Department of Financial Engineering

Magistro darbe nagrinėjama įmonių kapitalo struktūros įtaka kapitalo kaštams bei veiklos ir finansiniams svertams, atsižvelgiant į šiuolaikinę ekonominę aplinką. Teorinėje dalyje pristatomi pagrindiniai kapitalo struktūros formavimo modeliai – Modiglianio ir Millerio teorija, kompromiso ir prioritetinio finansavimo principai – bei aptariamas jų taikymas realiame versle. Empirinėje dalyje analizuojamos šešios Lietuvos įmonės: trys FinTech sektoriaus (Paysera LT, TransferGo Lithuania, Ondato) ir trys tradicinio verslo (Panevėžio statybos trestas, Vilniaus baldai, Ignitis grupė). Tyrimo laikotarpis – 2020–2024 m. Remiantis finansiniais rodikliais buvo apskaičiuoti WACC, kapitalo struktūros santykiai, veiklos ir finansiniai svertai. Taip pat atlikta koreliacinė analizė su makroekonominiais veiksniais (infliacija, palūkanų normomis). Rezultatai parodė aiškius skirtumus tarp FinTech ir tradicinių ne Fintech įmonių. FinTech įmonės pasižymėjo lankstesne struktūra ir mažesniu jautrumu makroekonominiams svyravimams, tuo tarpu tradicinės ne FinTech įmonės dažniau patirdavo didesnius finansavimo kaštus ir riziką. Darbas parodė, kad nėra vienos idealios kapitalo struktūros – ji turi būti formuojama atsižvelgiant į įmonės specifiką, sektorių bei ekonomines sąlygas.

This master’s thesis analyzes the impact of capital structure on the cost of capital and corporate leverage, focusing on both financial and operational aspects. The theoretical part introduces the main concepts and models related to capital structure decisions, including the Modigliani–Miller theory, the trade-off theory, and the pecking order theory. These models are then linked to modern practices, emphasizing the increasing importance of flexible and risk-oriented financing strategies in a high interest rate environment. The empirical research was conducted by analyzing six Lithuanian companies – three representing the FinTech sector and three from traditional industries (construction, furniture manufacturing, and energy). For the period 2020–2024, key indicators were calculated: capital structure ratios, weighted average cost of capital (WACC), financial and operational leverage. Additionally, macroeconomic variables such as inflation and interest rates were examined to assess their correlation with changes in capital structure. The findings revealed significant differences between FinTech and traditional not FinTech companies. FinTech firms were more flexible in adapting to external shocks, used more innovative funding strategies, and showed lower sensitivity to macroeconomic fluctuations. Meanwhile, traditional not Fintech companies relied more on debt and were more exposed to rising financing costs. The research concludes that optimal capital structure is context-dependent and must align with company size, sector, risk tolerance, and macroeconomic conditions.

Civilinė aviacija yra vienas sparčiausiai augančių transporto sektorių ir kartu reikšmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis, todėl augantis keleivių srautų mastas ir griežtėjanti klimato politika Europos Sąjungoje lemia būtinybę oro transporto įmonėms aktyviai investuoti į darnaus vystymosi sprendimus. Investicijos į tvarius aviacijos degalus, mažesnio energijos intensyvumo orlaivius, elektrifikacijos technologijas bei emisijų mažinimo programas tampa ne tik reguliacinių reikalavimų įgyvendinimo priemone, bet ir strateginiu veiksniu, leidžiančiu didinti veiklos efektyvumą, mažinti ilgalaikes sąnaudas, stiprinti įmonių reputaciją ir išlaikyti konkurencingumą globalioje aviacijos rinkoje. Baigiamajame magistro darbe analizuojama investicijų įtaka aviacijos sektoriaus įmonių darniam vystymuisi. Tyrimui pasirinktos Europos oro linijų bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Darbe atlikta teorinė tvarumo sampratos, investicijų rūšių ir jų poveikio įmonių darniam vystymuisi analizė. Parengta tyrimo metodika apima kiekybinę turinio analizę, COPRAS daugiakriterio vertinimo metodą ir daugialypę tiesinę regresiją. Atlikta empirinė rezultatų analizė, įvertintas investicijų poveikis pagrindiniams veiklos ir tvarumo rodikliams. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad investicijos į tvarumą teigiamai koreliuoja su įmonių darnaus vystymosi rodikliais, didina veiklos efektyvumą, stiprina reputaciją ir prisideda prie ilgalaikio konkurencingumo. Pateiktos išvados leidžia įvertinti investicijų į tvarumą poveikį nagrinėjamų bendrovių veiklos ir darnaus vystymosi rodikliams bei išskirti galimas investicijų planavimo kryptis aviacijos sektoriaus kontekste. Darbą sudaro įvadas, teorinė, metodinė ir empirinė dalys, rezultatų analizė, išvados bei literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 72 psl. teksto be priedų, 22 pav., 10 lent., 55 bibliografiniai šaltiniai. Darbo priedai pateikiami atskirai.

