Department of Business Technologies and Entrepreneurship

Europos Sąjungos finansinių paslaugų sektorius patiria vis didesnį reguliacinį spaudimą, susijusį su tvarumu, o privatūs paslaugų teikėjai yra įdiegę ESG balus įmonių atitikties kiekybiniam vertinimui. Įmonės privalo įgyvendinti tvarumo praktikas ir siekti aukštų ESG reitingų. Tačiau yra mažai empirinių įrodymų, kaip ESG atitiktis veikia finansinius rezultatus, įskaitant balanso tvirtumą ir rinkos vertę. Šiame tyrime nagrinėjama, ar įmonės, turinčios aukštesnius ESG balus, taip pat demonstruoja geresnius finansinius rezultatus. Naudojant „Bloomberg“ duomenis, šiame tyrime analizuojami 190 Europos finansinių paslaugų bendrovių ESG reitingai ir finansiniai rodikliai. Dėl realių duomenų nenormaliojo pasiskirstymo buvo taikyta Spearmano koreliacinė analizė, siekiant nustatyti monotoniškus ryšius tarp ESG balų ir finansinių rodiklių. Stipriausi ryšiai buvo nustatyti balanso rodikliuose ir rinkos kapitalizacijoje. Netiesinė regresija (laipsninio modelio taikymas) papildomai patvirtino, kad balanso ir rinkos vertės rodikliai gali būti naudojami paaiškinti ESG balų variacijomis, tuo tarpu pelningumo rodikliai ir grąžos koeficientai rodo silpnesnes sąsajas. Rezultatai atskleidė teigiamą monotonišką ryšį tarp aukštesnių ESG balų ir didesnių įsipareigojimų, taip pat silpną atvirkštinį ryšį su investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautais. Apskritai rezultatai patvirtina, kad įmonės, turinčios aukštesnius ESG balus, pasižymi strategiškai stipresnėmis finansinėmis pozicijomis, didesniais balansais ir didesne rinkos verte, tačiau nebūtinai didesne trumpalaike grąža. Tyrimas yra reikšmingas akademinei ir praktinei auditorijai, nes parodo, kad ryšys tarp ESG veiklos rezultatų ir finansinių rodiklių yra pirmiausia monotoniškas, o ne linijinis. Tyrimas rodo, kad įmonės turėtų vertinti ESG iniciatyvas kaip ilgalaikes investicijas, kurios padeda plėsti rinką, nepaisant trumpalaikio sąnaudų ir įsipareigojimų padidėjimo. Politikos formuotojai galėtų svarstyti pereinamųjų pagrįstų paskatų įvedimą, siekiant atspindėti laipsnišką, o ne momentinį ESG veiksmų finansinį poveikį.

The EU financial services industry faces increasing regulatory pressure related to sustainability, and private providers have introduced ESG scores to quantify companies’ compliance. Companies are required to implement sustainability practices and achieve high ESG ratings. However, there is limited evidence on how ESG compliance affects financial performance, including balance sheet strength and market value. This research examines if companies with higher ESG scores also demonstrate superior financial performance. Using data from Bloomberg, this study analyzes ESG ratings and financial indicators for 190 European financial services companies. Due to the non-normal distribution of real-world data, Spearman correlation analysis was applied to identify monotonic relationships between ESG scores and financial indicators. The strongest relationships were observed in balance sheet metrics and market capitalization. Non-linear regression (power model) further confirmed that balance sheet and market value metrics can be meaningfully explained by variations in ESG scores, while profitability measures and return ratios show weaker associations. The results reveal a positive monotonic relationship between higher ESG scores and larger liabilities, as well as a weak inverse relationship with cash flows from investing and financing activities. Overall, the findings confirm that companies with higher ESG scores tend to have strategically stronger financial positions, larger balance sheets and market value, but not necessarily higher short-term returns. The study is significant for academic and practical audience by demonstrating that the relationship between ESG performance and financial outcomes is primarily monotonic rather than linear. It suggests that companies should view ESG initiatives as long-term investments that support market expansion, despite short-term increases in costs and liabilities. Policymakers may consider introducing threshold-based incentives to reflect the gradual, not instant, financial impact of ESG actions.

