Finansų inžinerijos katedra

Tvarumo tema finansų rinkoje pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo dėl rinkos plėtros bei teisinio reguliavimo. Siekiant geriau suprasti Europos tvarių investicijų rinkos dinamiką, darbe vertinami pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką rinkos pokyčiams. Nagrinėjami teoriniai aspektai, tvaraus investavimo strategijos bei identifikuojami rinkos dinamiką lemiantys veiksniai. Parengta tyrimo metodika, kurios pagrindu atliktas empirinis tyrimas. Tyrime atlikta mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, koreliacinė bei regresinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad Europos tvarių investicijų rinkos dinamiką statistiškai reikšmingai veikia makroekonominiai veiksniai, tokie kaip BVP lygis, naftos ir aukso kainos. Taip pat nustatyta, kad ne visi tiriamieji modeliai yra statistiškai reikšmingi, kas gali rodyti galimą netiesinį ryšį tarp kintamųjų bei papildomų, į modelius neįtrauktų, veiksnių įtaką rinkos dinamikai. Gauti rezultatai gali būti naudingi investuotojams ir finansų rinkos dalyviams, vertinant tvarių investicijų rinkos pokyčius.

The topic of sustainability in the financial market has attracted increasing attention in recent years due to market expansion and evolving legal regulation. To better understand the dynamics of the European sustainable investment market, this study evaluates the key factors influencing market changes. Theoretical aspects and sustainable investment strategies are examined, and factors determining market dynamics are identified. A research methodology was developed, on the basis of which an empirical study was conducted. The study involved an analysis of the scientific literature, statistical data analysis, and correlation and regression analysis. The results of the study showed that the dynamics of the European sustainable investment market are statistically significantly influenced by macroeconomic factors such as GDP levels, oil prices, and gold prices. It was also found that not all of the models examined are statistically significant, which may indicate the existence of a possible nonlinear relationship between the variables or the influence of additional factors, not included in the models. The results obtained may be useful to investors and financial market participants in assessing changes in the sustainable investment market.

Baigiamajame bakalauro darbe sprendžiama rinkos kainų rizikos valdymo problema, tiriant išvestinių finansinių priemonių pritaikymo galimybes. Pirmojoje dalyje apžvelgiamas bendras šių instrumentų teorinis kontekstas, ypatingą dėmesį skiriant ateities sandorių pranašumams dinamiškoje rinkoje. Siekiant pagrįsti praktinę naudą, antrajame skyriuje suformuota vertinimo metodika, apimanti optimalaus apsidraudimo koeficiento skaičiavimą (mažiausių kvadratų metodu), jautrumo analizę bei Monte Carlo simuliaciją. Empirinėje darbo dalyje suformuotas modelis pritaikytas realioje aplinkoje - vertinant istorinius „Brent“ rūšies naftos kainų svyravimus. Gauti rezultatai atskleidžia apsidraudimo strategijos efektyvumą, tiesiogiai palyginant apsaugoto ir neapsaugoto portfelio finansinius rodiklius. Darbą užbaigia apibendrintos išvados bei praktinės rekomendacijos. Darbą sudaro trys pagrindiniai skyriai: teorinė dalis, tyrimo metodika ir empirinis tyrimas. Taip pat įvadas, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas bei priedai. Darbo apimtis – 69 p. teksto be priedų, 16 iliustr., 9 lent., 77 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The final bachelor's thesis addresses the problem of market price risk management by investigating the applicability of financial derivatives. The first part reviews the general theoretical context of these instruments, focusing specifically on the advantages of futures contracts in a dynamic market. To justify the practical value, the second chapter develops an evaluation methodology that includes the calculation of the optimal hedge ratio (using the ordinary least squares method), sensitivity analysis, and Monte Carlo simulation. In the empirical part of the thesis, the developed model is applied in a real-world environment by evaluating historical "Brent" crude oil price fluctuations. The obtained results reveal the effectiveness of the hedging strategy by directly comparing the financial indicators of the hedged and unhedged portfolios. The thesis concludes with generalized conclusions and practical recommendations. Structure: introduction, three main chapters (theoretical part, research methodology, and empirical research), conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 69 p. text without appendixes, 16 pictures, 9 tables, 77 bibliographical entries. Appendixes included.

