of the system participants, their relationships, and interfaces with the environment. The municipal waste management system must ensure the provision of quality waste management services at the lowest possible price, universality, and availability of public municipal waste management services. The amount of municipal waste in the world is increasing due to the rapid development and population of the countries in this region. Sustainable urban solutions are demanded all over the world, as waste management is a major environmental and human health issue. Innovative remote monitoring tools (video cameras, drones, drones, speakers, sensors, sensors, software, etc.) are installed to improve the waste collection process and to effectively manage it, which allow for more efficient route planning, reducing waste management costs, achieving quality indicators, satisfying customer expectations, record violations due to waste left in the wrong place, monitor and collect a lot of data in real time about waste weights, container locations, types of waste, encouraging society to sort and live sustainably, and many other measures that protect the environment and human health. The purpose of the study is to create a mechanism for improving the municipal waste collection system, thanks to which, by applying innovative organizational and technical measures, it is possible to reduce the number of violations of waste disposal in unauthorized places, ensuring not only the necessary access to container bins, but also encouraging the reduction of waste collection costs. Property – Vilnius city more than 1,600 underground, semi-underground and above-ground waste bins located in the respective waste collection and management areas, their monitoring with video cameras and drones, and the use of loudspeakers. Scope of work – 77 p. text without appendices, 76 figures, 9 tables, 72 scientific sources, 8 appendixes. Raktiniai žodžiai: Key words: waste, waste bins, container, drone, video cameras, loudpseaker, recycling, sustainability. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Girts Bohvalovs
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Ekonomiškai pagrįstas perėjimas prie teigiamos energijos srities Rygos technikos universiteto studentų miestelyje
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaida Šerevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Šiame magistro darbe nagrinėjami ekonomiškai optimalūs sprendimai, susiję su grynąja dabartine verte (GDV) ir atsinaujinančiosios energijos savojo vartojimo tankumu (AESVT), skirti Rygos technikos universiteto miesteliui (RTUM), paverčiant jį teigiamos energijos rajonu (TER). Magistro darbe nagrinėjamos įvairios energijos vartojimo efektyvumo priemonės, atsinaujinančiosios energijos gamybos ir kaupimo technologijos. Šiam tyrimui buvo sukurtas sistemos dinamikos modelis. Šis modelis buvo išbandytas remiantis istoriniu miestelio energijos suvartojimu. Sąnaudų atžvilgiu optimalių sprendimų paieška atlikta taikant daugiakriterinį diferencialinį evoliucinį optimizavimą. Gauti rezultatai rodo kreivę su didžiausiomis įmanomomis GDV ir AESVT reikšmėmis, kai kiekvienos reikšmės negalima toliau gerinti nesumažinus kitos. Didžiausia grynoji dabartinė vertė yra 16.03 mln. eurų, kai AESVT sudaro 55.4 %, o mažiausia grynoji dabartinė vertė yra -0.02 mln. eurų, kai AESVT sudaro 82.5 %. Iš nedominuojančių sprendimų matyti, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonės, saulės kolektoriai, horizontalios ašies vėjo turbinos ir šilumos siurbliai yra dažniausi tarp geriausių sprendimų, užtikrinančių reikšmingą GDV padidėjimą. Jei norima padidinti AESVT, reikia didinti elektros energijos kaupimo baterijų ir vandenilio gamybos RTUM. Tačiau miestelis negali pasiekti 100 %. atsinaujinančiosios energijos gamybos be gamybos už miestelio ribų. Apibendrinant galima teigti, kad RTUM gali pereiti prie TER taikant nedominuojančius įvairių energijos vartojimo efektyvumo priemonių, atsinaujinančiosios energijos gamybos ir kaupimo technologijų derinius, įskaitant energijos gamybą už universiteto ribų. Magistro darbas parengtas įgyvendinant fundamentinių ir taikomųjų tyrimų projektą "Anglies dioksido neutralumo atotrūkio mažinimas energetikos bendruomenėse: socialiniai ir humanitariniai mokslai susitinka su energetikos studijomis", projekto Nr. lzp-2020/1-0256, kurį finansuoja Latvijos mokslo taryba. Raktiniai žodžiai: Energijos efektyvumas, atsinaujinanti energija, energijos kaupimas, pareto frontas, kelių tikslų optimizavimas, matematinis modeliavimas, sistemos dinamika Anotacija (užsienio k.) This thesis investigates pareto-optimal solutions in terms of net present value (NPV) and renewable energy self-consumption share (RESCS) in Riga Technical University Student Campus (RTUSC) by transforming it into a Positive Energy District (PED). Various energy efficiency, renewable energy production, and storage technology measures are investigated. For this investigation, a System Dynamics model has been developed. This model has been validated against historical energy campus pattern of the student campus. The search for pareto-front has been done by multi-objective differential evolution optimization. The results provide a curve with the maximum possible NPV and RESCS values where each of the values can not be improved further without reducing the other. Maximum NPV is found at 16.03 MEUR at 55.4% RESCS, and minimum NPV is found at -0.02 MEUR at 82.5 RESCS. Non-dominated solutions show that energy efficiency measures, photovoltaic panels, horizontal-axis wind turbines, and heat pumps are most found among the best solutions providing significant increase in NPV. Battery electricity storage capacity and hydrogen production is required if increased RESCS is desired. However, student campus can not reach 100% renewable energy production without energy production outside campus boundaries. Overall, RTUSC can transition into PED by using non-dominated combinations of various energy efficiency, renewable energy production, and storage technology measures including energy production outside campus boundaries. Master thesis has been developed within Fundamental and Applied Research Project “Bridging the carbon neutrality gap in energy communities: social sciences and humanities meet energy studies”, project no. lzp-2020/1-0256, funded by Latvian Council of Science. Raktiniai žodžiai: Energy efficiency, renewable energy, energy storage, pareto-front, multi-objective optimization, mathematical modelling, system dynamics |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Baiba Melnikova
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Energijos kaupimo baterijų sistemos gyvavimo ciklo analizė
|
Baigiamojo darbo vadovas
prof.
dr.