Baigiamajame magistro darbe analizuojamas nuotolinio darbo poveikis organizacijos inovacinei kultūrai, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos atvejo analize. Darbe nagrinėjama inovacinės kultūros samprata, jos formavimą lemiantys veiksniai bei nuotolinio darbo sąlygomis kylantys iššūkiai viešojo sektoriaus organizacijoms. Atlikta mokslinės literatūros analizė atskleidė septynis pagrindinius inovacinės kultūros kriterijus: bendradarbiavimą, technologijas, autonomiją, vadovavimą, kūrybiškumą, įsitraukimą ir adaptaciją. Empirinėje darbo dalyje, taikant struktūruotų interviu metodą ir ekspertinį vertinimą, identifikuoti aktualiausi inovacinės kultūros kriterijai nuotolinio darbo kontekste. Pasitelkus TOPSIS metodą, įvertintas skirtingų darbo modelių – tradicinio, hibridinio ir nuotolinio – tinkamumas inovacinės kultūros stiprinimui. Tyrimo rezultatai parodė, kad hibridinis darbo modelis geriausiai suderina technologines, socialines ir vadybines prielaidas, būtinas inovacijų plėtrai. Remiantis gautais duomenimis, parengtas inovacinės kultūros stiprinimo modelis viešojo sektoriaus organizacijai, pateikiant praktines rekomendacijas vadovavimo praktikai, technologinėms priemonėms ir bendradarbiavimo formoms tobulinti. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai, skirti inovacinės kultūros stiprinimui hibridinio darbo sąlygomis. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys: įvadas, teorinė ir empirinė darbo dalys, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 58 p. teksto be priedų, 11 iliustr., 15 lent., 71 bibliografinių šaltinių. Atskirai pridedami darbo priedai.

The Master’s thesis analyses the impact of remote work on an organisation’s innovation culture, based on the case of the State Tax Inspectorate. The study examines the concept of innovation culture, the factors shaping it, and the challenges faced by public sector organisations under remote work conditions. A review of scientific literature revealed seven key criteria of innovation culture: collaboration, technologies, autonomy, leadership, creativity, engagement, and adaptability. In the empirical part of the thesis, structured interviews and expert evaluation were applied to identify the most relevant innovation culture criteria in the context of remote work. Using the TOPSIS method, the suitability of different work models—traditional, hybrid, and fully remote—for strengthening innovation culture was assessed. The results of the study showed that the hybrid work model best combines technological, social, and managerial prerequisites essential for innovation development. Based on the collected data, an innovation culture strengthening model for a public sector organisation was developed, providing practical recommendations for improving leadership practices, technological tools, and collaboration forms. The final part of the thesis presents conclusions and proposals aimed at enhancing innovation culture under hybrid work conditions. The thesis consists of three main parts: introduction, theoretical and empirical sections, conclusions, and a list of references. The scope of the thesis is 58 pages of text excluding appendices, 11 illustrations, 15 tables, and 71 bibliographic sources. Appendices are provided separately.