Baigiamajame bakalauro darbe analizuojami Baltijos šalių valdžios sektoriaus skolą lemiantys veiksniai 2000–2025 m. laikotarpiu. Išnagrinėta valstybės skolos samprata, skolinimosi priežastys bei pagrindiniai makroekonominiai ir demografiniai veiksniai, darantys įtaką valdžios sektoriaus skolai. Darbe analizuojamas biudžeto balanso, nedarbo lygio, infliacijos, BVP augimo, skolos aptarnavimo išlaidų ir gyventojų skaičiaus poveikis valstybės skolos pokyčiams. Empirinėje darbo dalyje naudoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistiniai duomenys iš Eurostat duomenų bazės. Tyrime taikyta aprašomoji statistika, koreliacinė analizė, porinė ir daugianarė regresinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalyse valdžios sektoriaus skolą lemiančių veiksnių reikšmingumas skiriasi, tačiau didžiausią įtaką darė gyventojų skaičius, BVP augimas, biudžeto balansas ir skolos aptarnavimo išlaidos. Darbą sudaro 5 dalys įvadas, literatūros analizė, metodika, empirinis tyrimas, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 73 p. teksto be priedų, 24 lentelės, 28 paveikslai, 71 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This bachelor thesis analyzes the factors influencing government debt in the Baltic States during the period of 2000–2025. The thesis examines the concept of government debt, the reasons for government borrowing, and the main macroeconomic and demographic factors affecting government debt. The study analyzes the impact of budget balance, unemployment rate, inflation, GDP growth, debt servicing costs, and population size on changes in government debt. The empirical part of the thesis is based on statistical data from Lithuania, Latvia, and Estonia obtained from the Eurostat database. The research applies descriptive statistics, correlation analysis, simple linear regression analysis, and multiple linear regression analysis. The results of the study showed that the significance of government debt determinants differs among the Baltic States, while the most significant factors were population size, GDP growth, budget balance, and debt servicing costs. The thesis consists of five parts: introduction, literature review, methodology, empirical research, conclusions, references, and appendices. The thesis contains 73 pages of text excluding appendices, 24 tables, 28 figures, and 71 references. Appendices are included separately.

Magistro darbe nagrinėjama įmonių kapitalo struktūros įtaka kapitalo kaštams bei veiklos ir finansiniams svertams, atsižvelgiant į šiuolaikinę ekonominę aplinką. Teorinėje dalyje pristatomi pagrindiniai kapitalo struktūros formavimo modeliai – Modiglianio ir Millerio teorija, kompromiso ir prioritetinio finansavimo principai – bei aptariamas jų taikymas realiame versle. Empirinėje dalyje analizuojamos šešios Lietuvos įmonės: trys FinTech sektoriaus (Paysera LT, TransferGo Lithuania, Ondato) ir trys tradicinio verslo (Panevėžio statybos trestas, Vilniaus baldai, Ignitis grupė). Tyrimo laikotarpis – 2020–2024 m. Remiantis finansiniais rodikliais buvo apskaičiuoti WACC, kapitalo struktūros santykiai, veiklos ir finansiniai svertai. Taip pat atlikta koreliacinė analizė su makroekonominiais veiksniais (infliacija, palūkanų normomis). Rezultatai parodė aiškius skirtumus tarp FinTech ir tradicinių ne Fintech įmonių. FinTech įmonės pasižymėjo lankstesne struktūra ir mažesniu jautrumu makroekonominiams svyravimams, tuo tarpu tradicinės ne FinTech įmonės dažniau patirdavo didesnius finansavimo kaštus ir riziką. Darbas parodė, kad nėra vienos idealios kapitalo struktūros – ji turi būti formuojama atsižvelgiant į įmonės specifiką, sektorių bei ekonomines sąlygas.