Saulius Vasarevičius
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Šiame darbe nagrinėjamas Latvijos energetikos sektorius ir dabartiniai pokyčiai, patiriami tiek Latvijos, tiek Europos politikos kontekste. Per pastarąjį dešimtmetį vykstantys pokyčiai, atsižvelgiant į klimato politikos ir energetikos sektoriaus planavimo bei politinio paaštrėjimo kontekstą, įtakojo kai kuriuos pasikeitimus sektoriaus plėtros planuose, juos paspartindami ar pritaikant prie naujų sąlygų. Tiek sparti atsinaujinančios energijos įtraukimo į bendrą perdavimo sistemą plėtra, tiek Rusijos karas daro įtaką veiksmams, kurių reikia norint atsijungti nuo BRELL sistemos, kuri šiuo metu teikia Baltijos šalims balansavimo ir dažnio reguliavimo paslaugas. Į šį sinchronizacijos projektą planuojama įtraukti baterijų energijos kaupimo sistemą (BESS), kuri užtikrintų sėkmingą sinchronizacijos projekto užbaigimą. Numatyta BESS sistemos užduotis būtų užtikrinti balansavimo ir dažnio reguliavimo reguliavimo paslaugoms reikalingus energijos pajėgumus. Atliktas BESS sistemos vertinimas dviem poveikio skaičiavimo metodais, kurie leidžia patikrinti gautų duomenų nuoseklumą ir sistemos poveikio kategorijas, kurioms reikalingas tolesnis poveikio mažinimo strategijų vertinimas ar analizė. Vertinant BESS gyvavimo ciklą, buvo apskaičiuota, kad BESS įtaka globaliniam atšilimui yra 7,39 CO2 ekv./1 MWh sukauptos energijos. Galima daryti išvadą, kad bendras BESS sistemos poveikis yra palyginti mažas, palyginti su poveikiu, kuris atsiranda naudojant energiją. BESS gali turėti teigiamą poveikį klimatui, jeigu naudojama atsinaujinanti energija ir atsižvelgiama į tokį scenarijų. BESS sistemos pakeitimas galimas tik tam tikra kita elektros energijos gamyba, galinčia nepertraukiamai aprūpinti reikiamas energijos atsargas ištisus metus ir bet kurią valandą, o tai įmanoma tik naudojant iškastinius išteklius, atitinkamai darant didelį neigiamą poveikį elektros energijai aplinka. Išvadose išreiškiama galimybė atskirai įvertinti elektros energijos šaltinių parinkimą ir jų poveikį visai sistemai, taip pat galimas iškastinių išteklių naudojimo atsisakymas arba sumažinimas tiekimo grandinėje. Raktiniai žodžiai: Gyvavimo ciklo vertinimas, BESS, Akumuliatoriaus energijos kaupimo sistema Anotacija (užsienio k.) This work examines the Latvian energy sector and the current changes that are being experienced within the context of both Latvian and European policies. Changes that are happening in the last decade, considering the context of climate policies and energy sector planning, as well as in the context of political aggravations, that have introduced several adaptations in the development plans of the sector, speeding them up or adapting them to the necessary conditions. Both the rapid development for the inclusion of renewable energy in the common transmission system and the Russian war influence the actions necessary to be able to disconnect from the BRELL system, which currently is providing balancing and frequency regulation services for Baltic States. As part of this synchronization project, it is planned to include a battery energy storage system (BESS) that would ensure the successful completion of the synchronization project. The intended task of the BESS system would be to provide the energy capacities required for the balancing and frequency regulation services. For this study, the evaluation of the BESS system was carried out with two impact calculation methods, which allow to verify the consistency of the obtained data and the impact categories of the system, which require further evaluation or analysis of impact mitigation strategies. Within the life cycle assessment of the BESS system, it was calculated that the impact of BESS on global warming is accounted for 7.39 CO2 eq./ 1 MWh of stored energy. It can be concluded that the overall impact of the BESS system is relatively small compared to the impact that is added with energy use. BESS system can have a positive effect on climate, if powered with renewable energy, if considered following scenario. Replacement of the BESS system is possible only with some other electricity generation that is able to continuously provide the necessary energy reserves throughout the year and at any hour, which is possible only with the use of fossil resources, respectively with a large negative impact on the environment. Raktiniai žodžiai: LCA, BESS, Battery energy storage system |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Inga Šarmavičienė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Triukšmą mažinančio barjero su integruotais saulės moduliais akustinio efektyvumo tyrimai ir vertinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Raimondas Grubliauskas
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame magistro darbe tiriamas triukšmą mažinantis barjeras su integruotais saulės moduliais. Darbo tikslas įvertinti triukšmo barjero su integruotais saulės moduliais akustinį efektyvumą. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje nagrinėjamos fizikinės triukšmo savybės, jo poveikis žmogaus sveikatai, triukšmo šaltiniai ir prevencijos būdai. Antrajame skyriuje aprašomos tyrimo metu naudotos metodikos: medžiagos garso sugerties koeficiento parametrų nustatymas interferometru bei aprašoma skaitinio modeliavimo kompiuterinės programos „CadnaA“ metodika. Trečiajame skyriuje pateikiami ir analizuojami laboratorijoje gauti saulės elementų garso sugerties rezultatai, aprašomi ir analizuojami triukšmo sklaidos modeliavimo metu gauti rezultatai, įvertinant triukšmą mažinančio barjero aukščio, atstumo nuo šaltinio ir modifikacijos įtaką. Pateikiamos bendrosios darbo išvados, rekomendacijos ir naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis: 70 puslapiai teksto be priedų, 11 lentelės, 44 paveikslai, 88 bibliografiniai šaltiniai. Raktiniai žodžiai: Triukšmas, triukšmo poveikis, triukšmo šaltiniai, triukšmo prevencija, garso absorbcija, triukšmą mažinantis barjeras, saulės moduliai, triukšmą mažinantys barjerai su integruotais saulės moduliais Anotacija (užsienio k.) The Master's thesis examines a noise-reducing barrier integrated with solar modules. The aim of the work is to evaluate the acoustic efficiency of the noise barrier with integrated solar modules. The thesis consists of an introduction, three parts, conclusions, recommendations and a bibliography. The first chapter discusses the physical properties of noise, its impact on human health, noise sources, and prevention methods. The second chapter describes the methodologies used in the study: determining the sound absorption coefficient parameters of materials using an interferometer and describing the numerical modeling methodology with the computer program "CadnaA." The third chapter presents and analyzes the sound absorption results of solar panels obtained in the laboratory, as well as the results of noise dispersion simulation, evaluating the impact of the barrier's height, distance from the source, and modifications. General conclusions, recommendations, and a list of references are provided. The thesis comprises 70 pages of text without appendices, 11 tables, 44 figures, and 88 bibliographic sources. Raktiniai žodžiai: Noise, noise impact, noise sources, noise prevention, sound absorption, noise-reducing barrier, solar modules, noise-reducing barriers with integrated solar modules |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Karina Zvirbule