Baigiamajame magistro darbe atliekamo tyrimo tikslas yra suprojektuoti empiriškai pagrįstą žaliojo verslo modelį mažmeninei elektroninei prekybai, orientuotą į poveikio aplinkai mažinimą. Remiantis mokslinės literatūros sistemine analize suformuotas teorinis žaliojo verslo modelis bei poveikio aplinkai mažinimo kriterijų ir subkriterijų rinkinys. Empirinėje darbo dalyje atlikta ekspertinė apklausa ir pritaikytas AHP metodas, kuris leido empiriškai nustatyti svarbiausius mažmeninės elektroninės prekybos poveikio aplinkai mažinimo sprendimus. Remiantis gautais rezultatais ir hierarchine sistema, suprojektuotas mažmeninės elektroninės prekybos žaliojo verslo modelis, integruojantis prioritetinius poveikio aplinkai mažinimo sprendimus į verslo modelio drobės elementus. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius mažmeninės elektroninės prekybos poveikio aplinkai mažinimo aspektus, pateikiami žaliojo verslo modelis mažmeninėje elektroninėje prekyboje ir baigiamojo darbo išvados. Darbą sudaro įvadas, mokslinės literatūros analizė mažmeninės elektroninės prekybos poveikio aplinkai mažinimo tematika, ekspertinės apklausos ir analitinio hierarchinio proceso metodo taikymas mažmeninėje elektroninėje prekyboje, žaliojo verslo modelis mažmeninėje elektorninėje prekyboje, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 85 p. teksto be priedų, 11 iliustr., 19 lent., 204 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The aim of the research conducted in this master’s thesis is to design an empirically grounded green business model for retail e-commerce, focused on reducing environmental impact. Based on a systematic analysis of the scientific literature, a theoretical green business model and a set of criteria and sub-criteria for environmental impact reduction were developed. In the empirical part of the thesis, an expert survey was carried out and the Analytic Hierarchy Process (AHP) method was applied, which made it possible to empirically identify the most important solutions for reducing the environmental impact of retail e-commerce. Drawing on the obtained results and the hierarchical system, a green business model for retail e-commerce was designed, integrating priority environmental impact mitigation solutions into the elements of the Business Model Canvas. Having examined the theoretical and practical aspects of reducing the environmental impact of retail e-commerce, the green business model for retail e-commerce and the conclusions of the thesis are presented. The study consists of an introduction, an analysis of scientific literature on reducing the environmental impact of retail e-commerce, the application of an expert survey and the Analytic Hierarchy Process method in retail e-commerce, a green business model in retail e-commerce, conclusions, list of references. The volume of the thesis is 85 pages of text without appendices, 11 figures, 19 tables, and 204 bibliographic sources. The appendices of the thesis are provided separately.

Šiame tyrime analizuojamas inovatyvių technologijų – dirbtinio intelekto (DI), daiktų interneto (IoT), blokų grandinės (blockchain) ir debesijos kompiuterijos – poveikis tarptautinio verslo rezultatams Šrilankos logistikos pramonėje. Tyrime taip pat nagrinėjamas darbo jėgos įgūdžių lygio mediacinis vaidmuo, pabrėžiant, kad žmonių gebėjimai yra esminiai transformuojant skaitmenines investicijas į organizacinę naudą. Duomenys, surinkti iš 300 logistikos specialistų, dirbančių tarptautinės veiklos srityje, buvo panaudoti įgyvendinant kiekybinį, aiškinamąjį, skerspjūvio tipo tyrimo dizainą. Pirminiai duomenys buvo renkami taikant struktūruotas anketas pagal validuotas matavimo skalas, o koreliacijos ir regresijos analizės buvo naudojamos nustatyti tiesioginiams bei moderuojantiems ryšiams tarp kintamųjų. Tyrimo rezultatai rodo, kad naujų technologijų diegimas reikšmingai pagerina verslo veiklos efektyvumą, paslaugų kokybę ir bendrą tarptautinio verslo veiklos rezultatą. Be to, darbo jėgos skaitmeninės kompetencijos, įskaitant techninius, analitinius ir adaptyviuosius gebėjimus, stipriai sustiprina šį ryšį, pabrėžiant, kad technologijų efektyvumas priklauso nuo žmonių gebėjimų. Gauti duomenys patvirtina konceptualų modelį, teigiantį, kad technologijų diegimo ir darbo jėgos pasirengimo kintamieji yra tarpusavyje priklausomi ir abu būtini siekiant veiklos rezultatų gerinimo. Tyrimas taip pat prisideda prie teorinių ir praktinių diskusijų, integruodamas sociotechninę perspektyvą, pabrėžiančią dvigubą būtinybę – investicijas į technologijas ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Praktikams ir politikos formuotojams tyrimo išvados pateikia įrodymais pagrįstas rekomendacijas dėl skaitmenizacijos transformacijos, darbo jėgos švietimo ir politikos formavimo, siekiant padidinti Šrilankos logistikos sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