Civil aviation is one of the fastest-growing transport sectors and, at the same time, a significant source of greenhouse gas emissions. Therefore, the increasing passenger traffic and tightening climate policies in the European Union create a necessity for airlines to actively invest in sustainable development solutions. Investments in sustainable aviation fuels, lower energy-intensive aircraft, electrification technologies, and emission reduction programs are becoming not only a means of regulatory compliance but also a strategic factor that enhances operational efficiency, reduces long-term costs, strengthens corporate reputation, and maintains competitiveness in the global aviation market. This Master’s thesis analyzes the impact of investments on the sustainable development of companies in the aviation sector. The study focuses on the European airlines Ryanair and Wizz Air. The thesis includes a theoretical analysis of the concept of sustainability, types of investments, and their impact on companies’ sustainable development. The research methodology includes quantitative content analysis, the COPRAS multi-criteria evaluation method, and multiple linear regression. An empirical analysis of the results was conducted, assessing the impact of investments on key operational and sustainability indicators. The research findings revealed that investments in sustainability positively correlate with companies’ sustainable development indicators, increase operational efficiency, strengthen reputation, and contribute to long-term competitiveness. The conclusions allow for an assessment of the impact of sustainability investments on the operational and sustainable development indicators of the studied companies and highlight potential directions for investment planning in the aviation sector. The thesis consists of an introduction, theoretical, methodological, and empirical sections, results analysis, conclusions, and a list of references. The thesis comprises 72 pages of text excluding appendices, 22 figures, 10 tables, and 55 bibliographic sources, and appendices.

Finansinių paslaugų sektorius patyrė reikšmingą transformaciją dėl sparčios finansinių technologijų plėtros, kuri suteikia tiek galimybių, tiek iššūkių. Šis eksponentinis augimas siūlo paslaugas, kurios didina efektyvumą, prieinamumą ir klientų pasitenkinimą. Tačiau ši sektoriaus pažanga taip pat padidino poveikį reikšmingoms rizikoms, įskaitant kibernetines grėsmes, duomenų apsaugos problemas, sukčiavimą, reguliavimo reikalavimų laikymosi iššūkius ir veiklos rizikas. Todėl tapo itin svarbu, kad finansinių technologijų (fintech) įmonės, reguliuotojai ir klientai veiksmingai valdytų šias kibernetines rizikas. Šiame tyrime nagrinėjama, kaip kibernetinės rizikos yra nustatomos, vertinamos ir valdomos praktikoje, taip pat vertinami esami požiūriai, taikomi Ganoje veikiančiose fintech įmonėse. Tyrime analizuojamos pagrindinės kibernetinės grėsmės, su kuriomis susiduria fintech įmonės, iššūkiai, kylantys diegiant veiksmingą kibernetinės rizikos valdymo sistemą, ir galimybės, kurias suteikia naujosios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, blokų grandinė ir pažangūs šifravimo metodai. Taip pat akcentuojama saugumo kultūros pokyčio svarba bei pramonės požiūrių į grėsmių informacijos mainus (žvalgybinės informacijos dalijimąsi) reikšmė. Be to, tyrime vertinamas esamų reguliavimo ir vyriausybinių struktūrų veiksmingumas mažinant kibernetinę riziką Ganos fintech ekosistemoje. Taikant tinkamą rizikos valdymo požiūrį, šio tyrimo tikslas – pateikti praktinių įžvalgų ir rekomendacijų, skirtų pagerinti fintech įmonių kibernetinį atsparumą Ganoje. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai prisidės prie akademinės literatūros apie kibernetinės rizikos valdymą ir suteiks praktikams bei politikos formuotojams įrodymais pagrįstų strategijų, padedančių stiprinti kibernetinį saugumą ir išlaikyti pasitikėjimą besivystančioje skaitmeninėje finansų sistemoje.