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Internetinio interaktyviojo modeliavimo įrankio, padedančio formuoti nacionalinę energetikos ir klimato politiką, kūrimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Raimondas Grubliauskas
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro baigiamojo darbo tikslas – patobulinti Nacionalinės klimato ir energetikos politikos modeliavimo priemonę, kad ji efektyviai tarnautų kaip sprendimų priėmimo įrankis politikos formuotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims. Pirmajame darbo skyriuje aprašomi pasaulinės, Europos ir Latvijos klimato ir energetikos politikos tikslai bei juos reglamentuojantys norminiai aktai. Antroje pirmojo skyriaus dalyje taip pat apžvelgiama literatūra apie energetikos politikos modeliavimo metodus. Antrame darbo skyriuje darbo autorius aprašo darbe naudojamus metodus, apimantį apžvalgą ir bendrą informaciją apie darbe analizuojamą nacionalinės klimato ir energetikos politikos modeliavimo priemonę, taip pat duomenis apie anketas, atranką dalyvių ir grupių, anketos tipas ir įžvalga, kaip buvo atlikta modeliavimo rezultatų analizė, remiantis užpildytais duomenimis ir apklausos formomis. Trečiame magistro darbo skyriuje pateikiami rezultatai, kuriuos darbo autorė surinko iš apklaustų respondentų ir išanalizavo naudodama įvairias analizės priemones. Šio skyriaus rėmuose darbo autorius išanalizavo tiek skirtingų respondentų grupių modeliavimų vizualizacijas, tiek jų rekomendacijas, kaip pagerinti priemonės efektyvumą. Ketvirtasis darbo skyrius skirtas tiek autoriaus, tiek surinktoms rekomendacijoms, kaip pagerinti įrankio efektyvumą, pateikiami pasiūlymai įrankį supaprastinti, papildyti duomenimis ir patobulinimais, siekiant palengvinti jo naudojimą suinteresuotoms šalims ir politikos formuotojams. Remiantis darbo kūrimo metu gautais rezultatais, buvo parengtos išvados apie įrankio funkcionalumą, taip pat suformuluoti pasiūlymai įrankiui tobulinti. Magistro baigiamasis darbas susideda iš 94 puslapių, jį rengiant panaudoti 63 literatūros šaltiniai, 58 paveikslai, 5 lentelės. Prie darbo pridedami 2 priedai. Raktiniai žodžiai: modeliavimo įrankiai; modeliavimo įrankiai; energijos perėjimas Anotacija (užsienio k.) The aim of the master's thesis is to improve the national climate and energy policy simulation tool so that it effectively serves as a decision-making tool for policymakers and other interested stakeholders. The first chapter of the thesis describes the goals of global, European and Latvian climate and energy policy, as well as the regulatory acts regulating them. The second part of the first chapter also reviews the literature on energy policy modeling approaches. In the second chapter of the thesis, the author of the thesis describes the methods used, including an overview and general information about the national climate and energy policy simulation tool that is analyzed in the thesis, as well as data on questionnaires, selection of participants and groups, the type of questionnaire and an insight into how analysis of simulation results was performed based on completed data and survey forms. The third chapter of the thesis presents the results, which the author collected from the surveyed respondents and analyzed using various analysis tools. Within the framework of this chapter, the author of the paper analyzed both visualizations of simulations from different groups of respondents, as well as their recommendations for improving the effectiveness of the tool. The fourth chapter of the work is devoted to both the author's and collected recommendations for improving the effectiveness of the tool, providing proposals for enhancing and dividing the tool, expanding it with data and developments in order to facilitate its usability for interested parties and policy makers. Based on the results obtained during the development of the work, conclusions about the functionality of the tool were developed and proposals for improving the tool were also formulated. The composition of the master's thesis consists of 94 pages, 63 literary sources were used in its development, 58 figures, 5 tables were placed in it. 2 appendices are attached to the work. Raktiniai žodžiai: simulation tools; modelling tools; energy transition |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Jelizaveta Šaronova
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Phaffia rhodozyma vienos ląstelės baltymus gaminančių mutantų kūrimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo sukurti mutantus iš mielių Phaffia rhodozyma, turinčius didesnį baltymų kiekį, palyginti su gamtinių bakterijų kamienu, naudojant aminorūgščių inhibitorių amonio gliufozinatą, kaip selektyvų agentą mutantams atrinkti. Vienos ląstelės baltymai, gauti iš mikroorganizmų, yra tvari alternatyva tradiciniams baltymų šaltiniams dėl didelio baltymų kiekio ir spartaus augimo. Vienaląsčiai baltymai gali būti naudojami kaip baltymų turinčio maisto žmonėms ir pašaro gyvūnams pakaitalas. Vienas iš baltymų gamybos kriterijų – tinkamas mikroorganizmas, kurį galima lengvai genetiškai modifikuoti, siekiant pagerinti reikiamą parametrą. Mielės Phaffia rhodozyma yra žinomos dėl savo aukštų astaksantino gamybos savybių ir pirmiausia naudojamos šiam tikslui. Tačiau šiose mielėse taip pat yra daug baltymų, vitaminų ir nesočiųjų riebalų, kuriuos galima pasigaminti, tačiau tyrimų šiomis temomis yra mažiau. Svarbu buvo rasti terpę mielėms su neorganiniu azotu, nes buvo siekiama patikrinti, kaip ant jo augs mielės. Tyrimams buvo panaudota gamtinis mielių kamienas, taip pat trys baltieji mutantai. Darbas laboratorijoje apima terpės paruošimą, pH reguliavimą ir eksperimentus kolbose, norint gauti biomasę. Ištirti ir atrinkti tolesnei baltymų kiekio analizei mėginiai, turintys didžiausią biomasės kiekį. Eksperimentų metu gautas baltymų kiekis biomasėje buvo detaliai ištirtas naudojant BCA (Protein Assay Reagent) baltymų tyrimo rinkinį. Buvo atrinkti mėginiai su dideliu baltymų kiekiu ir jiems buvo atlikta atsitiktinė mutagenezė EMS (Etilmetanosulfonatas), siekiant pagerinti gebėjimą biosintetinti baltymus. Galimiems baltymus gaminantiems mutantams atrinkti buvo naudojamas aminorūgščių inhibitorius amonio gliufozinatas. Pasirinkus galimus mutantus, buvo atliktas biomasės nustatymo kolboje eksperimentas, siekiant dar kartą išanalizuoti baltymų kiekį. Šis tyrimas parodė, kad mielės Phaffia Rhodozyma gali augti terpėje su neorganinio azoto šaltiniu. Tyrimas taip pat parodė gerą