This research analyzes the impacts of innovative technologies specifically the Artificial Intelligence (AI), the Internet of Things (IoT), blockchain, and cloud computing on international business performance in the logistics industry of Sri Lanka. It also addresses the mediating role of the level of skills among workforce, where human players play a role in transforming the digital investments into organizational benefits. Data from 300 logistics professionals involved in international operations was used to implement a quantitative, explanatory, cross-sectional design. The first collection of primary data collected via structured questionnaires applied according to the validated measurement scales, and correlation and regression analyses were conducted to determine direct and moderating effects that exist between the variables. The findings reveal that the implementation of new technologies leads to a significant improvement in the efficiency of doing business, quality of services, and the overall performance of the international business. In addition, digital competency of the workforce including technical, analytical and adaptive competencies enhances this relationship greatly and it emphasizes that the effectiveness of technology requires human capability. The evidence confirms the conceptual model, which assumes that the variables of technological adoption and workforce preparedness depend on each other and are the necessary conditions of performance enhancement. The research also adds to both theoretical and practical discussion by combining the sociotechnical perspective, emphasizing the dual imperative of investment in technologies and the upskilling of the workforce. To practitioners and policymakers, the findings offer evidence-based policy recommendations on metamorphosis to digitalization, workforce education, and policy formulation geared towards the competitiveness of the Sri Lanka logistics sector in the international market.

Baigiamajame darbe nagrinėjamas skaitmeninių inovacijų diegimo modeliavimas finansų sektoriuje ir jį lemiantys veiksniai. Išnagrinėta inovacijų ir skaitmeninių inovacijų samprata, jų klasifikavimo aspektai, apibendrinti pagrindiniai inovacijų diegimo modeliai ir inovacijų kūrimo modeliai. Buvo atliktas finansų sektoriaus skaitmenizavimo tendencijų tyrimas ir nustatyti pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką skaitmeninių inovacijų diegimo sėkmei. Atliekant aprašomąją, koreliacinę ir regresinę statistikos analizę bei ekspertinį vertinimą, buvo įvertinti finansų sektoriaus skaitmenizavimo rodikliai ir juos sąlygojantys veiksniai. Taikant koreliacinę ir regresinę analizę nustatytos jų tarpusavio priklausomybės ir įtakos skaitmeninių inovacijų diegimo procesams. Išanalizavus ir susisteminus teorinę bei empirinę medžiagą pasiūlytas skaitmeninių inovacijų diegimo modelis finansų sektoriaus įmonėse.

In the final master's thesis, the modelling of digital innovation implementation in the financial sector and the factors determining its effectiveness are examined. The research analyses the concepts of innovation and digital innovation, their classification frameworks, and synthesises the main innovation implementation and innovation development models. An empirical study of digitalisation trends in the financial sector was conducted to identify the key determinants influencing the success of digital innovation adoption. Descriptive, correlational, and regression statistical analyses, complemented by an expert evaluation, were applied to assess digitalisation indicators and the factors shaping them. The correlation and regression analyses revealed interdependencies among these factors and their influence on digital innovation implementation processes. After analysing and systematising the theoretical and empirical material, a digital innovation implementation model for financial sector companies was proposed.