The financial services sector has witnessed a significant transformation due to the rapid development of financial technology, which presents both opportunities and challenges. This exponential growth offers services that improve efficiency, accessibility and customer satisfaction. However, this sectoral progression has also increased exposure to significant risks, including cyber threats, data protection issues, fraud, regulatory compliance challenges, and operational concerns. It has therefore become crucial for fintech enterprises, regulators and customers to effectively manage these cyber risks. This study thus examines how cyber risks are identified, assessed, and managed in practice and evaluating existing approaches within the fintech enterprises operating in Ghana. It examines the major cyber threats faced by fintech enterprises, the challenges encountered in implementing an effective cyber risk management framework and the opportunities offered by emerging technologies such as artificial intelligence, blockchain, and advanced encryption techniques. It also focuses on the essence of a shift in security culture and industry approaches to threat information exchange (intelligence sharing). The research also assesses the effectiveness of existing regulatory and government structures in mitigating of cyber risk in the Ghanaian fintech ecosystem. with the right risk management posture, the study aims to provide practical insight and recommendations to improve cyber resilience among fintech enterprises in Ghana. The findings are expected to contribute to the academic literature on cyber risk management and to provide practitioners and policymakers with evidence-based strategies for building cybersecurity resilience and sustaining trust in the evolving digital financial system.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojami finansinių technologijų (FinTech) sektoriaus susijungimai ir įsigijimai (M&A), daugiausia dėmesio skiriant jų strateginiams motyvams, reguliaciniam kontekstui, rinkos reakcijai ir finansiniam poveikiui dalyvaujančioms įmonėms. Tyrimas jungia išsamią mokslinės literatūros analizę ir empirinį tyrimą, taikant du metodinius požiūrius: ANOVA modelį, kuriuo vertinama akcijų kainų reakcija į M&A paskelbimus aštuoniose FinTech kategorijose, ir aiškinamąjį atvejo tyrimą, analizuojantį dviejų susijungimų ir dviejų įsigijimų finansinius rodiklius (ROA, ROE, NIM, C/I, OPM, LDR, CAR, NPL). Empirinio tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad įsigijimai ir susijungimai nedaro įtakos FinTech įmonių akcijų kainoms, o papildomų išteklių poreikis trumpuoju laikotarpiu neigiamai veikia finansinius rodiklius, kurie ilguoju laikotarpiu grįžta prie normos. Be to, tyrimas galėtų būti praplėstas, įtraukiant didesnius duomenų rinkinius, siekiant gauti tikslesnius rezultatus.

This Master’s thesis analyses mergers and acquisitions (M&A) within the financial technology (FinTech) sector, focusing on their strategic motives, regulatory context, market reaction, and financial impact on involved companies. The study combines an extensive literature review with empirical research, employing two complementary methodological approaches: an ANOVA model assessing stock price reactions to M&A announcements across eight FinTech categories, and an explanatory case study analyzing two mergers and two acquisitions through key financial indicators (ROA, ROE, NIM, C/I, OPM, LDR, CAR, NPL). The results of the empirical study suggest that acquisitions and mergers do not affect the stock prices of FinTech companies, while the need for additional resources negatively impacts financial indicators in the short term; however, these indicators return to normal levels in the long term. Furthermore, the study could be expanded by incorporating larger datasets in order to obtain more accurate results.