baltymų kiekio potencialą. Tyrimų metu naudojant vieną iš baltųjų mutantų ga Raktiniai žodžiai: vienos ląstelės baltymai, Phaffia rhodozyma, mielių mutantai, tvarus baltymų šaltiniai, mutagenezė, akvakultura Anotacija (užsienio k.) The main purpose of this study was to create mutants from the yeast Phaffia rhodozyma, with higher protein content in comparison with the wild strain, using the amino acid inhibitor glufosinate-ammonium as a selective agent for the selection of mutants. Single cell proteins obtained from microorganisms provide a sustainable alternative to traditional protein sources due to their high protein content and rapid growth. Single-cell proteins can be used as a substitute for protein-rich foods in human and animal feed. One of the criteria for protein production includes a suitable microorganism that can be easily modified genetically to achieve improvement in the required parameter. The yeast Phaffia rhodozyma is known for its high astaxanthin production properties and is primarily used for this purpose. This yeast also contains high levels of proteins, vitamins, and unsaturated fats, which can be produced, but there is less research on these topics. It was important to find mediums for yeast with inorganic nitrogen, because of the purpose of checking how yeast will grow on it. For the research, a wild strain of yeast was used, as well as three white mutants. Work in the laboratory involves preparing media, adjusting pH, and experimenting with flasks to obtain biomass. Samples with the highest amount of biomass were analyzed and selected for further analysis of protein amount. The protein content of the biomass obtained from the experiments was analyzed in detail using the BCA (Protein Assay Reagent) assay. Samples with a high protein content were selected and subjected to random mutagenesis EMS (Ethyl methanesulfonate) aimed at improving the ability to biosynthesize protein. An amino acid inhibitor glufosinate-ammonium was used to select potential protein-producing mutants. After selecting potential mutants, a biomass flask experiment was carried out to analyze the protein content again. This research showed that the yeast Phaffia rhodozyma can grow on a medium with an inorganic nitrogen source. The study also showed good potential in terms of protein content. During Raktiniai žodžiai: single-cell protein, Phaffia rhodozyma, yeast mutants, sustainable protein sources, mutagenesis, aquaculture |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Kalvis Lauberts
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Raudonųjų dumblių Schizymenia valentinae auginimo pakrantėje aplinkosauginis gyvavimo ciklo vertinimas ir gyvavimo ciklo sąnaudos
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Alvydas Zagorskis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Tvaraus vystymosi tikslai įtraukti į Jungtinių Tautų darbotvarkę nuo 2015 m. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, šiame darbe vertinamas Šizymenia valentinae raudonųjų dumblių auginimo sausumoje aplinkosauginis ir ekonominis gyvybingumas, taikant gyvavimo ciklo vertinimo (LCA) ir gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo (LCC) metodikas. Darbas prasideda literatūros apžvalga, kurioje apžvelgiamos dumblių auginimo priežastys ir tendencijos. Literatūros apžvalgoje taip pat aptariamas skirtingų dumblių rūšių naudojimas ir pateikiama įvairių auginimo metodų analizė. Metodikos skyriuje aprašomi konkretūs procesai ir priemonės, naudojami LCA ir LCC analizėms atlikti. Tai apima poveikio kategorijų parinkimą, duomenų rinkimo procesą ir pajamų dėl poveikio aplinkai gavimo metodą. Rezultatų ir diskusijų skyriuje pateikiami LCA ir LCC analizių rezultatai. Jame pabrėžiama, kad auginimo etapas, ypač apšvietimo energijos poreikiai, labiausiai prisideda prie poveikio aplinkai. Finansinės aplinkos apsaugos išlaidos yra detalizuotos, ir tai rodo, kad jos sudaro 1,5% visų išlaidų. Gyvavimo ciklo sąnaudų analizė parodė, kad tokio tipo auginimo metodas yra ekonomiškai perspektyvus, kai vidinė norma arba grąža yra 10%, o grąžos laikotarpis – 13,5 metų. Jautrumo analizė rodo, kad verslas taptų nepelningas, jei 16% sumažėtų produkto kaina, 20% padidėtų išteklių sąnaudos arba 24% padidėtų kapitalo sąnaudos. Galiausiai išvadų ir rekomendacijų skyriuje apibendrinamos pagrindinės tyrimo išvados ir pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti šios rūšies auginimo aplinkosauginį veiksmingumą ir tolesnes mokslinių tyrimų rekomendacijas. Išvadų ir rekomendacijų skyriuje apibendrinami pagrindiniai tyrimo rezultatai ir pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti šios rūšies auginimo aplinkosauginį ir ekonominį veiksmingumą. Be to, jame pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnių mokslinių tyrimų, kuriais siekiama padidinti duomenų tikslumą ir sukurti patobulintus modelius, kad būtų užtikrintas didesnis pasitikėjimas rezultatais ir ilgalaikis tvarumas. Raktiniai žodžiai: dumbliai, gyvavimo ciklo analizė, gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo Anotacija (užsienio k.) Sustainable development goals have been on the United Nations' agenda at least since their adoption in 2015. To achieve these these objectives, this thesis examines the environmental and economic feasability of on-shore cultivation of Schizymenia valentinae red algae employing Life Cycle Assessment (LCA) and Life Cycle Costing (LCC) methodologies. The thesis begins with a literature review, which includes an overview of the reasons and trends for algae production. The literature review also covers the uses of different algae species and provides an analysis of various cultivation techniques. The methodology section describes the specific processes and tools used to conduct the LCA and LCC analyses. This includes the selection of impact categories, the data collection process, and the approach for monetizing environmental impacts. The results and discussion section presents the findings from the LCA and LCC analyses. It highlights that the cultivation stage, particularly the energy requirements for lighting, contributes most significantly to environmental impacts. The monetized environmental costs are detailed, showing that they account for 1.5% of total costs. Life Cycle Costs analysis showed that this type of cultivation method is economically viable with internal rate or return of 10% and payback period of 13.5 years. Sensitivity analysis indicates that the business would become unprofitable with a 16% reduction in product price, a 20% increase in resource costs, or a 24% increase in capital costs. Finally, the conclusion and recommendations section summarize the study's key findings and provides suggestions for improving the environmental end economical performance of this type of cultivation and also further research recommendations The conclusion and recommendations section summarizes the study's key findings and offers suggestions for improving the environmental and economic performance of this type of cultivation. Raktiniai žodžiai: Life Cycle Assessment, LCA, Life Cycle Costing, LCC, seaweed, macroalgae, monetization |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Eduards Plušs
