Department of Management

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama vadybinių sprendimų priėmėjų charakteristikų poveikis internacionalizacijai įtaka įmonių internacionalizacijai, analizuojant, kaip demografiniai rodikliai, asmenybės bruožai, tarptautinė patirtis ir vadybinės kompetencijos formuoja strateginius sprendimus, susijusius su plėtra į užsienio rinkas. Tyrimas grindžiamas Žmogiškojo kapitalo, Aukščiausiojo ešelono ir Agentūros teorijomis, remiantis kuriomis sukurtas konceptualus modelis, paaiškinantis su vadovais susijusių veiksnių poveikį tarptautinei verslo orientacijai ir internacionalizacijos laipsniui, greičiui bei mastui. Empirinėje dalyje taikytas kiekybinis tyrimo metodas – struktūrizuota apklausa, vykdyta tarp Baltijos šalyse veikiančių tarptautinių įmonių vadovų ir darbuotojų. Surinkti duomenys analizuoti taikant patikimumo testus, faktorinę analizę, aprašomąją statistiką, koreliacinę analizę ir regresijos metodus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tokios charakteristikos kaip rizikos tolerancija, asmeninė iniciatyva, rizikos suvokimas, strateginė vizija ir socialinių bei profesinių ryšių stiprumas – turi teigiamą poveikį tarptautinei verslo orientacijai, kuri reikšmingai prisideda prie įmonių internacionalizacijos rezultatų. Magistro baigiamasis darbas parodo, kad vadybinių sprendimų priėmėjai vaidina esminį vaidmenį formuojant įmonių tarptautines strategijas, o jų elgsena ir kompetencijos yra svarbūs sėkmingai veiklai globalioje rinkoje. Magistro baigiamajame darbe pateikiamos teorinės įžvalgos ir praktinės rekomendacijos organizacijoms, siekiančioms stiprinti vadovų gebėjimus, padedančius užtikrinti tarptautinę plėtrą. Struktūra: įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodologija, empirinė analizė, išvados ir rekomendacijos, literatūra, priedai Darbo apimtis: 71 p. teksto be priedų, 2 paveikslų, 14 lentelių, 93 literatūros šaltinių. Priedai pridedami.

This thesis investigates the influence of managerial decision-makers’ characteristics on business internationalization by examining how demographic attributes, personality traits, international experience, and managerial competencies shape strategic decisions related to global expansion. The study builds on Human Capital Theory, Upper-Echelon Theory, and Agency Theory to develop a conceptual model explaining how managerial factors affect international entrepreneurial orientation (IEO) and, subsequently, the degree, speed, and scope of internationalization. A quantitative research design was applied, using a structured survey distributed to managers and employees working in internationalized companies across the Baltic region. The collected data were analyzed using reliability testing, factor analysis, descriptive statistics, correlation analysis, and regression techniques. The findings reveal that managerial characteristics particularly risk attitude, personal initiative, risk perception, strategic vision, and social/professional network strength positively influence IEO, which in turn significantly contributes to internationalization outcomes. The results highlight the critical role of managerial decision-makers in shaping firms’ international strategies and demonstrate that the behavioral dimension of leadership remains a key determinant of global success. The thesis also provides theoretical contributions and practical insights for organizations aiming to strengthen managerial capabilities to support international growth. Structure: introduction, theoretical background, research methodology, empirical analysis, conclusions and recommendations, references, appendixes. Thesis consist of: 71 pages of text without appendixes, 2 pictures, 14 tables, 93 bibliographical entries. Appendixes included.