Baigiamajame darbe nagrinėjamas finansinių technologijų (FinTech) poveikis Lietuvos komercinių bankų finansiniams rezultatams. Darbo tikslas – įvertinti finansinių technologijų poveikį AB „Swedbank“, AB „SEB“ ir AB „Artea“ finansiniams rezultatams. Darbe buvo taikyti mokslinės literatūros analizės, aprašomosios statistikos, porinės koreliacijos, porinės ir daugianarės regresinės analizės metodai. Tyrimo rezultatai parodė, kad finansinės technologijos daro teigiamą poveikį komercinių bankų finansiniams rezultatams, tačiau tam tikrais atvejais nustatytas ir neigiamas poveikis. Daugianarės regresinės analizės rezultatai atskleidė, kad dėl multikolinearumo ir statistinio ne reikšmingumo galutiniuose modeliuose išliko tik pavieniai statistiškai reikšmingi FinTech veiksniai. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad finansinių technologijų taikymas gali prisidėti prie komercinių bankų finansinių rezultatų gerinimo, didinti jų konkurencingumą, gerinti reputaciją bei klientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis. Darbą sudaro 3 dalys: finansinių technologijų poveikio Lietuvos komercinių bankų finansiniams rezultatams teorinis pagrindimas, tyrimo metodika, empirinis tyrimas, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 112 p. teksto be priedų, 9 iliustr., 58 lent., 114 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This thesis examines the impact of financial technologies (FinTech) on the financial performance of commercial banks in Lithuania. The aim of the study is to evaluate the impact of financial technologies on the financial performance of AB Swedbank, AB SEB, and AB Artea. The study employed methods of scientific literature analysis, descriptive statistics, pairwise correlation, and simple and multiple regression analysis. The research results revealed that financial technologies have a positive impact on the financial performance of commercial banks; however, in certain cases, a negative impact was also identified. The results of the multiple regression analysis showed that, due to multicollinearity and statistical insignificance, each final model retained only one statistically significant FinTech factor. The findings suggest that the application of financial technologies can contribute to improving the financial performance of commercial banks, increasing their competitiveness, enhancing their reputation, and improving customer satisfaction with the services provided. Structure: introduction, theoretical framework of the impact of financial technologies on the financial performance of Lithuanian commercial banks, research methodology, empirical research, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 112 pages of text without appendixes, 9 figures, 58 tables, and 114 bibliographical entries. Appendixes are included separately.

Magistro darbe atliekamas investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius poveikio ekonominiams rodikliams vertinimas Europos Sąjungos šalyse. Darbe analizuojama, kaip investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius siejasi su pagrindiniais ekonominiais rodikliais, tokiais kaip bendrasis vidaus produktas, nedarbo lygis ir priklausomybė nuo energijos importo. Teorinėje dalyje apžvelgiama investicijų ir atsinaujinančių energijos išteklių samprata, jų rūšys bei ekonominio poveikio aspektai. Empirinėje darbo dalyje investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius poveikis ekonominiams rodikliams vertinamas taikant statistinę analizę SPSS programine įranga ir COPRAS daugiakriterinį vertinimo metodą, lyginant Europos Sąjungos šalis. Tyrimo rezultatai parodė, kad investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius yra susijusios su palankesniais ekonominiais rodikliais, tačiau šio poveikio stiprumas skirtingose šalyse nėra vienodas.