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Biokuro (biobutanolio) gamyba iš šalutinių žemės ūkio pramonės produktų naudojant mikroorganizmus
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Dainius Paliulis
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Daug metų pasaulio gyventojai nuolat didino iškastinio kuro sąnaudas. Daug iškastinio kuro naudojama transporte: privačiame transporte, sausumos kroviniams vežti, jūrų laivyboje ir aviacijoje. Iškastinio kuro naudojimas transporte į atmosferą išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios vaidina svarbų vaidmenį spartinant visuotinį atšilimą. Norint sušvelninti šį poveikį, pasaulis turi rasti naujų technologijų, kurios galėtų suteikti tokią pačią naudą kaip iškastinis kuras nepaspartinant klimato kaitos, jas kurti ir diegti. Norint išspręsti šį klausimą, reikia rasti alternatyvą, kuri leistų gauti degalus, kurie būtų ganėtinai lengvi ir nebrangūs, kartu turėtų didelį energijos tankį ir specifinės energijos vertę, ir/arba išskirtų mažiau anglies dioksido. Alternatyva, teoriškai galinti atlikti šį vaidmenį, yra biobutanolis. Tai biokuras, savo savybėmis labiau panašus į benziną, jis galėtų būti gaminamas iš pigesnių žaliavų nei pirmos kartos etanolis ir galėtų būti naudojamas su esama infrastruktūra tiek kuro pristatyme, tiek privačiose vidaus degimo transporto priemonėse. Biobutanolis yra antros kartos biokuras, kurio negalima gaminti fermentuojant agropramoninius produktus anaerobinėje aplinkoje, naudojant acetono-butanolio-etanolio fermentaciją. Šiame fermentacijos procese, be 6 dalių butanolio, taip pat susidaro 3 dalys etanolio ir 1 dalis acetono. Be to, prieš fermentacijos procesą sunaudojamos žemės ūkio arba kitos atliekos. Apskritai magistrinis darbas parengtas siekiant ištirti ir nustatyti galimas tinkamiausias ABE fermentacijos sudedamąsias dalis, naudojant bibliometrinę analizę ir SWOT analizę. Taip siekiama prisidėti prie antrosios kartos biokuro, biobutanolio, gamybos, kad ateityje jis galėtų būti pristatytas rinkai, taptų plačiai prieinamas ir padėtų pasauliui sušvelninti klimato kaitą. Tuo pat metu sudarant sąlygas pasauliui toliau naudotis visais privalumais, kuriuos teikia vidaus degimo varikliai. Raktiniai žodžiai: Biobutanolis, Antros kartos biokuras, Acetono-Butanolio-Etanolio (ABE) fermentacija, SWOT analizė, Bibliometrinė analizė, Mikroorganizmai, Šalutiniai produktai, Išankstinio apdorojimo metodai, Ekstrahavimo metodai Anotacija (užsienio k.) The world population throughout the years has been steadily increasing fossil fuel consumption. A large quantity of fossil fuels is used to provide energy for transportation: private transportation, land freight, sea shipping and aviation. The use of fossil fuels to enable all this movement introduces into the atmosphere a large amount of greenhouse gas emissions that play a large role in accelerating global warming. To address the issue at hand, an alternative has to be found that is able to provide fuel that is reasonably easy and inexpensive to produce while providing high energy density and specific energy while at the same time being either less carbon-intensive or even carbon-negative. An option that theoretically could fill this role is bio-butanol. It is a biofuel that is more similar to gasoline in its properties; it could be derived from cheaper feedstock than first-generation ethanol, and it could be used with the existing infrastructure both in fuel delivery and in private spark-igniting internal combustion vehicles. Biobutanol is a second-generation biofuel that can be made by fermenting agricultural and industrial waste in an oxygen-free environment using acetone-butanol-ethanol fermentation. In this fermentation process, in addition to generating 6 parts butanol, 3 parts ethanol and 1 part acetone are also produced. Furthermore, before the fermentation process, agro-industrial waste is consumed. In general, the thesis has been developed with the aim of exploring and identifying the potentially most appropriate constituents to be used in ABE fermentation by employing bibliometric analysis and SWOT analysis. And with that, it is aimed at progressing the second-generation biofuel, bio-butanol, so that in the future it could be introduced into the market, become widely available, and help the world moderate climate change. By at the same time enabling the world to continue to utilise all the benefits that are offered by spark ignited internal combustion engines. Raktiniai žodžiai: Bio-butanol, Second-generation biofuel, Acetone-Butanol-Ethanol (ABE) fermentation, SWOT analysis, Bibliometric analysis, Microorganisms, By-products, Pre-treatment methods, Extraction methods |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Mairis Mušperts
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Atsinaujinančiosios energijos bendruomenė savivaldybės lygmeniu
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Mantas Pranskevičius
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti elektros energijos suvartojimą ir gamybą viename transformatoriniame punkte, identifikuojant per skirstomąją sistemą pagaminamos elektros energijos srautą, siekiant įvertinti energetikos bendrijos kūrimo savivaldybėms galimybes. Darbe analizuojama literatūra apie elektros energijos rinkos tendencijas, žaliojo kurso ir klimato neutralumo strategijos tikslus, taip pat apie tvarią elektros energijos gamybą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektros energijos gamyboje ir sudėtingas daugiaenergetines kombinuotas sistemas. Praktinėje darbo dalyje atliktas elektros suvartojimo ir gamybos tyrimas vieno transformatorinio punkto ribose vienerių metų laikotarpiui. Remiantis gautais duomenimis buvo atlikti skaičiavimai apie potencialias galimybes sukurti energetikos bendruomenę savivaldybės lygmeniu, siekiant skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą namų ūkiuose ir pasiekti užsibrėžtus klimato neutralumo tikslus. Magistro baigiamasis darbas susideda iš 80 puslapių, jame yra 37 paveikslai, 11 lentelių, 11 lygtys ir 67 panaudoti informacijos šaltiniai. Raktiniai žodžiai: energetikos bendrijos, atsinaujinanti elektra, žalias kursas, saulės baterijos namų ūkiams, klimato neutralumas. Anotacija (užsienio k.) The aim of the master's thesis is to analyze the consumption and production of electricity within one transformer point, identifying the flow of the produced electricity through the distribution system, in order to evaluate the possibilities of creating an energy community for local governments. The paper analyzes the literature on electricity market trends, the goals of the green course and climate neutrality strategy, as well as on sustainable electricity production, the use of renewable energy resources in electricity production and complex multi-energy combined systems. In the practical part of the work, the study of electricity consumption and production was carried out within one transformer point for a period of one year. With the obtained data, calculations were made on the potential possibilities of creating an energy community at the municipal level in order to promote the integration of renewable energy resources in households and achieve the set goals of climate neutrality. The master's thesis is developed on 80 pages and includes 37 images, 11 tables, 11 equations and 67 used sources of information. Raktiniai žodžiai: energy communities, renewable electricity, green course, solar panels for households, climate neutrality. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Simonas Zavadskas