This master’s thesis analyzes the impact of capital structure on the cost of capital and corporate leverage, focusing on both financial and operational aspects. The theoretical part introduces the main concepts and models related to capital structure decisions, including the Modigliani–Miller theory, the trade-off theory, and the pecking order theory. These models are then linked to modern practices, emphasizing the increasing importance of flexible and risk-oriented financing strategies in a high interest rate environment. The empirical research was conducted by analyzing six Lithuanian companies – three representing the FinTech sector and three from traditional industries (construction, furniture manufacturing, and energy). For the period 2020–2024, key indicators were calculated: capital structure ratios, weighted average cost of capital (WACC), financial and operational leverage. Additionally, macroeconomic variables such as inflation and interest rates were examined to assess their correlation with changes in capital structure. The findings revealed significant differences between FinTech and traditional not FinTech companies. FinTech firms were more flexible in adapting to external shocks, used more innovative funding strategies, and showed lower sensitivity to macroeconomic fluctuations. Meanwhile, traditional not Fintech companies relied more on debt and were more exposed to rising financing costs. The research concludes that optimal capital structure is context-dependent and must align with company size, sector, risk tolerance, and macroeconomic conditions.

Civilinė aviacija yra vienas sparčiausiai augančių transporto sektorių ir kartu reikšmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis, todėl augantis keleivių srautų mastas ir griežtėjanti klimato politika Europos Sąjungoje lemia būtinybę oro transporto įmonėms aktyviai investuoti į darnaus vystymosi sprendimus. Investicijos į tvarius aviacijos degalus, mažesnio energijos intensyvumo orlaivius, elektrifikacijos technologijas bei emisijų mažinimo programas tampa ne tik reguliacinių reikalavimų įgyvendinimo priemone, bet ir strateginiu veiksniu, leidžiančiu didinti veiklos efektyvumą, mažinti ilgalaikes sąnaudas, stiprinti įmonių reputaciją ir išlaikyti konkurencingumą globalioje aviacijos rinkoje. Baigiamajame magistro darbe analizuojama investicijų įtaka aviacijos sektoriaus įmonių darniam vystymuisi. Tyrimui pasirinktos Europos oro linijų bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Darbe atlikta teorinė tvarumo sampratos, investicijų rūšių ir jų poveikio įmonių darniam vystymuisi analizė. Parengta tyrimo metodika apima kiekybinę turinio analizę, COPRAS daugiakriterio vertinimo metodą ir daugialypę tiesinę regresiją. Atlikta empirinė rezultatų analizė, įvertintas investicijų poveikis pagrindiniams veiklos ir tvarumo rodikliams. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad investicijos į tvarumą teigiamai koreliuoja su įmonių darnaus vystymosi rodikliais, didina veiklos efektyvumą, stiprina reputaciją ir prisideda prie ilgalaikio konkurencingumo. Pateiktos išvados leidžia įvertinti investicijų į tvarumą poveikį nagrinėjamų bendrovių veiklos ir darnaus vystymosi rodikliams bei išskirti galimas investicijų planavimo kryptis aviacijos sektoriaus kontekste. Darbą sudaro įvadas, teorinė, metodinė ir empirinė dalys, rezultatų analizė, išvados bei literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 72 psl. teksto be priedų, 22 pav., 10 lent., 55 bibliografiniai šaltiniai. Darbo priedai pateikiami atskirai.

Civil aviation is one of the fastest-growing transport sectors and, at the same time, a significant source of greenhouse gas emissions. Therefore, the increasing passenger traffic and tightening climate policies in the European Union create a necessity for airlines to actively invest in sustainable development solutions. Investments in sustainable aviation fuels, lower energy-intensive aircraft, electrification technologies, and emission reduction programs are becoming not only a means of regulatory compliance but also a strategic factor that enhances operational efficiency, reduces long-term costs, strengthens corporate reputation, and maintains competitiveness in the global aviation market. This Master’s thesis analyzes the impact of investments on the sustainable development of companies in the aviation sector. The study focuses on the European airlines Ryanair and Wizz Air. The thesis includes a theoretical analysis of the concept of sustainability, types of investments, and their impact on companies’ sustainable development. The research methodology includes quantitative content analysis, the COPRAS multi-criteria evaluation method, and multiple linear regression. An empirical analysis of the results was conducted, assessing the impact of investments on key operational and sustainability indicators. The research findings revealed that investments in sustainability positively correlate with companies’ sustainable development indicators, increase operational efficiency, strengthen reputation, and contribute to long-term competitiveness. The conclusions allow for an assessment of the impact of sustainability investments on the operational and sustainable development indicators of the studied companies and highlight potential directions for investment planning in the aviation sector. The thesis consists of an introduction, theoretical, methodological, and empirical sections, results analysis, conclusions, and a list of references. The thesis comprises 72 pages of text excluding appendices, 22 figures, 10 tables, and 55 bibliographic sources, and appendices.