This master’s thesis assesses the impact of investments in renewable energy resources on economic indicators in European Union countries. The study analyzes how investments in renewable energy resources are related to key economic indicators such as gross domestic product, unemployment rate, and dependence on energy imports. The theoretical part reviews the concept of investments and renewable energy resources, their types, and aspects of economic impact. In the empirical part, the impact of investments in renewable energy resources on economic indicators is assessed using statistical analysis with SPSS software and the COPRAS multi-criteria evaluation method, comparing European Union countries. The results show that investments in renewable energy resources are associated with more favorable economic indicators, although the strength of this impact differs across countries.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas pinigų plovimo prevencijos priemonių efektyvumas Lietuvos komerciniuose bankuose, atsižvelgiant į didėjančią pinigų plovimo riziką, skaitmenizacijos keliamus iššūkius ir nuolat griežtėjančius teisės aktų reikalavimus. Tema aktuali dėl finansų sistemos stabilumo, bankų pažeidžiamumo ir būtinybės veiksmingai identifikuoti neteisėtas finansines operacijas. Tyrimo tikslas – ištirti pinigų plovimo prevencijos priemonių efektyvumą Lietuvos komerciniuose bankuose. Tyrime taikyta mišri metodika: koreliacinė analizė, kiekybinė ir kokybinė ekspertų apklausa bei TOPSIS metodas kiekybiniam vertinimui. Vertinamas STR skaičiaus ir AML mokymų ryšys su bankų finansiniais rodikliais, nustatomos efektyviausios prevencijos priemonės ir pagrindiniai praktiniai iššūkiai bei galimybės. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausią praktinį poveikį daro darbuotojų mokymai, sandorių stebėsena ir STR analizė, o tradicinės KYC procedūros yra efektyvios tik derinant jas su pažangiomis technologijomis. Nustatyta, kad efektyvumą riboja klientų bendradarbiavimo stoka, ribotas tarpinstitucinis duomenų apsikeitimas, technologiniai ribotumai ir nepakankamos investicijos. Pateikiamos rekomendacijos orientuotos į integruoto AML modelio stiprinimą, pažangių technologijų diegimą, tarp-institucinio bendradarbiavimo plėtrą ir darbuotojų kompetencijų ugdymą, siekiant didinti prevencijos efektyvumą Lietuvos komerciniuose bankuose. Darbą sudaro: įvadas, literatūros analizė, tyrimo metodika, tiriamoji dalis, baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 79 psl. teksto be priedų, 4 iliustracijos, 19 lentelių, 101 bibliografinis šaltinis. Atskirai pridedami darbo priedai.

The Master’s thesis examines the effectiveness of anti-money laundering (AML) prevention measures in Lithuanian commercial banks, taking into account the increasing money laundering risks, challenges posed by digitalisation, and continuously tightening regulatory requirements. The topic is relevant due to the importance of financial system stability, the vulnerability of banks, and the need to effectively identify illicit financial activities. The aim of the research is to evaluate the effectiveness of AML prevention measures in Lithuanian commercial banks. A mixed-methods approach was applied, including correlation analysis, quantitative and qualitative expert surveys, and the TOPSIS method for quantitative assessment. The study evaluates the relationship between the number of suspicious transaction reports (STRs), AML training, and banks’ financial indicators, identifies the most effective prevention measures, and outlines the main practical challenges and opportunities. The findings reveal that the greatest practical impact is made by employee training, transaction monitoring, and STR analysis, while traditional KYC procedures are effective only when combined with advanced technological solutions. The research identifies several limiting factors affecting AML effectiveness: insufficient customer cooperation, limited inter-institutional data exchange, technological constraints, and inadequate investment. The thesis provides recommendations focused on strengthening an integrated AML model, implementing advanced technologies, enhancing inter-institutional cooperation, and improving employee competencies to increase the overall effectiveness of AML prevention in Lithuanian commercial banks. The thesis consists of an introduction, literature review, research methodology, empirical analysis, conclusions and recommendations, and a list of references. The total volume of the thesis is 79 pages without appendices, including 4 figures, 19 tables, and 101 bibliographic sources. The appendices are provided separately.