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Aktyvių triukšmo mažinimo technologijų kūrimas ir oro uostuose sukeliamo triukšmo valdymas
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Raimondas Grubliauskas
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
ANOTACIJA Šiame magistro darbe nagrinėjama oro uosto veiklų sukeliamo triukšmo taršos problema. Didžiausias dėmesys skiriamas orlaivių eksplotavimo metu atsirandančiam triukšmui. Baigiamojo darbo literatūros apžvalgos dalyje gilinamasi į akustikos mokslo ypatybes aiškinantis triukšmo sukėlimo šaltinius, triukšmo sklidimą, triukšmo sąveikas su įvairiomis medžiagomis, bei poveikį visuomenei. Apžvalgoje apžvelgiami pagrindiniai triukšmo šaltiniai oro uostose, triukšmo matavimo principai, bei oro uostų iš įvairių pasaulio šalių naudojamos triukšmo mažinimo metodikos Šioje dalyje taip pat apžvelgiama aktyvios triukšmo mažinimo technologijos veikimo principai, jos panaudojimo galimybės, bei apribojimai. Tyrimo objektu pasirinktas tarptautinis Vilniaus miesto oro uostas (VNO). Išanalizuoti 2023 metų duomenys ir padarytos įvairios išvados apie skrydžių skaičių, orlaivių modelius, oro uosto flotilės amžių, skrydžių dažnumą ir kt. Norint suprasti pagrindinius orlaivių triukšmo parametrus ir tai, ar galima įdiegti ATM technologiją, buvo atlikti realūs matavimai trijose skirtingose vietose su Bruel&Kjaer 2270 Investigator™ triukšmo matuokliu. Rezultatai buvo apdoroti BZ-5503 Measurement Partner Suite programine įranga ir yra pateikiami baigiamajame darbe. Sumodeliuota ir pateikta ATM technologija naudojant MATLAB programinę įrangą. Pateikti keturi skirtingi galimo ATM sistemos įdiegimo oro uosto aplinkoje scenarijai. Magistro darbą sudaro aštuonios dalys: įvadas, metodika, eksperimentinių tyrimų rezultatai, ATM technologijos modeliavimas, išvados, literatūros sąrašas, autorio publikacijų sąrašas, priedai. Darbo apimtis – 99 puslapiai be priedų, 85 paveikslai, 10 lentelių, 37 literatūros šaltiniai. Priedai pateikiami atskirai. Raktiniai žodžiai: Reikšminiai žodžiai: aktyvi triukšmo mažinimo technologija, triukšmas, tarptautinis Vilniaus oro uostas, orlaivis, triukšmo tarša. ? Anotacija (užsienio k.) In this master thesis the problem of noise pollution created by airport activities (specifically, noise from aircrafts and their operations) is explored. As airports expand so does the areas and amount of people affected by negative noise pollution effects increase. Therefore, airports around the globe are in need of new innovative noise reduction technologies and one of possible solutions would be active noise reduction (ANR) technologies. The study delves into interesting world of acoustics by exploring main sound properties, it’s control, transmission, and effects on livelihood of communities. The study also investigates the main principles of ANR technology: it’s limitations, possible applications and feasibility in dynamic and complex airport environment. Main noise sources at airport have been identified. As a study object Vilnius City International Airport (VNO) has been selected. Data from 2023 has been analyzed and various conclusions about amount of flights, type of aircrafts, age of fleet, frequency of flights, etc. have been made. To understand the main parameters of aircraft noise and it’s feasibility with ANR technology real-life measurements in three separate locations with Bruel&Kjaer 2270 Investigator™ have been done. Results were post-processed with BZ-5503 Measurement Partner Suite software and are provided in thesis. ANR technology using MATLAB software has been modelled and provided. Four different scenarios for possible ANR implementation in airport environment are provided. Master thesis is composed of eight parts: introduction, methodology, results of experimental research, modelling of ANR technology, conclusions, references, list of authors publications, appendices. Scope of work – 99 pages without appendices, 85 figures, 10 tables, 37 references. Appendices are provided separately. Raktiniai žodžiai: Keywords: active noise reduction technology, airport noise management, Vilnius City International Airport, aircraft, noise pollution. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Erika Svirskienė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Žaliosios infrastruktūros principų taikymo Vilniaus miesto oro kokybei gerinti analizė
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Vaida Šerevičienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama sparčiai besivystanti urbanizacija, vis daugiau žemės išplėtojama pastatams, keliams ir kitai infrastruktūrai, o tai lemia natūralių ekosistemų naikinimą ir suskaidymą. Miesto teritorijose esantys medžiai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip dirvožemio tankinimas, oro tarša. Spartus gyventojų skaičiaus augimas yra pagrindinės oro taršos problemos didžiuosiuose miestuose. Dažniausi aplinkos oro teršalai, yra kietosios dalelės (PM), sieros dioksidas (SO2), azoto dioksidas (NO2), ozonas (O3), anglies monoksidas (CO) ir anglies dioksidas (CO2). Perėjimas nuo miesto oro kokybės įprasto valdymo prie žaliųjų infrastruktūrų taikymo yra būtinas ir vertingas procesas. Žalioji infrastruktūra jau seniai nagrinėjama kaip nuolatines naujoves suteikianti ir užtikrinanti gamtinių sistemų teikiamų paslaugų išsaugojimą ir palaikymą, ekologinių jungčių skatinimą ir biologinės įvairovės išsaugojimą, gerinimą, ir jos atkūrimo priemonių, kuriomis siekiama spręsti aplinkos disbalanso problemą ir atkurti nualintas ekosistemas. Analizei su „i – Tree Eco“ programa bus pateikta informacija apie analizuojamo Vilniaus miesto Žirmūnų rajono, miško duomenis, struktūrą, funkcijas ir naudą. Tyrimu bus siekiama įvertinti miesto teritorijoje esančios žaliosios infrastruktūros teigiamą poveikį oro kokybei. Atliekant tyrimą bus vertinami 3 scenarijai. Parenkant tinkamas medžių rūšis ir kiekius, žalioji infrastruktūra padės pagerinti urbanizuotų teritorijų oro kokybę. Darbą sudaro 3 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, priedai. Visą darbą sudaro – 102 p. 54 iliustr., 12 lent., 157 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. Raktiniai