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama tvarumo principų integracija į AB „Ignitis grupės“ veiklos strategiją. Darbe analizuojami tvarumo, ESG ir strateginio valdymo teoriniai aspektai, atskleidžiamos šių sąvokų tarpusavio sąsajos bei jų reikšmė organizacijų veikloje. Aptariama tvarumo principų vieta strateginiame valdyme, nagrinėjamas ESG kaip valdymo, vertinimo ir atskaitomybės pagrindas. Empirinėje darbo dalyje atliekama AB „Ignitis grupės“ 2023–2025 m. oficialių dokumentų analizė su kiekybinio vertinimo elementais ir kokybinis ekspertų interviu tyrimas. Tyrimo metu vertinama, kaip tvarumo principai atsispindi organizacijos strateginiuose tiksluose, rodikliuose, investiciniuose sprendimuose, rizikų valdyme ir praktinėje veikloje. Išnagrinėjus teorinius ir empirinius tvarumo principų integracijos aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodologija, tyrimo rezultatai, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 64 p. teksto be priedų, 16 lentelių, 3 paveikslai, 81 bibliografinis šaltinis. Atskirai pridedami darbo priedai.

This bachelor’s thesis examines the integration of sustainability principles into the operational strategy of AB “Ignitis Group”. The paper analyzes the theoretical aspects of sustainability, ESG, and strategic management, revealing the interrelations between these concepts and their significance for organizational activities. It discusses the role of sustainability principles in strategic management and examines ESG as a basis for management, evaluation, and reporting. The empirical part of the thesis includes an analysis of AB “Ignitis Group” official documents for the period 2023–2025 with elements of quantitative assessment, as well as a qualitative expert interview study. The research evaluates how sustainability principles are reflected in the organization’s strategic goals, indicators, investment decisions, risk management, and practical activities. After examining the theoretical and empirical aspects of sustainability principles integration, the thesis presents conclusions and recommendations. The thesis consists of 6 parts: introduction, theoretical part, research methodology, research results, conclusions and recommendations, and the list of references. The scope of the thesis is 64 pages of text excluding appendices, 16 tables, 3 figures, and 81 bibliographic sources. Appendices are attached separately.

Ši magistro baigiamojo darbo tema – „Skaitmeninių įgūdžių poveikio virtualių komandų vadovų komunikacijai vertinimas“ – nagrinėja, kaip skaitmeniniai gebėjimai formuoja vadovų komunikaciją virtualiose komandose. Atsižvelgiant į tai, kad nuotolinis darbas tampa naująja norma, virtualių komandų vadovams itin svarbu įvaldyti skaitmeninius įrankius, kad būtų užtikrintas aiškus informacijos perdavimas, veiksmingas užduočių koordinavimas ir pasitikėjimo kūrimas tarp geografiškai išsibarsčiusių komandos narių. Darbas susideda iš įvado, trijų pagrindinių dalių, išvadų ir rekomendacijų. Pirmojoje dalyje apžvelgiama pagrindinė mokslinė literatūra, susijusi su skaitmeniniais įgūdžiais, virtualia lyderyste ir komunikacijos procesais. Antrojoje dalyje pristatoma tyrimo metodologija – apibrėžiamas filosofinis požiūris, duomenų rinkimo metodai ir statistinės technikos, naudotos devyniems skaitmeninės komunikacijos veiksniams vertinti. Trečiojoje dalyje pateikiami empirinių tyrimų rezultatai, įskaitant patikimumo ir validumo testavimą bei skaitmeninių įgūdžių poveikio komunikacijos efektyvumui analizę. Rezultatai parodė, kurie skaitmeniniai gebėjimai yra svarbiausi siekiant aiškios ir veiksmingos komunikacijos virtualioje lyderystėje, taip pat atskleidė pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria vadovai tobulindami šiuos įgūdžius. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos rekomendacijos, skirtos padėti virtualių komandų vadovams nuolat tobulinti savo skaitmenines kompetencijas. Darbo apimtis – 62 p. teksto be priedų, 6 lentelių, 69 bibliografiniai šaltiniai.

This master’s thesis, titled “Evaluation of Digital Skills Impact on Virtual Team Leaders’ Communication,” dives into how digital skills shape the way leaders communicate in virtual teams. With remote work becoming the norm, it’s crucial for virtual leaders to master digital tools to ensure clear communication, coordinate tasks effectively, and build trust among team members who are spread out. The thesis is structured with an introduction, three main sections, conclusions, and recommendations. The first section reviews key scientific literature on digital skills, virtual leadership, and communication processes. The second section outlines the research methodology, detailing the philosophical approach, data collection methods, and statistical techniques used to assess nine digital communication factors. The third section shares the empirical findings, including tests for reliability and validity, as well as an analysis of how digital skills impact communication effectiveness. The results highlight which digital competencies are most vital for clear and effective virtual communication and pinpoint the challenges leaders encounter while honing these skills. In conclusion, the thesis provides broad recommendations to help virtual team leaders continuously enhance their digital competencies. Thesis consist of: 62 p. text without appendixes, 6 tables, 69 bibliographical entries. Appendixes included.

Startuolių įmonės veikia dinamiškoje, neapibrėžtoje aplinkoje, todėl darbuotojų talentų pritraukimas, išlaikymas ir motyvavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijos tvarumą ir konkurencingumą. Dėl ribotų finansinių išteklių ir plokščių organizacinių struktūrų tradicinės motyvavimo sistemos startuoliuose ne visada yra veiksmingos, todėl būtina identifikuoti specifinius motyvavimo elementus, pritaikytus šiam kontekstui. Šiame tyrime analizuojami darbuotojų talentų motyvavimo sistemos elementai startuolių įmonėse, ypatingą dėmesį skiriant autonomijai ir pasitikėjimui, augimui ir prasmei, grįžtamajam ryšiui ir pripažinimui, subalansuotai atlygio sistemai bei organizacinei kultūrai ir emocinei aplinkai. Tyrimo tikslas – sukurti darbuotojų talentų motyvavimo sistemos modelį, tinkantį startuolių įmonėms. Konceptualiam modeliui patikrinti parengta mišrių metodų empirinio tyrimo metodologija. Tyrimas atliktas Lietuvos startuolių sektoriuje, taikant kiekybinę 205 darbuotojų apklausą ir kokybinį 10 pusiau struktūruotų interviu tyrimą, o duomenys analizuoti statistiniais ir teminės analizės metodais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausią poveikį darbuotojų talentų motyvacijai daro organizacinė kultūra ir emocinė aplinka bei aiški ir skaidri atlygio sistema, o autonomija ir pasitikėjimas, nors ir svarbūs, nėra pakankami ilgalaikei motyvacijai užtikrinti. Taip pat nustatyta, kad grįžtamojo ryšio struktūruotumas veikia kaip jungiantis mechanizmas tarp vidinių ir išorinių motyvatorių. Remiantis tyrimo rezultatais, startuolių įmonėms rekomenduojama kryptingai stiprinti kultūrą, grįžtamojo ryšio praktiką ir atlygio skaidrumą, siekiant didesnio darbuotojų talentų įsitraukimo ir lojalumo. Tyrimo išskirtinumas – startuolių kontekstui pritaikyto motyvavimo sistemos modelio sukūrimas, integruojant kiekybinius ir kokybinius duomenis. Darbo apimtis – 107 p. teksto be priedų, 21 iliustracijos ir 11 lentelių, panaudota plati mokslinių šaltinių bazė. Atskirai pridedami darbo priedai.

Startups operate in a dynamic, uncertain environment, so attracting, retaining, and motivating employee talent becomes one of the most important factors determining the sustainability and competitiveness of the organization. Due to limited financial resources and flat organizational structures, traditional motivation systems in startups are not always effective, therefore it is necessary to identify specific motivation elements adapted to this context. This study analyzes the elements of the employee talent motivation system in startups, paying special attention to autonomy and trust, growth and meaning, feedback and recognition, a balanced reward system, and organizational culture and emotional environment. The aim of the study is to create a model of the employee talent motivation system suitable for startups. A mixed-method empirical research methodology was developed to test the conceptual model. The study was conducted in the Lithuanian startup sector, using a quantitative survey of 205 employees and a qualitative study of 10 semi-structured interviews, and the data were analyzed using statistical and thematic analysis methods. The results of the study revealed that the greatest impact on the motivation of employees' talents is exerted by organizational culture and emotional environment, as well as a clear and transparent reward system, while autonomy and trust, although important, are not sufficient to ensure long-term motivation. It was also found that the structure of feedback acts as a connecting mechanism between internal and external motivators. Based on the results of the study, startup companies are recommended to purposefully strengthen culture, feedback practices, and reward transparency in order to achieve greater employee talent engagement and loyalty. The uniqueness of the study is the creation of a motivation system model adapted to the startup context, integrating quantitative and qualitative data. The scope of the work is 107 pages of text without appendices, 21 illustrations, and 11 tables, an extensive base of scientific sources was used.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami strateginio valdymo sprendimai labai mažose ir mažose elektroninės komercijos įmonėse, siekiant pasiūlyti strateginių sprendimų priėmimo modelį, orientuotą į konkurencinio pranašumo įgijimą tarptautinėse rinkose. Tyrimui taikomas kombinuotas metodas, apimantis mokslinės literatūros analizę, pusiau struktūruotus ekspertinius interviu ir daugiakriterio vertinimo metodus AHP ir TOPSIS: pirmiausia literatūros pagrindu identifikuojamos strateginio valdymo kriterijų ir veiksnių grupės (strateginio valdymo procesas, įmonės ištekliai, vidinė ir išorinė aplinka, lokalizavimas ir adaptavimas, marketingo kanalai), vėliau ekspertų apklausos ir taikant AHP metodą, nustatoma jų santykinė svarba, o gauta prioritetų struktūra papildomai validuojama taikant TOPSIS, subkriterijus traktuojant kaip pseudoalternatyvas ir vertinant jų artumą idealiam sprendiniui. Toks trijų pakopų tyrimo modelis leidžia integruotai susieti teorinę analizę su empiriniu vertinimu ir suformuoti struktūruotą strateginių sprendimų priėmimo karkasą, kuriame akcentuojamas standartizuotas sprendimų priėmimo procesas, kritinių išteklių (finansų ir vadovų kompetencijų) panaudojimas ir verslo modelio bei rinkodaros sprendimų lokalizavimas skirtingoms rinkoms. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius strateginio valdymo sprendimų elektroninės komercijos sektoriuje aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir strateginių sprendimų priėmimo modelis, kuris yra skirtas labai mažoms ir mažoms elektroninės komercijos įmonėms, siekiančioms tvariai stiprinti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose. Darbo apimtis – 107 p. teksto be priedų, 5 iliustr., 33 lent., 108 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The master’s thesis examines strategic management decisions in very small and small e–commerce enterprises, with the aim of proposing a strategic decision–making model focused on gaining competitive advantage in international markets. A combined research approach is applied, including scientific literature analysis, semi–structured expert interviews, and the multi–criteria evaluation methods AHP and TOPSIS. First, based on the literature, groups of strategic management criteria and factors are identified (strategic management process, company resources, internal and external environment, localisation and adaptation, marketing channels). Then, using an expert survey and the AHP method, their relative importance is determined, while the resulting priority structure is additionally validated by applying TOPSIS, treating sub–criteria as pseudo–alternatives and assessing their closeness to the ideal solution. This three–stage research model makes it possible to integrally link theoretical analysis with empirical evaluation and to develop a structured framework for strategic decision–making, which emphasises a standardised decision–making process, the utilisation of critical resources (finances and managerial competences), and the localisation of the business model and marketing decisions for different markets. After analysing the theoretical and practical aspects of strategic management decisions in the e–commerce sector, the thesis presents conclusions and a strategic decision–making model intended for very small and small e–commerce enterprises seeking to sustainably strengthen their competitive advantage in international markets. Thesis consist of: 107 p. text without appendixes, 5 pictures, 33 tables, 108 bibliographical entries. Appendixes included.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas rinkodaros kanalų veiksmingumas ir jo įtaka automobilių dalijimosi platformų žinomumui. Išanalizuotas dalijimosi ekonomikos kontekstas, automobilių dalijimosi platformų augantį žinomumą lemiantys veiksniai ir rinkodaros kanalų samprata. Išnagrinėti pagrindiniai teoriniai aspektai, leidžiantys atskirti rinkodaros kanalų efektyvumą nuo veiksmingumo. Identifikuoti kriterijai (pasiekiamumas, kaina arba efektyvumo santykis, tinkamumas tikslinei auditorijai, konversijos potencialas, prekės ženklo įvaizdžio kūrimas), kuriais remiantis vertinama kanalų veiksmingumo įtaka žinomumui. Rinkodaros kanalų veiksmingumas nustatytas atlikus ekspertinį tyrimą ir pritaikius AHP (analitinio hierarchinio proceso) bei COPRAS (kompleksinio proporcingo įvertinimo) metodus. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai automobilių dalijimosi platformų vadovams ir rinkodaros specialistams. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodika, tyrimo rezultatai, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 83 p. teksto be priedų, 7 paveikslai, 19 lentelių, 80 bibliografinių šaltinių. Atskirai pridedami darbo priedai.

The master’s thesis analyzes the effectiveness of marketing channels and their impact on the awareness of car-sharing platforms. The context of the sharing economy, the factors determining the growing awareness of car-sharing platforms, and the concept of marketing channels are analyzed. The main theoretical aspects allowing for the distinction between the efficiency and effectiveness of marketing channels are examined. The criteria (reach, cost or cost-efficiency, target audience fit, conversion potential, brand image building) used to evaluate the influence of channel effectiveness on awareness are identified. The effectiveness of marketing channels was determined by conducting an expert survey and applying the AHP (Analytic Hierarchy Process) and COPRAS (Complex Proportional Assessment) methods. Based on the research results, the conclusions of the thesis and proposals for car-sharing platform managers and marketing specialists are presented. The thesis consists of 6 parts: introduction, theoretical part, research methodology, research results, conclusions and proposals, and list of references. The thesis volume is 83 pages of text without appendices, 7 figures, 19 tables, and 80 bibliographical sources. Thesis appendices are attached separately.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama, kokie teatrų socialinių tinklų turinio marketingo veiksniai skatina vartotojų įsitraukimą ir sprendimą naudotis Vilniaus teatrų paslaugomis. Darbe pristatytos teatrų turinio marketingo rūšys, remiantis moksline literatūra, pateiktas turinio marketingo formų kvalifikavimas. Vartotojų įsitraukimą į teatrų socialinių tinklų turinį ir sprendimą naudotis teatrų paslaugomis lemiantys veiksniai buvo nustatomi kokybiniu tyrimu, pasitelkus teminę analizę. Tyrimu nustatyta, kad skatinant vartotojų įsitraukimą svarbios tokios teatrų socialinių tinklų turinio formos, kaip vizualinė komunikacija ir vaizdo įrašų turinys. Kognityvinis vartotojų įsitraukimas pasireiškė informacinio ir edukacinio turinio poreikiu, kūrinių aktualumu, bei suvokiama turinio verte. Emocinis įsitraukimas skatinamas personalizuotu turiniu bei emociniais vartotojų atsakais. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius teatrų turinio marketingo naudojimo aspektus, vartotojų įsitraukimo į turinį ir sprendimo priėmimo sąsajas, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodologija, tyrimo rezultatų analizė, išvados ir siūlymai, mokslinė diskusija, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 69 p. teksto be priedų, 4 iliustr., 6 lent., 69 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The final master's thesis examines which factors of theater social media content marketing encourage consumer engagement and the decision to use the services of Vilnius theaters. The thesis presents the types of theater content marketing, and based on scientific literature, provides a qualification of content marketing forms. The factors determining consumer engagement in theater social media content and the decision to use theater services were determined through qualitative research using thematic analysis. The study found that such forms of theater social media content as visual communication and video content are important in promoting consumer engagement. Cognitive consumer engagement was manifested in the need for informational and educational content, the relevance of works, and the perceived value of the content. Emotional engagement is encouraged by personalized content and emotional appeals of consumers. After analyzing the theoretical and practical aspects of the use of theater content marketing, the links between consumer engagement in content and decision-making, the conclusions and suggestions of the final thesis are presented. Structure: introduction, theoretical part, research methodology, analysis of research results, conclusions and suggestions, scientific discussion, references. Thesis consist of: 69 p. text without appendixes, 4 pictures, 6 tables, 69 bibliographical entries. Appendixes included.

Baigiamajame magistro darbe analizuojamas verslininkų asmeninis prekės ženklas ir komunikacijos strategijos skaitmeninėje erdvėje. Nustatomi ir aptariami pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką tam, kaip verslininkai save pristato ir komunikuoja internetinėje aplinkoje. Remiantis mokslinės literatūros analize, nagrinėjami pagrindiniai asmeninio prekės ženklo kūrimo ir komunikacijos elementai. Empirinė tyrimo dalis grindžiama surinktais duomenimis, kuriuose analizuojami ryšiai tarp asmeninio prekės ženklo, komunikacijos strategijų ir verslininkų sėkmės. Tyrimo rezultatai rodo, kad nuoseklus asmeninio prekės ženklo kūrimas ir efektyvi komunikacija yra svarbūs stipraus įvaizdžio formavimui skaitmeninėje erdvėje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

The final master’s thesis analyses personal branding and communication strategies of entrepreneurs in the digital space. The main factors influencing how entrepreneurs present themselves and communicate online are identified and discussed. Based on the analysis of scientific literature, the key elements of personal branding and communication are examined. The empirical part of the study is based on collected data, where the relationships between personal branding, communication strategies, and entrepreneurial success are analyzed. The research results show that consistent personal branding and effective communication play an important role in building a strong presence in the digital environment. The conclusions and recommendations are presented at the end of the thesis.

Aukštųjų technologijų verslo ekosistema – tai įmonių, organizacijų ir institucijų tinklas, kuris sąveikauja siekdamas paremti pažangių technologijų kūrimą, gamybą ir komercializavimą. Vadovavimo stiliai padeda kurti aukštųjų technologijų verslo ekosistemas. Jie padeda organizacijoms suprasti, kurie stiliai skatina inovacijas, tvarumą, talentų valdymą ir ilgalaikį vystymąsi. Šis supratimas yra gyvybiškai svarbus tobulinant vadovavimo praktiką, siekiant formuoti klestinčias, konkurencingas ekosistemas. Todėl šis tyrimas buvo skirtas įvertinti vadovavimo stiliaus poveikį aukštųjų technologijų verslo ekosistemų plėtrai. Šis tyrimas yra mišrios metodologijos tyrimas. Jame atlikta tiek kiekybinė, tiek kokybinė analizė. Iš esmės analizuoti pirminiai duomenys, surinkti naudojant kiekybinę uždaro tipo anketą kiekybinei analizei. Be to, atviro tipo kokybinė anketa buvo naudojama interviu transkripcijoms kokybinei analizei surinkti. Šis tyrimas pateikė naujų supratimų apie ryšį tarp vadovavimo stilių ir aukštųjų technologijų verslo ekosistemų plėtros. Šis tyrimas paaiškino, kaip vadovavimas veikia ekosistemų plėtrą, suteikiant mokslinę vertę, kontekstualizuojant dabartinius vadovavimo kontekstus naujame, novatoriškame segmente.

A high-tech business ecosystem refers to the network of companies, organizations, and institutions that interact to support the development, production, and commercialization of progressive technologies. Leadership styles facilitate in building high-tech business ecosystems. These help organizations understand which styles nurture innovation, sustainability, talent management, and long-term development. This awareness is vital for enhancing leadership practices to shape flourishing, competitive ecosystems. Thus, the present research has been focused to assess the impact of leadership style for high-tech business eco-systems development. The present research is a mixed methodology based research. Herein both quantitative and qualitative analysis has been conducted. Primary data has been majorly analyzed which was collected via quantitative close ended questionnaire for quantitative analysis. Further, open ended qualitative questionnaire has been used to collect interview transcripts for qualitative analysis This research has presented new comprehensions into the association between leadership styles and the development of high-tech business ecosystems. This research has explained how leadership impacts ecosystem development adds scientific value by contextualizing current leadership contexts in a novel, innovative segment. Structure: introduction, review of literature, research methodology, data analysis and interpretation, conclusions, references. Thesis consist of: 60 p. text without appendixes, 7 pictures, 6 tables, 44 bibliographical entries.

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama nuotolinio ir hibridinio darbo įtaka technologinių sprendimų įmonės darbuotojų profesiniam perdegimui. Temos aktualumą lemia spartus nuotolinio darbo ir skaitmeninių technologijų plitimas, didėjantis darbo intensyvumas bei ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nykimas. Tyrimo tikslas yra įvertinti nuotolinio darbo sąlygų įtaką technologinių sprendimų įmonės darbuotojų profesiniam perdegimui ir pateikti profesinio perdegimo prevencijos sprendimus. Tyrime taikytas mišrus tyrimo metodas: atlikti kokybiniai interviu ir kiekybinė anketinė apklausa. Apklausos metu duomenys surinkti iš 158 respondentų. Profesinio perdegimo vertinimui taikytas Kopenhagos perdegimo klausimynas (CBI), o duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programą, taikant aprašomosios statistikos, koreliacinės ir regresinės analizės metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad technologinių sprendimų įmonėje vyrauja vidutinis profesinio perdegimo lygis, tačiau dalis darbuotojų patiria aukštą perdegimą. Nustatyta, kad didžiausią įtaką profesiniam perdegimui daro technologinis darbo krūvis bei darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, o darbo procesų aiškumas statistiškai reikšmingos įtakos neturi. Interviu rezultatai atskleidė, kad darbuotojai susiduria su didėjančiu darbo tempu, darbu su keliomis sistemomis bei sunkumais atsiriboti nuo darbo po darbo valandų. Tyrimas parodė, kad profesinis perdegimas yra kompleksinis reiškinys, glaudžiai susijęs su darbo intensyvumu ir technologinės darbo aplinkos ypatumais.

This bachelor thesis analyzes the impact of remote and hybrid work on employee burnout in a technology solutions company. The relevance of the topic is determined by the rapid expansion of remote work and digital technologies, increasing work intensity, and blurring boundaries between work and personal life. The aim of the research is to evaluate the impact of remote work conditions on employee burnout in a technology solutions company and to provide burnout prevention recommendations. A mixed-method research design was applied, combining qualitative interviews and a quantitative questionnaire survey. The survey data were collected from 158 respondents. The Copenhagen Burnout Inventory (CBI) was used to assess professional burnout, while the collected data were analyzed using SPSS software by applying descriptive statistics, correlation, and regression analysis methods. The results of the study revealed that employees experience a moderate level of professional burnout, although a significant proportion of respondents demonstrated high burnout levels. The findings showed that technological workload and work–life balance have the strongest impact on professional burnout, whereas work process clarity does not have a statistically significant effect. Qualitative interview results additionally revealed that employees face increasing work pace, the need to work with multiple systems simultaneously, and difficulties disconnecting from work after working hours. The study confirmed that professional burnout is a complex phenomenon closely related to work intensity and the characteristics of the technological work environment.