Šiame bakalauro darbe nagrinėjami finansiniai veiksniai, darantys įtaką įmonių rinkos vertės rodikliams. Tyrime nagrinėjama rinkos vertės rodiklių sąvoka ir vaidmuo, aptariami pagrindiniai finansiniai ir nefinansiniai veiksniai, darantys įtaką įmonių vertinimui, ir analizuojami literatūroje pateikti teoriniai metodai. Tyrimas pagrįstas 100 STOXX Europe 600 indekso įmonių duomenimis. Analizėje naudojama aprašomoji statistika, koreliacinė analizė, pramonės šakų palyginimas ir paprastųjų mažiausių kvadratų (OLS) regresijos modeliai. Išanalizavus teorinius ir praktinius rinkos vertės rodiklių aspektus, pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Struktūra: įvadas, metodologija, empirinė analizė, išvados ir tyrimo taikymo rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbą sudaro 66 puslapiai be priedų, 6 paveikslai, 17 lentelių ir 74 bibliografiniai įrašai.

Market value ratios are important indicators used by investors, analysts, and company managers to evaluate how financial markets assess a company’s performance, growth potential and future prospects. The understanding of financial factors influencing these ratios is especially relevant in the current European economic environment characterised by changing interest rates, geopolitical uncertainty, and market volatility. The object of this researchl - financial factors influencing companies’ market value ratios. The aim of the reserach is to identify and evaluate the financial factors that have a statistically significant impact on the market value ratios of non-financial sector companies within the STOXX Europe 600 index. The research was based on financial data collected from the Bloomberg Terminal for 100 companies from five industries: technology, healthcare, consumer staples, oil and gas, and industrials. One company had to be excluded from the sample due to non-sufficient ROE ratio result. Four market value ratios were analysed: P/E, P/B, P/S, and dividend yield. The research applied literature analysis, descriptive statistics, Pearson correlation analysis, industry comparison, ordinary least squares (OLS) regression analysis, and model diagnostics. The results showed that profitability and growth indicators had the strongest positive impact on market value ratios, while leverage generally had a negative effect on valuation. The findings also demonstrated that the relationships between financial factors and market value ratios differ across industries due to variations in business characteristics and investor expectations. The results may be useful for company managers, investors and financial analysts in evaluating company valuation drivers. Structure: introduction, methodology, empirical analysis, conclusions and recommendations for application of the research, references and appendices. The thesis consists of 66 pages without appendices, 6 figures, 17 tables, and 74 bibliographical entries.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas blokų grandinės technologijos poveikis žaliojo finansavimo plėtrai. Tyrimo tikslas – įvertinti, ar blokų grandinės technologija gali pagerinti finansinių sistemų skaidrumą, efektyvumą, patikimumą ir tvarumo rezultatus. Tyrime taikomas mišrus tyrimo metodas, apjungiant sisteminę literatūros analizę pagal PRISMA protokolą ir septynių institucinių blokų grandine pagrįstų žaliųjų obligacijų emisijų 2018–2024 m. lyginamąją antrinių duomenų analizę. Empirinėje analizėje dėmesys skiriamas keturioms dimensijoms: atsiskaitymo efektyvumui, kaštų ir tarpininkų mažinimui, skaidrumui bei rinkos plėtrai. Tyrimo rezultatai rodo, kad blokų grandinės technologija reikšmingai pagerina operacijų skaidrumą, pagreitina atsiskaitymo procesus, sumažina tarpininkų vaidmenį ir stiprina investuotojų pasitikėjimą dėl nekintamų ir realaus laiko ataskaitų sistemų. Tačiau tyrimas taip pat atskleidžia tam tikrus iššūkius, susijusius su reguliavimo neapibrėžtumu, sąveikumo ribotumais, valdymo rizikomis ir ribotu rinkos pritaikymu. Daroma išvada, kad blokų grandinės technologija turi didelį potencialą tobulinti tvaraus finansavimo sistemas, jei ją palaiko tinkamas reguliavimas, institucinis bendradarbiavimas ir energiškai efektyvi technologinė infrastruktūra.