žodžiai: Urbanizacija, kietosios dalelės, sieros dioksidas, azoto dioksidas, ozonas, anglies monoksidas, anglies dioksidas, miesto žalioji infrastruktūra, oro kokybės tyrimų stotis, oro tarša, anglies saugojimas, anglies sekvestracija, transpiracija, ekosistemų paslaugos, „i – Tree Eco“ programa. Anotacija (užsienio k.) The master’s thesis analyses the rapid urbanisation that is taking place, with more and more land being developed for buildings, roads and other infrastructure, leading to the destruction and fragmentation of natural ecosystems. Trees in urban areas face various challenges, such as soil compaction and air pollution. Rapid population growth is the main air pollution problem in major cities. The most common ambient air pollutants are particulate matter (PM), sulphur dioxide (SO2), nitrogen dioxide (NO2), ozone (O3), carbon monoxide (CO) and carbon dioxide (CO2). The transition from conventional urban air quality management to the application of green infrastructures is a necessary and valuable process. Green infrastructure has long been seen as providing continuous innovation and ensuring the preservation and maintenance of the services provided by natural systems, the promotion of ecological connectivity and the conservation and enhancement of biodiversity, and its restoration as a means to address environmental imbalances and restore degraded ecosystems. The i-Tree Eco software will provide information on the data, structure, functions and benefits of the forest in the Žirmūnai district of Vilnius city under analysis. The study will aim to assess the positive impact of green infrastructure in the urban area on air quality. The study will assess 3 scenarios. By selecting the right types and quantities of trees, green infrastructure will help improve air quality in urbanised areas. The thesis consists of 3 parts: introduction, literature review, conclusions and recommendations, list of references, appendices. The whole work consists of - 102 p. 54 illustrations, 12 tables, 157 bibliographic sources. The work is accompanied by separate appendices. Raktiniai žodžiai: Urbanisation, particulate matter, sulphur dioxide, nitrogen dioxide, ozone, carbon monoxide, carbon dioxide, urban green infrastructure, air quality research station, air pollution, carbon storage, carbon sequestration, transpiration, ecosystem services, i-Tree Eco programme. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Emilija Galeckaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Plastiko mechaninio apdorojimo atliekų tyrimai ir panaudojimo galimybių analizė
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Eglė Marčiulaitienė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame darbe išanalizuoti plastiko statistiniai duomenys pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje. Pateikta plastiko atliekų kiekių ir jų tvarkymo būdų Lietuvoje dinamika 2016–2021 m. Nors su augančiu plastiko atliekų kiekiu didėja ir perdirbamo plastiko kiekis, nepaisant to, Lietuvoje sparčiai didėja plastiko atliekų kiekis, deginamas išgaunant energiją. Toks plastiko atliekų tvarkymo būdas neprisideda prie žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo. Baigiamajame darbe parengtos plastiko mechaninio apdorojimo metu susidarančių atliekų tyrimų metodikos (savybių tyrimas, mineralinės medžiagos nustatymo, atliekų elementinės sudėties analizė rentgeno spindulių fluorescencijos metodu, vandens lašelio prasiskverbimo laiko matavimo, išplovimo tyrimo (iš kurio vėliau nustatomas eliuato pH, chloridų eliuate kiekis, bendrosios anglies ir bendro azoto kiekis, bendro fosforo keikis), bendrosios anglies tyrimo kietoje medžiagoje, metodika skirta amoniaku užteršto oro valymo biofiltracijos metodu tyrimui) ir sukurtas eksperimentinis biofiltras (parametrai: 10 cm skersmuo; 4 sekcijos skirtos biofiltro įkrovai), drėkinimo blokas; taršos šaltinio padavimo į biofiltrą sistema). Tyrimų rezultatai parodė, kad biofiltro su plastiko mechaninio apdorojimo atliekų įkrova, amoniako išvalymo iš užteršto oro efektyvumas yra 93,6 %. Amoniako koncentracija ore prieš biofiltravimą buvo nuo 128 iki 193 mg/m3, o po valymo – nuo 8,99 iki 12,4 mg/m3. Atliekant amoniako valymo biofiltracijos metodo tyrimus, iš pradžių biofiltras betarpiškai drėkintas, vėliau, drėkinimas nutrauktas, ir kai drėgmės kiekis biofiltre pradėjo mažėti – padidėjo biofiltro efektyvumas (nuo 92,9 iki 93,7 %). Darbą sudaro: įvadas, 4 skyriai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 79 psl. Raktiniai žodžiai: plastikas, plastiko atliekos, mechaninis apdorojimas, oro valymo biofiltras, biofiltro įkrova. Anotacija (užsienio k.) The final thesis analyses the statistics on plastics in the world, Europe, and Lithuania. The dynamics of plastic waste volumes and their management methods in Lithuania for the period 2016-2021 are presented. Although the amount of recycled plastic is increasing along with the amount of plastic waste, the amount of plastic waste incinerated for energy recovery is increasing rapidly in Lithuania. This way of managing plastic waste does not contribute to the circular economy objectives. The thesis develops methodologies for the analysis of waste generated by the mechanical treatment of plastics (property analysis, mineral content determination, analysis of the elemental composition of the waste by X-ray fluorescence, measurement of the penetration time of a water droplet, leaching analysis (from which the pH of the eluate, the chloride content of the eluate, the total carbon and total nitrogen content, the total phosphorus content), the analysis of the total carbon of the solids, the methodology for the study of the treatment of ammonia-contaminated air by the biofiltration method), and the development of an experimental biofilter (parameters: 10 cm diameter; 4 sections for biofilter loading), irrigation unit; system for feeding the pollution source into the biofilter). The results showed that the biofilter with a plastic mechanical treatment waste load has an efficiency of 93,6 % for the removal of ammonia from polluted air. The concentration of ammonia in the air before biofiltration ranged from 128 to 193 mg/m3 and after treatment from 8.99 to 12.4 mg/m3. In the biofiltration method for ammonia treatment, the biofilter was initially directly humidified, then the humidification was stopped, and when the moisture content of the biofilter started to decrease, the efficiency of the biofilter increased (from 92.9 to 93.7%). The thesis consists of 4 parts: introduction, 4 chapters, conclusions and recommendations, list of references. Work size - 79 p. Raktiniai žodžiai: plastic, plastic waste, mechanical treatment, air purification biofilter, biofilter bed. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Ernesta Varapnickaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Dekarbonizacijos sprendimų atliekų tvarkymo sektoriuje efektyvumo vertinimas
|
Baigiamojo darbo vadovas
prof.
dr.