Finansinių paslaugų sektorius patyrė reikšmingą transformaciją dėl sparčios finansinių technologijų plėtros, kuri suteikia tiek galimybių, tiek iššūkių. Šis eksponentinis augimas siūlo paslaugas, kurios didina efektyvumą, prieinamumą ir klientų pasitenkinimą. Tačiau ši sektoriaus pažanga taip pat padidino poveikį reikšmingoms rizikoms, įskaitant kibernetines grėsmes, duomenų apsaugos problemas, sukčiavimą, reguliavimo reikalavimų laikymosi iššūkius ir veiklos rizikas. Todėl tapo itin svarbu, kad finansinių technologijų (fintech) įmonės, reguliuotojai ir klientai veiksmingai valdytų šias kibernetines rizikas. Šiame tyrime nagrinėjama, kaip kibernetinės rizikos yra nustatomos, vertinamos ir valdomos praktikoje, taip pat vertinami esami požiūriai, taikomi Ganoje veikiančiose fintech įmonėse. Tyrime analizuojamos pagrindinės kibernetinės grėsmės, su kuriomis susiduria fintech įmonės, iššūkiai, kylantys diegiant veiksmingą kibernetinės rizikos valdymo sistemą, ir galimybės, kurias suteikia naujosios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, blokų grandinė ir pažangūs šifravimo metodai. Taip pat akcentuojama saugumo kultūros pokyčio svarba bei pramonės požiūrių į grėsmių informacijos mainus (žvalgybinės informacijos dalijimąsi) reikšmė. Be to, tyrime vertinamas esamų reguliavimo ir vyriausybinių struktūrų veiksmingumas mažinant kibernetinę riziką Ganos fintech ekosistemoje. Taikant tinkamą rizikos valdymo požiūrį, šio tyrimo tikslas – pateikti praktinių įžvalgų ir rekomendacijų, skirtų pagerinti fintech įmonių kibernetinį atsparumą Ganoje. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai prisidės prie akademinės literatūros apie kibernetinės rizikos valdymą ir suteiks praktikams bei politikos formuotojams įrodymais pagrįstų strategijų, padedančių stiprinti kibernetinį saugumą ir išlaikyti pasitikėjimą besivystančioje skaitmeninėje finansų sistemoje.

The financial services sector has witnessed a significant transformation due to the rapid development of financial technology, which presents both opportunities and challenges. This exponential growth offers services that improve efficiency, accessibility and customer satisfaction. However, this sectoral progression has also increased exposure to significant risks, including cyber threats, data protection issues, fraud, regulatory compliance challenges, and operational concerns. It has therefore become crucial for fintech enterprises, regulators and customers to effectively manage these cyber risks. This study thus examines how cyber risks are identified, assessed, and managed in practice and evaluating existing approaches within the fintech enterprises operating in Ghana. It examines the major cyber threats faced by fintech enterprises, the challenges encountered in implementing an effective cyber risk management framework and the opportunities offered by emerging technologies such as artificial intelligence, blockchain, and advanced encryption techniques. It also focuses on the essence of a shift in security culture and industry approaches to threat information exchange (intelligence sharing). The research also assesses the effectiveness of existing regulatory and government structures in mitigating of cyber risk in the Ghanaian fintech ecosystem. with the right risk management posture, the study aims to provide practical insight and recommendations to improve cyber resilience among fintech enterprises in Ghana. The findings are expected to contribute to the academic literature on cyber risk management and to provide practitioners and policymakers with evidence-based strategies for building cybersecurity resilience and sustaining trust in the evolving digital financial system.