This master’s thesis analyzes the impact of blockchain technology on the development of green finance. The research aims to evaluate whether blockchain can improve transparency, efficiency, trust, and sustainability outcomes in financial systems. The study applies a mixed-methods research design combining a systematic literature review under the PRISMA protocol with a comparative secondary data analysis of seven blockchain-enabled institutional green bond issuances between 2018 and 2024. The empirical analysis focuses on four dimensions: settlement efficiency, cost and intermediation reduction, transparency, and market development. The findings reveal that blockchain significantly improves transaction transparency, accelerates settlement processes, reduces the role of intermediaries, and strengthens investor confidence through immutable and real-time reporting systems. At the same time, the study identifies several challenges, including regulatory uncertainty, interoperability limitations, governance risks, and limited market penetration. The research concludes that blockchain technology has strong potential to enhance sustainable finance systems when supported by appropriate regulatory frameworks, institutional cooperation, and energy-efficient technological infrastructure.

Baigiamajame magistro darbe atliekamas finansinių technologijų įtakos bankų finansiniams rezultatams vertinimas. Remiantis mokslinės literatūros analize pateikiama finansinių technologijų samprata, klasifikacijos, aprašomos bankų veikloje dažniausiai naudojamos finansinės technologijos, tokios kaip skaitmeninė bankininkystė, mokėjimai, bankomatai ir kitos. Taip pat atskleidžiamas jų poveikis bankų veiklos rezultatams, identifikuojami tyrimui aktualūs bankų finansiniai rodikliai – turto grąža, nuosavo kapitalo grąža, grynoji palūkanų marža, grynasis pelnas. Pagal panašių tyrimų įžvalgas sudaroma empirinio tyrimo metodika. Taikant CRITIC metodą nustatomi Lietuvoje banko arba specializuoto banko licencijas turinčių bankų indėlių apimties, bendro kapitalo pakankamumo, didelių pozicijų, padengimo likvidžiuoju turtu, grynojo pastovaus finansavimo rodiklių objektyvūs svoriai, o COPRAS rangavimo metodu atrinktų AB „Swedbank“, AB SEB banko ir UAB „Revolut Bank“ finansiniai rodikliai naudojami vertinant finansinių technologijų įtaką bankų finansiniams rezultatams koreliacijos ir regresijos metodu. Gautos tyrimo išvados prisideda prie analitinio finansinių technologijų poveikio bankų finansiniams rezultatams supratimo, suteikia pagrindą tolesniems akademiniams tyrimams finansinių technologijų ir finansų sektoriaus tarpusavio sąveikos tematika. Darbo apimtis – 71 psl. be priedų, 6 paveikslai, 16 lentelių, 93 bibliografiniai šaltiniai. Darbo priedai pridedami atskirai.

The final Master’s thesis examines the assessment of the impact of financial technologies on the financial results of banks. Based on an analysis of the scientific literature the concept and classifications of financial technologies are presented, the most commonly used financial technologies in banking activities such as digital banking, payments, automated teller machines are described. Their impact on banks’ performance is examined and the bank financial indicators relevant to the study are identified. Based on insights from similar studies the methodology of the empirical research is developed. By applying the CRITIC method objective weights are determined for indicators of deposit volume, capital adequacy ratio, large exposures ratio, liquidity coverage ratio and net stable funding ratio for the banks in Lithuania. Furthermore, the financial indicators of AB “Swedbank”, AB "SEB bank" and UAB “Revolut Bank” selected using the COPRAS ranking method, are used to assess the impact of financial technologies on banks’ financial performance by applying correlation and regression analysis. The findings of the study contribute to an analytical understanding of the impact of financial technologies on the banks’ results and provide a foundation for further academic research on the interaction between financial technology and financial sector. Thesis consist of: 71 p. text without appendixes, 6 pictures, 16 tables, 93 bibliographical entries. Appendixes included.