Saulius Vasarevičius
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame magistro darbe buvo išanalizuotos atliekų tvarkymo technologijos ir dėl jų susidarančios ŠESD dujos. Darbo tikslas išanalizuoti atliekų sektoriaus iššūkius ir pagrindinius trūkumus, kurie iškyla, siekiant dekarbonizuoti atliekų tvarkymo sistemą, taip pat apžvelgti pagrindinius susidarančius atliekų kiekius ir atliekų sudėtį, kurie prisideda prie ŠESD emisijų generacijos. Pirmąjame darbo skyriuje buvo apžvelgta žmogaus įtaka klimato atšilimui, ŠESD dujų pagrindiniai komponentai bei pagrindinės atliekų tvarkymo technologijos. Antrajame skyriuje aprašyti taikyti metodai bei naudojamos modeliavimo bei vertinimo sistemos. Trečiame skyriuje buvo pristatyti ir išanalizuoti modeliavimo bei multikriterinio vertinimo rezultatai. Darbo pabaigoje pateiktos išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas bei autoriaus pristatymai. Baigiamasis darbas sudarytas iš 8 pagrindinių dalių: įvado, literatūros apžvalgos, metodologijos, tyrimų rezultatų anmalizės, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo, autoriaus pristatymų. Darbą sudaro 76 puslapiai be priedų, 36 paveikslai, 19 lentelių, 73 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: Atliekos, ŠESD, multikriterinis vertinimas, dekarbonizacija, biologinės atliekos, deginimas, sąvartynai Anotacija (užsienio k.) In the final master's thesis, waste management technologies and the resulting GHG gases were analyzed. The aim of the work is to analyze the challenges and main shortcomings of the waste sector, which arise in the effort to decarbonize the waste management system, and also to review the main amounts of waste generated and the composition of waste that contribute to the generation of GHG emissions. The first chapter reviewed the human impact on global warming, the main components of GHG gases, and the main waste management technologies. The second chapter described the applied methods and the modeling and evaluation systems used. The third chapter presented and analyzed the results of modeling and multi-criteria evaluation. The conclusion of the thesis presents conclusions, recommendations, a list of literature, and author presentations. The final work consists of 8 main parts: introduction, literature review, methodology, analysis of research results, conclusions, recommendations, literature list, author presentations. The work comprises 76 pages excluding appendices, 36 figures, 19 tables, and 73 literature sources. Raktiniai žodžiai: GHG emissions, waste management technologies, incineration, biodegradable waste, decarbonization, multi-criteria evaluation |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Jonas Tubelis
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Garsą sugeriančios medžiagos iš porolono gamybos atliekų kūrimas ir tyrimai
|
Baigiamojo darbo vadovas
dr.
Tomas Astrauskas
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Šiame magistro darbe pasiūlytas būdas perdirbti porolono atliekas naudojant PVA klijus kaip kompozitinę medžiagą. Šio baigiamojo darbo tikslas – sukurti medžiagą ir patikrinti jos akustines bei fizines savybes. Pirmajame skyriuje apžvelgiama literatūra, susijusi su porolonu, jo atliekomis, šių atliekų apdorojimu, patalpų akustika, medžiagų savybėmis ir modeliavimo programomis. Antrame skyriuje aprašomi eksperimentinių tyrimų metodai, tyrime naudojama įranga, kompozicinių medžiagų mėginių ruošimas. Trečiame skyriuje buvo aptariami ir analizuojami eksperimentinių tyrimų bei programinės įrangos modeliavimo rezultatai, lyginami tarpusavyje. Paskutinę baigiamojo darbo dalį sudaro išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, autoriaus publikacijų sąrašas ir autoriaus pristatymai. Darbą sudaro 9 pagrindinės dalys: literatūros apžvalga, metodika, eksperimentinio tyrimo rezultatai, modeliavimo rezultatai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, autorinių publikacijų sąrašas, autorių pranešimų sąrašas. Darbo apimtis: 72 puslapiai be priedų, 40 paveikslų, 11 lentelių ir 46 literatūros šaltiniai. Raktiniai žodžiai: impedanso vamzdis; garso sugertis, garso perdavimo koeficientas, akustinės medžiagos, triukšmo apsauga. Anotacija (užsienio k.) In this master’s thesis, a way to recycle foam rubber waste with PVA glue as a composite material was proposed. The aim of this thesis is to develop a material and test the acoustical and physical properties of saied material. The first chapter consists of literature review related to foam rubber, foam rubber waste, treatment of saied waste, room acoustics, material properties and modeling softwares. Second chapter covers the methods used in experimental research, equipment used in the research, preparation of composite material samples. In the third chapter, the results of experimental research and software modeling were discussed and analysed, and compared between each other. The last part of thesis consists of conclusions, recommendations, references, list of publications and presentations. Thesis consists of 9 main parts: literature review, methodology, results of the experimental research, modeling results, conclusions, recommendations, list of references, list of author’s publications, list of author’s presentations. Volume of the thesis: 72 pages without literature review and appendices, 40 figures, 11 tables and 46 references. Raktiniai žodžiai: impedance tube; sound absorption, sound transmission loss, acoustic materials, noise control. |
|||
|
Studento vardas, pavardė
Rusnė Aldakauskaitė
|
Baigiamojo darbo pavadinimas
Pakrantės apsaugos juostų įtaka upelių vandens kokybei
|
Baigiamojo darbo vadovas
doc.
dr.
Oksana Survilė
|
|
|
Anotacija (lietuvių k.)
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama paviršinių vandens telkinių taršos problema. Baigiamojo darbo metu buvo analizuojama mokslinė literatūra, apžvelgiami Lietuvos Respublikoje galiojantys teisiniai dokumentai, nagrinėjamas esamų pakrantės apsaugos juostų atitikimas teisiniams dokumentams. Apžvelgta Lietuvos ir užsienio šalių vandens telkinių tarša. Tiriamojo darbo metu buvo atlikti vandens tyrimai Šešupės baseine: išmatuotas vandens drumstumas, pH, skendinčiųjų medžiagų, nitratų bei fosfatų koncentracijos ir nustatyta pakrantės apsaugos juostų atitiktis teisiniams dokumentams. Išnagrinėjus rezultatus nustatyta, kas galėjo daryti įtaką tam tikriems rodikliams. Išnagrinėjus mokslinę literatūrą, atlikus tyrimus ir apžvelgus rezultatus, pateiktos išvados ir rekomendacijos. Darbą sudaro 8 dalys: iliustracijų sąrašas, lentelių sąrašas, įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo objektas ir metodika, gautų rezultatų analizė, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas bei priedai. Darbo apimtis – 62 p. teksto be priedų, 28 paveikslai, 11 lentelių, 95 literatūros šaltiniai. Priedai pridedami atskirai. Raktiniai žodžiai: vandens tarša, pakrantės juosta, nitratai, fosfatai, drumstumas, vandens pH. Anotacija (užsienio k.) This study aims to investigate the pollution problem of surface waters. The research involves analysing scientific literature, reviewing legislation of the Republic of Lithuania, and examining whether current coastal strips comply with the law. The pollution of water bodies in Lithuania and foreign countries was explored. During the investigation, water testing in the Šešupė river basin was conducted. Measurements of water turbidity, pH, suspended matter, nitrate and phosphate concentrations were taken, and it was determined whether coastal protection complies with the law. After analysing the results, conclusions about what influences particular indicators were drawn. After studying the theoretical, practical work, conducting investigations, and examining the results, the conclusions and recommendations are presented. The structure of the thesis includes: introduction, theoretical, methodological and research parts, analysis of the results, conclusions and recommendations, references, appendices. Thesis consist of: 62 pages text without appendices, 28 figures, 11 tables, 95 bibliographical sources. 3 appendices are attached to the work. Raktiniai žodžiai: water pollution, coastal strip, nitrates, phosphates, turbidity, pH. |
|||
-
- Puslapio administratoriai:
- Tomas Žemaitis
- Lina Damanskaitė
- Laura Ladietaitė
- Karolina Kardokaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė