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjamas žaliųjų obligacijų emisijos poveikis pasirinktiems makroekonominiams rodikliams keturiose Šiaurės šalyse: Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje. Teorinėje dalyje apibendrinamas žaliųjų obligacijų pagrindas, apžvelgiamos Šiaurės šalių žaliųjų obligacijų rinkos ypatybės bei, remiantis mokslinės literatūros apžvalga, nagrinėjami ryšiai tarp žaliųjų obligacijų ir makroekonominių rodiklių. Empirinėje analizėje taikoma Pearsono koreliacijos analizė ir paprastoji tiesinė regresija metinių panelių duomenims nuo 2013 iki 2024 metų Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje bei nuo 2017 iki 2024 metų Danijoje, naudojant RStudio programinę įrangą. Rezultatai patvirtina, kad žaliųjų obligacijų emisija daro statistiškai reikšmingą teigiamą poveikį makroekonominiams rodikliams visose keturiose šalyse, o atsinaujinančiosios energijos dalis nustatyta kaip labiausiai ir nuosekliausiai veikiamas kintamasis. Darbas baigiamas politikos rekomendacijomis sprendimus priimantiems asmenims ir tvaraus finansavimo specialistams. Struktūra: įvadas, žaliųjų obligacijų teorinis pagrindas ir jų makroekonominė reikšmė Šiaurės šalyse, tyrimo metodologija ir empirinis pagrindas, empirinė žaliųjų obligacijų poveikio Šiaurės šalių ekonomikoms analizė, išvados ir rekomendacijos bei literatūros sąrašas. Darbą sudaro: 59 p. tekstas be priedų, 5 paveikslai, 9 lentelės ir 79 bibliografiniai šaltiniai. Priedai pridedami.

The final bachelor's thesis examines the impact of green bond issuance on selected macroeconomic indicators in four Nordic countries: Finland, Norway, Sweden, and Denmark. The theoretical part summarises the green bond framework, overviews the peculiarities of the Nordic green bond market, and examines the linkages between green bonds and macroeconomic indicators, based on a scientific literature review. The empirical analysis applies Pearson's correlation analysis and simple linear regression to annual panel data from 2013 to 2024 for Finland, Norway, and Sweden, and from 2017 to 2024 for Denmark, using RStudio. The results confirm that green bond issuance has a statistically significant positive impact on macroeconomic indicators across all four countries, with Renewable Energy Share identified as the most consistently and strongly influenced variable. The thesis concludes with policy recommendations for policymakers and sustainable finance practitioners. Structure: introduction, theoretical background of green bonds and their macroeconomic significance in Nordic countries, research methodology and empirical framework, empirical analysis of the impact of green bonds on economies in Nordic countries, conclusions and recommendations, and references. The thesis consists of 59 pages of text without appendices, 5 figures, 9 tables, and 79 bibliographical entries. Appendices included.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojami finansinių technologijų (FinTech) sektoriaus susijungimai ir įsigijimai (M&A), daugiausia dėmesio skiriant jų strateginiams motyvams, reguliaciniam kontekstui, rinkos reakcijai ir finansiniam poveikiui dalyvaujančioms įmonėms. Tyrimas jungia išsamią mokslinės literatūros analizę ir empirinį tyrimą, taikant du metodinius požiūrius: ANOVA modelį, kuriuo vertinama akcijų kainų reakcija į M&A paskelbimus aštuoniose FinTech kategorijose, ir aiškinamąjį atvejo tyrimą, analizuojantį dviejų susijungimų ir dviejų įsigijimų finansinius rodiklius (ROA, ROE, NIM, C/I, OPM, LDR, CAR, NPL). Empirinio tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad įsigijimai ir susijungimai nedaro įtakos FinTech įmonių akcijų kainoms, o papildomų išteklių poreikis trumpuoju laikotarpiu neigiamai veikia finansinius rodiklius, kurie ilguoju laikotarpiu grįžta prie normos. Be to, tyrimas galėtų būti praplėstas, įtraukiant didesnius duomenų rinkinius, siekiant gauti tikslesnius rezultatus.

This Master’s thesis analyses mergers and acquisitions (M&A) within the financial technology (FinTech) sector, focusing on their strategic motives, regulatory context, market reaction, and financial impact on involved companies. The study combines an extensive literature review with empirical research, employing two complementary methodological approaches: an ANOVA model assessing stock price reactions to M&A announcements across eight FinTech categories, and an explanatory case study analyzing two mergers and two acquisitions through key financial indicators (ROA, ROE, NIM, C/I, OPM, LDR, CAR, NPL). The results of the empirical study suggest that acquisitions and mergers do not affect the stock prices of FinTech companies, while the need for additional resources negatively impacts financial indicators in the short term; however, these indicators return to normal levels in the long term. Furthermore, the study could be expanded by incorporating larger datasets in order to obtain more accurate results.

Baigiamajame darbe nagrinėjamas finansinių technologijų (FinTech) poveikis Lietuvos komercinių bankų finansiniams rezultatams. Darbo tikslas – įvertinti finansinių technologijų poveikį AB „Swedbank“, AB „SEB“ ir AB „Artea“ finansiniams rezultatams. Darbe buvo taikyti mokslinės literatūros analizės, aprašomosios statistikos, porinės koreliacijos, porinės ir daugianarės regresinės analizės metodai. Tyrimo rezultatai parodė, kad finansinės technologijos daro teigiamą poveikį komercinių bankų finansiniams rezultatams, tačiau tam tikrais atvejais nustatytas ir neigiamas poveikis. Daugianarės regresinės analizės rezultatai atskleidė, kad dėl multikolinearumo ir statistinio ne reikšmingumo galutiniuose modeliuose išliko tik pavieniai statistiškai reikšmingi FinTech veiksniai. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad finansinių technologijų taikymas gali prisidėti prie komercinių bankų finansinių rezultatų gerinimo, didinti jų konkurencingumą, gerinti reputaciją bei klientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis. Darbą sudaro 3 dalys: finansinių technologijų poveikio Lietuvos komercinių bankų finansiniams rezultatams teorinis pagrindimas, tyrimo metodika, empirinis tyrimas, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 112 p. teksto be priedų, 9 iliustr., 58 lent., 114 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This thesis examines the impact of financial technologies (FinTech) on the financial performance of commercial banks in Lithuania. The aim of the study is to evaluate the impact of financial technologies on the financial performance of AB Swedbank, AB SEB, and AB Artea. The study employed methods of scientific literature analysis, descriptive statistics, pairwise correlation, and simple and multiple regression analysis. The research results revealed that financial technologies have a positive impact on the financial performance of commercial banks; however, in certain cases, a negative impact was also identified. The results of the multiple regression analysis showed that, due to multicollinearity and statistical insignificance, each final model retained only one statistically significant FinTech factor. The findings suggest that the application of financial technologies can contribute to improving the financial performance of commercial banks, increasing their competitiveness, enhancing their reputation, and improving customer satisfaction with the services provided. Structure: introduction, theoretical framework of the impact of financial technologies on the financial performance of Lithuanian commercial banks, research methodology, empirical research, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 112 pages of text without appendixes, 9 figures, 58 tables, and 114 bibliographical entries. Appendixes are included separately.

Magistro darbe atliekamas investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius poveikio ekonominiams rodikliams vertinimas Europos Sąjungos šalyse. Darbe analizuojama, kaip investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius siejasi su pagrindiniais ekonominiais rodikliais, tokiais kaip bendrasis vidaus produktas, nedarbo lygis ir priklausomybė nuo energijos importo. Teorinėje dalyje apžvelgiama investicijų ir atsinaujinančių energijos išteklių samprata, jų rūšys bei ekonominio poveikio aspektai. Empirinėje darbo dalyje investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius poveikis ekonominiams rodikliams vertinamas taikant statistinę analizę SPSS programine įranga ir COPRAS daugiakriterinį vertinimo metodą, lyginant Europos Sąjungos šalis. Tyrimo rezultatai parodė, kad investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius yra susijusios su palankesniais ekonominiais rodikliais, tačiau šio poveikio stiprumas skirtingose šalyse nėra vienodas.

This master’s thesis assesses the impact of investments in renewable energy resources on economic indicators in European Union countries. The study analyzes how investments in renewable energy resources are related to key economic indicators such as gross domestic product, unemployment rate, and dependence on energy imports. The theoretical part reviews the concept of investments and renewable energy resources, their types, and aspects of economic impact. In the empirical part, the impact of investments in renewable energy resources on economic indicators is assessed using statistical analysis with SPSS software and the COPRAS multi-criteria evaluation method, comparing European Union countries. The results show that investments in renewable energy resources are associated with more favorable economic indicators, although the strength of this impact differs across countries.