Šiame baigiamajame darbe analizuojamas nuotolinio darbo valdymas technologijų sektoriaus įmonėse ir vertinami pagrindiniai veiksniai, lemiantys jo efektyvumą. Darbe aptariamas pasaulinis perėjimas prie nuotolinio darbo bei iššūkiai, su kuriais susiduria technologijų įmonės valdydamos geografiškai išskaidytas komandas. Tyrimo tikslas – sukurti nuotolinio darbo valdymo modelį, kuris padėtų didinti darbuotojų produktyvumą, efektyvumą ir pasitenkinimą darbu. Antrojoje darbo dalyje pateikiama mokslinės literatūros analizė, apimanti nuotolinio darbo teorijas, organizacinės elgsenos aspektus, technologinių sprendimų svarbą ir darbuotojų psichologinę gerovę. Ypatingas dėmesys skiriamas komunikacijos problemoms, vadovavimo pokyčiams, technologinių įgūdžių poreikiui bei darbuotojų įsitraukimui virtualiose darbo aplinkose. Empirinė tyrimo dalis grindžiama trijų technologijų įmonių – „BetGames“, „CyberOne“ ir „Nemotek“ – atvejų analize. Tyrimo rezultatai atskleidė bendrus nuotolinio darbo iššūkius, tokius kaip koordinavimo sunkumai, informacijos sklaidos problemos ir nevienodas vadovavimo efektyvumas. Remiantis tyrimo rezultatais, pasiūlytas nuotolinio darbo valdymo modelis, apimantis organizacinę struktūrą, žmogiškųjų išteklių strategiją, nuotolinio darbo praktikas ir technologinę infrastruktūrą. Apibendrinant galima teigti, kad nuotolinis darbas gali padidinti organizacijų veiklos efektyvumą ir darbuotojų pasitenkinimą, jei jis yra tinkamai valdomas, naudojant pažangias technologijas, užtikrinant aiškią komunikaciją ir taikant lanksčias vadovavimo bei personalo valdymo praktikas.

This thesis investigates the efficiency of remote work oversight in tech firms, suggesting a holistic approach to enhance employee efficiency, performance, and job satisfaction across both remote-only and hybrid setups. With remote work becoming an integral part of the global tech industry, the research underscores the necessity for comprehensive management strategies that encompass leadership techniques, personnel policies, and technological setups. The initial part of the document introduces the context of the study, emphasizing the increasing trend towards remote work globally and the particular difficulties that technology firms encounter in overseeing teams spread across different locations. This study outlines its primary goals, focusing on pinpointing coordination issues in remote teams, analyzing the influence of digital tools on communication and collaboration, and evaluating the effects of virtual work environments on productivity and employee satisfaction. The second part examines existing research on remote work, organizational behavior, and technology-assisted management. It explores crucial topics including communication obstacles, alterations in managerial approaches, technological proficiency demands, and the psychological impacts of remote work. The review highlights a deficiency in an integrated, technology-oriented theoretical framework, emphasizing the necessity for a specialized model specifically designed for the technology sector. The third part details the research methodology and results from analyzing case studies of three technology firms: BetGames, CyberOne, and Nemotek. The research employs a blend of qualitative and quantitative methods to investigate communication efficacy, managerial backing, job contentment, technological adaptability, and operational efficiency. The results highlight recurring difficulties, such as coordination delays and information voids, alongside showcasing that competent leadership and robust digital frameworks greatly improve remote work performance.

Ši magistro tezė tiria skaitmenizacijos poveikį pokyčių valdymui pasaulinėse tiekimo grandinėse, nagrinėdama esminę problemą, kai organizacijoms sunku paversti technologines investicijas realia nauda. Taikant nuoseklų aiškinamąjį mišriųjų metodų dizainą, tyrimas apjungia kiekybinius apklausos duomenis (n=217) su kokybiniais interviu (n=25) ir keturiais atvejų tyrimais. Tyrimo metu sukurtas ir validuotas Skaitmeninės Transformacijos ir Pokyčių Valdymo (DTCM) modelis, sudarytas iš penkių dimensijų: strateginės lyderystės ir valdymo, techninio įgyvendinimo ir integracijos, pokyčių valdymo ir organizacinės kultūros, veiklos stebėsenos ir nuolatinio tobulinimo bei suinteresuotųjų šalių ekosistemos valdymo. Statistinė analizė atskleidė stiprią skaitmeninės brandos ir pokyčių valdymo efektyvumo koreliaciją (r = 0,71, p < 0,001), o šios penkios dimensijos kartu paaiškina 72 % transformacijos sėkmės variacijos. Ypač svarbu tai, kad „minkštosios“ dimensijos daro didesnę įtaką nei techniniai veiksniai, taip paneigdamos technologinio determinizmo prielaidas. Griežta validacija apimanti patvirtinamąją faktorių analizę (CFI = 0,94, RMSEA = 0,06), ekspertų komisijos vertinimus ir pilotinį testavimą – patvirtina modelio pagrįstumą ir praktinį taikomumą. Tyrimas integruoja dinaminio gebėjimo teoriją, organizacinių pokyčių teoriją ir sociotechninių sistemų teoriją, suteikdamas tarptautinėms įmonėms veiksmingas gaires, padedančias įgyvendinti skaitmeninę transformaciją. Magistro darbas susideda iš keturių skyrių: literatūros apžvalgos, tyrimo metodologijos, praktinių tyrimo rezultatų ir išvadų. Darbą sudaro 93 puslapiai, jame pateikiamos 2 iliustracijos ir 9 lentelės, panaudoti 68 literatūros šaltiniai. Pridedami ir priedai.

This master's thesis investigates digitalization's impact on change management in global supply chain operations, addressing the gap where organizations struggle to translate technological investments into realized benefits. Using a sequential explanatory mixed-methods design, the research combines quantitative survey data (n=217) with qualitative interviews (n=25) and four case studies. The study develops and validates the Digital Transformation and Change Management (DTCM) Framework, comprising five dimensions: Strategic Leadership and Governance, Technical Implementation and Integration, Change Management and Organizational Culture, Performance Monitoring and Continuous Improvement, and Stakeholder Ecosystem Management. Statistical analysis reveals strong correlation between digital maturity and change management effectiveness (r=0.71, p<0.001), with the five dimensions explaining 72% of transformation success variance. Notably, "soft" dimensions demonstrate stronger influence than technical factors, challenging technology-deterministic assumptions. Rigorous validation through confirmatory factor analysis (CFI=0.94, RMSEA=0.06), expert panel consensus, and pilot testing confirms the framework's validity and practical applicability. The research integrates Dynamic Capabilities Theory, Organizational Change Theory, and Socio-Technical Systems Theory, providing international businesses with actionable guidance for digital transformation. The thesis is structured into four chapters: literature review, research methodology, practical findings, and conclusions. The thesis consists of 93 pages, includes 2 figures and 9 tables, and references 68 bibliographical sources. Appendices are also included.

Tiekimo grandinės valdymas yra nuoseklus ir detaliai analizuojamas ne tik mokslinėje literatūroje, bet ir organizacijų praktikoje, o šių laikų visuomenė yra neatsiejama nuo technologijų ir nesibaigiančio vystymosi. Valdant tiekimo grandinę, verslas siekia efektyvumo didinimo, jog nauda būtų pasiekiama sparčiau, išnaudojant kuo mažiau žmogiškųjų resursų, taip pat prognozuojami įmonės veiklos rezultatai, numatant rizikas ir galimybes, kurios prisideda prie įmonės augimo ir įsitvirtinimo rinkoje. Šiuo darbu siekiama ištyrus tiekimo grandinės valdymo automatizavimo teorines ir praktines prielaidas parengti tiekimo grandinės valdymo automatizavimo modelį. Darbe taikomi šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros, bibliometrinė analizė, ekspertinis vertinimas, COPRAS ir CRITIC metodų taikymas, modeliavimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiekimo grandinės automatizavimą labiausiai lemia įgyvendinimo kaina ir sprendimo sudėtingumas, o svarbiausi iššūkiai yra didelės transformacijos išlaidos ir darbuotojų įgūdžių trūkumas. Sukurtas automatizavimo modelis, apimantis rizikų vertinimą, prevencines priemones ir reagavimo veiksmus, suteikia organizacijoms sisteminį pagrindą efektyviai valdyti rizikas ir didinti tiekimo grandinių atsparumą. Darbą sudaro: įvadas, analitinė, tyriamoji dalis, siūlymų modeliavimas bei išvados. Darbo apimtis: 73 lapai teksto be priedų, 5 lentelės, 15 iliustracijų, 116 bibliografinių šaltinių.

Supply chain management is systematically and thoroughly examined not only in academic literature but also in organizational practice, and modern society is inseparable from technology and continuous development. In managing supply chains, businesses seek to increase efficiency in order to generate value more rapidly while using fewer human resources, as well as to forecast operational outcomes by identifying risks and opportunities that contribute to organizational growth and competitive positioning. This study examined the theoretical and practical assumptions of supply chain management automation and developed a corresponding automation model. The following research methods were applied: scientific literature analysis, bibliometric analysis, expert evaluation, COPRAS and CRITIC methods, and modeling. The results revealed that supply chain automation is most strongly influenced by implementation cost and solution complexity, while the key challenges are high transformation expenses and a lack of employee skills. The developed automation model, which integrates risk assessment, preventive measures, and response actions, provides organizations with a systematic framework for effectively managing risks and enhancing supply chain resilience. The thesis consists of an introduction, analytical section, research section, modeling of proposed solutions, and conclusions. The scope of the work comprises 73 pages of text excluding appendices, 5 tables, 15 illustrations, and 116 bibliographic sources.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami technologinių sprendimų diegimo ir aplinkosauginių sprendimų įgyvendinimo procesai kosmetikos pramonėje. Tyrimo tikslas – sukurti modelį, palengvinantį technologinių sprendimų diegimą įmonėse, tuo pačiu tobulinant aplinkosauginius rodiklius. Tyrimo metu atlikta ekspertinė apklausa, kurios metu nustatytos svarbiausios technologinių ir aplinkosauginių sprendimų diegimo priežastys bei dažniausiai pasitaikančios kliūtys, susijusios su šių sprendimų diegimu. Remiantis ekspertinio vertinimo rezultatais sukurtas modelis palengvinantis technologinių sprendimų diegimą įmonėse, tuo pačiu tobulinant aplinkosauginius rodiklius. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, literatūros analizė, tyrimo metodologija, tyrimo rezultatai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis: 57 p. teksto be priedų, 8 iliustr., 10 lent., 67 bibliografiniai šaltiniai. Atsirai pridedami darbo priedai.

The final master’s thesis examines the processes of implementing technological solutions and environmental measures in the cosmetics industry. The aim of the research is to develop a model that facilitates the implementation of technological solutions in companies while simultaneously improving environmental indicators. An expert survey was conducted during the study, identifying the most important reasons for implementing technological and environmental solutions as well as the most common obstacles associated with their adoption. Based on the results of the expert evaluation, a model was created to facilitate the implementation of technological solutions in companies while improving environmental performance. The thesis consists of six parts: introduction, literature analysis, research methodology, research results, conclusions, and references. Scope of the thesis: 57 p.of text without appendices, 8 figures, 10 tables and 67 bibliographic sources. The appendices of the thesis are provided separately.

Šiame darbe analizuojamos modernios technologijos ir jų tinkamumas diegti nerūdijančio plieno pramonės įmonėje siekiant gerinti gaminių kokybę. Teorinėje dalyje atlikta mokslinės literatūros analizė, apžvelgianti technologinius sprendimus ir jų taikymo galimybes. Tyrimas atliktas išanalizavus apklausos rezultatus AHP metodu. Ši analizė leido nustatyti, kurie technologiniai kriterijai daro didžiausią įtaką gaminių kokybei ir kaip šie veiksniai tarpusavyje susiję. Remiantis gautais rezultatais sukurtas modelis, skirtas įvertinti norimas diegti technologijas, kurios lemia produktų kokybę.

This study examines modern technologies and their suitability for implementation in a stainless steel industry company with the aim of improving product quality. The theoretical part presents a review of scientific literature, analysing technological solutions and their potential applications. The empirical research was carried out by analysing survey results using the AHP method. This analysis made it possible to identify which technological criteria have the greatest impact on product quality and how these factors interact with one another. Based on the findings, a model was developed to evaluate technologies intended for implementation that influence product quality.