Verslo technologijų ir verslininkystės katedra

Baigiamajame bakalauro darbe tiriamas UAB „Taurinas" sandėliavimo veiklos plėtros projektas kaip vadybinis ir ekonominis sprendimas. Tyrimo problema suformuluota taip: augant įmonės veiklos apimtims ir didėjant prekių srautams, esama sandėliavimo infrastruktūra pradeda riboti veiklos efektyvumą, tačiau naujo sandėlio projektas reikalauja reikšmingų investicijų, todėl būtina įvertinti jo vadybinį, operacinį ir ekonominį pagrįstumą. Teorinėje dalyje sistemiškai išanalizuoti sandėliavimo veiklos plėtros, projektų valdymo ir investicinių projektų vertinimo teoriniai aspektai, suformuluoti empirinio vertinimo kriterijai. Empirinėje dalyje išanalizuota UAB „Taurinas" veiklos augimo dinamika 2020–2025 m., finansinis pajėgumas, esamos sandėliavimo sistemos ribojimai, palyginti keturi plėtros alternatyvų variantai ir pagrįsti projekto vadybiniai sprendiniai pagal PMBOK logiką. Projekto ekonominis pagrįstumas įvertintas taikant NPV, IRR, ROI, PP, DPP, jautrumo ir scenarijų analizės metodus. Nustatyta, kad sandėliavimo veiklos plėtros projektas yra vadybiškai ir strategiškai pagrįstas, nes sprendžia esminius pajėgumų, procesų centralizavimo ir technologinio pasirengimo ribojimus, tačiau pagal klasikinius finansinius investicijų vertinimo rodiklius per 10 metų laikotarpį nėra pakankamai patrauklus. Projekto įgyvendinimas rekomenduojamas sąlygiškai — gavus išorinį finansavimą, taikant etapavimą ir užtikrinant griežtą investicinių sąnaudų kontrolę. Darbą sudaro 3 dalys: įvadas, sandėliavimo veiklos plėtros ir projektų valdymo teoriniai pagrindai, sandėliavimo veiklos plėtros projekto vertinimo metodinė prieiga, UAB „Taurinas" sandėliavimo veiklos plėtros projekto vadybinis ir ekonominis vertinimas, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 89 p. teksto su priedais, 5 iliustr., 39 lent., 51 bibliografinis šaltinis. Atskirai pridedami darbo priedai.

This bachelor's thesis examines the warehouse operations development project of UAB "Taurinas" as a managerial and economic decision. The research problem is formulated as follows: as the company's operational volumes grow and goods flows increase, the existing warehousing infrastructure begins to constrain operational efficiency, yet the new warehouse project requires substantial investment, making it necessary to evaluate its managerial, operational and economic justification. The theoretical part systematically analyses the theoretical foundations of warehouse operations development, project management and investment project appraisal, and formulates criteria for empirical evaluation. The empirical part analyses the operational growth dynamics of UAB "Taurinas" during 2020–2025, the financial capacity, and the limitations of the existing warehousing system, compares four alternative development and justifies project management solutions following PMBOK logic. The economic justification of the project was evaluated using NPV, IRR, ROI, PP, DPP, sensitivity, and scenario analyses. It was established that the warehouse operations development project is justified from a managerial and strategic perspective, as it addresses critical limitations in capacity, process centralisation and technological readiness, yet is insufficiently attractive according to classical financial investment appraisal indicators over 10 years. Project implementation is recommended conditionally — subject to external financing, phased implementation and strict investment cost control. The thesis consists of 3 parts: introduction, theoretical foundations of warehouse operations development and project management, methodological approach to evaluating warehouse operations development projects, managerial and economic evaluation of the UAB "Taurinas" warehouse operations development project, conclusions and recommendations, and reference list. Scope of the thesis — 89 pages including appendices, 5 figures, 39 tables, 51 bibliographic sources. Appendices are attached separately.

Europos Sąjungos finansinių paslaugų sektorius patiria vis didesnį reguliacinį spaudimą, susijusį su tvarumu, o privatūs paslaugų teikėjai yra įdiegę ESG balus įmonių atitikties kiekybiniam vertinimui. Įmonės privalo įgyvendinti tvarumo praktikas ir siekti aukštų ESG reitingų. Tačiau yra mažai empirinių įrodymų, kaip ESG atitiktis veikia finansinius rezultatus, įskaitant balanso tvirtumą ir rinkos vertę. Šiame tyrime nagrinėjama, ar įmonės, turinčios aukštesnius ESG balus, taip pat demonstruoja geresnius finansinius rezultatus. Naudojant „Bloomberg“ duomenis, šiame tyrime analizuojami 190 Europos finansinių paslaugų bendrovių ESG reitingai ir finansiniai rodikliai. Dėl realių duomenų nenormaliojo pasiskirstymo buvo taikyta Spearmano koreliacinė analizė, siekiant nustatyti monotoniškus ryšius tarp ESG balų ir finansinių rodiklių. Stipriausi ryšiai buvo nustatyti balanso rodikliuose ir rinkos kapitalizacijoje. Netiesinė regresija (laipsninio modelio taikymas) papildomai patvirtino, kad balanso ir rinkos vertės rodikliai gali būti naudojami paaiškinti ESG balų variacijomis, tuo tarpu pelningumo rodikliai ir grąžos koeficientai rodo silpnesnes sąsajas. Rezultatai atskleidė teigiamą monotonišką ryšį tarp aukštesnių ESG balų ir didesnių įsipareigojimų, taip pat silpną atvirkštinį ryšį su investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautais. Apskritai rezultatai patvirtina, kad įmonės, turinčios aukštesnius ESG balus, pasižymi strategiškai stipresnėmis finansinėmis pozicijomis, didesniais balansais ir didesne rinkos verte, tačiau nebūtinai didesne trumpalaike grąža. Tyrimas yra reikšmingas akademinei ir praktinei auditorijai, nes parodo, kad ryšys tarp ESG veiklos rezultatų ir finansinių rodiklių yra pirmiausia monotoniškas, o ne linijinis. Tyrimas rodo, kad įmonės turėtų vertinti ESG iniciatyvas kaip ilgalaikes investicijas, kurios padeda plėsti rinką, nepaisant trumpalaikio sąnaudų ir įsipareigojimų padidėjimo. Politikos formuotojai galėtų svarstyti pereinamųjų pagrįstų paskatų įvedimą, siekiant atspindėti laipsnišką, o ne momentinį ESG veiksmų finansinį poveikį.

The EU financial services industry faces increasing regulatory pressure related to sustainability, and private providers have introduced ESG scores to quantify companies’ compliance. Companies are required to implement sustainability practices and achieve high ESG ratings. However, there is limited evidence on how ESG compliance affects financial performance, including balance sheet strength and market value. This research examines if companies with higher ESG scores also demonstrate superior financial performance. Using data from Bloomberg, this study analyzes ESG ratings and financial indicators for 190 European financial services companies. Due to the non-normal distribution of real-world data, Spearman correlation analysis was applied to identify monotonic relationships between ESG scores and financial indicators. The strongest relationships were observed in balance sheet metrics and market capitalization. Non-linear regression (power model) further confirmed that balance sheet and market value metrics can be meaningfully explained by variations in ESG scores, while profitability measures and return ratios show weaker associations. The results reveal a positive monotonic relationship between higher ESG scores and larger liabilities, as well as a weak inverse relationship with cash flows from investing and financing activities. Overall, the findings confirm that companies with higher ESG scores tend to have strategically stronger financial positions, larger balance sheets and market value, but not necessarily higher short-term returns. The study is significant for academic and practical audience by demonstrating that the relationship between ESG performance and financial outcomes is primarily monotonic rather than linear. It suggests that companies should view ESG initiatives as long-term investments that support market expansion, despite short-term increases in costs and liabilities. Policymakers may consider introducing threshold-based incentives to reflect the gradual, not instant, financial impact of ESG actions.

Baigiamajame magistro darbe analizuojamas nuotolinio darbo poveikis organizacijos inovacinei kultūrai, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos atvejo analize. Darbe nagrinėjama inovacinės kultūros samprata, jos formavimą lemiantys veiksniai bei nuotolinio darbo sąlygomis kylantys iššūkiai viešojo sektoriaus organizacijoms. Atlikta mokslinės literatūros analizė atskleidė septynis pagrindinius inovacinės kultūros kriterijus: bendradarbiavimą, technologijas, autonomiją, vadovavimą, kūrybiškumą, įsitraukimą ir adaptaciją. Empirinėje darbo dalyje, taikant struktūruotų interviu metodą ir ekspertinį vertinimą, identifikuoti aktualiausi inovacinės kultūros kriterijai nuotolinio darbo kontekste. Pasitelkus TOPSIS metodą, įvertintas skirtingų darbo modelių – tradicinio, hibridinio ir nuotolinio – tinkamumas inovacinės kultūros stiprinimui. Tyrimo rezultatai parodė, kad hibridinis darbo modelis geriausiai suderina technologines, socialines ir vadybines prielaidas, būtinas inovacijų plėtrai. Remiantis gautais duomenimis, parengtas inovacinės kultūros stiprinimo modelis viešojo sektoriaus organizacijai, pateikiant praktines rekomendacijas vadovavimo praktikai, technologinėms priemonėms ir bendradarbiavimo formoms tobulinti. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai, skirti inovacinės kultūros stiprinimui hibridinio darbo sąlygomis. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys: įvadas, teorinė ir empirinė darbo dalys, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 58 p. teksto be priedų, 11 iliustr., 15 lent., 71 bibliografinių šaltinių. Atskirai pridedami darbo priedai.

The Master’s thesis analyses the impact of remote work on an organisation’s innovation culture, based on the case of the State Tax Inspectorate. The study examines the concept of innovation culture, the factors shaping it, and the challenges faced by public sector organisations under remote work conditions. A review of scientific literature revealed seven key criteria of innovation culture: collaboration, technologies, autonomy, leadership, creativity, engagement, and adaptability. In the empirical part of the thesis, structured interviews and expert evaluation were applied to identify the most relevant innovation culture criteria in the context of remote work. Using the TOPSIS method, the suitability of different work models—traditional, hybrid, and fully remote—for strengthening innovation culture was assessed. The results of the study showed that the hybrid work model best combines technological, social, and managerial prerequisites essential for innovation development. Based on the collected data, an innovation culture strengthening model for a public sector organisation was developed, providing practical recommendations for improving leadership practices, technological tools, and collaboration forms. The final part of the thesis presents conclusions and proposals aimed at enhancing innovation culture under hybrid work conditions. The thesis consists of three main parts: introduction, theoretical and empirical sections, conclusions, and a list of references. The scope of the thesis is 58 pages of text excluding appendices, 11 illustrations, 15 tables, and 71 bibliographic sources. Appendices are provided separately.

Baigiamajame magistro darbe atliekamo tyrimo tikslas yra suprojektuoti empiriškai pagrįstą žaliojo verslo modelį mažmeninei elektroninei prekybai, orientuotą į poveikio aplinkai mažinimą. Remiantis mokslinės literatūros sistemine analize suformuotas teorinis žaliojo verslo modelis bei poveikio aplinkai mažinimo kriterijų ir subkriterijų rinkinys. Empirinėje darbo dalyje atlikta ekspertinė apklausa ir pritaikytas AHP metodas, kuris leido empiriškai nustatyti svarbiausius mažmeninės elektroninės prekybos poveikio aplinkai mažinimo sprendimus. Remiantis gautais rezultatais ir hierarchine sistema, suprojektuotas mažmeninės elektroninės prekybos žaliojo verslo modelis, integruojantis prioritetinius poveikio aplinkai mažinimo sprendimus į verslo modelio drobės elementus. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius mažmeninės elektroninės prekybos poveikio aplinkai mažinimo aspektus, pateikiami žaliojo verslo modelis mažmeninėje elektroninėje prekyboje ir baigiamojo darbo išvados. Darbą sudaro įvadas, mokslinės literatūros analizė mažmeninės elektroninės prekybos poveikio aplinkai mažinimo tematika, ekspertinės apklausos ir analitinio hierarchinio proceso metodo taikymas mažmeninėje elektroninėje prekyboje, žaliojo verslo modelis mažmeninėje elektorninėje prekyboje, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 85 p. teksto be priedų, 11 iliustr., 19 lent., 204 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The aim of the research conducted in this master’s thesis is to design an empirically grounded green business model for retail e-commerce, focused on reducing environmental impact. Based on a systematic analysis of the scientific literature, a theoretical green business model and a set of criteria and sub-criteria for environmental impact reduction were developed. In the empirical part of the thesis, an expert survey was carried out and the Analytic Hierarchy Process (AHP) method was applied, which made it possible to empirically identify the most important solutions for reducing the environmental impact of retail e-commerce. Drawing on the obtained results and the hierarchical system, a green business model for retail e-commerce was designed, integrating priority environmental impact mitigation solutions into the elements of the Business Model Canvas. Having examined the theoretical and practical aspects of reducing the environmental impact of retail e-commerce, the green business model for retail e-commerce and the conclusions of the thesis are presented. The study consists of an introduction, an analysis of scientific literature on reducing the environmental impact of retail e-commerce, the application of an expert survey and the Analytic Hierarchy Process method in retail e-commerce, a green business model in retail e-commerce, conclusions, list of references. The volume of the thesis is 85 pages of text without appendices, 11 figures, 19 tables, and 204 bibliographic sources. The appendices of the thesis are provided separately.

Šiame tyrime analizuojamas inovatyvių technologijų – dirbtinio intelekto (DI), daiktų interneto (IoT), blokų grandinės (blockchain) ir debesijos kompiuterijos – poveikis tarptautinio verslo rezultatams Šrilankos logistikos pramonėje. Tyrime taip pat nagrinėjamas darbo jėgos įgūdžių lygio mediacinis vaidmuo, pabrėžiant, kad žmonių gebėjimai yra esminiai transformuojant skaitmenines investicijas į organizacinę naudą. Duomenys, surinkti iš 300 logistikos specialistų, dirbančių tarptautinės veiklos srityje, buvo panaudoti įgyvendinant kiekybinį, aiškinamąjį, skerspjūvio tipo tyrimo dizainą. Pirminiai duomenys buvo renkami taikant struktūruotas anketas pagal validuotas matavimo skalas, o koreliacijos ir regresijos analizės buvo naudojamos nustatyti tiesioginiams bei moderuojantiems ryšiams tarp kintamųjų. Tyrimo rezultatai rodo, kad naujų technologijų diegimas reikšmingai pagerina verslo veiklos efektyvumą, paslaugų kokybę ir bendrą tarptautinio verslo veiklos rezultatą. Be to, darbo jėgos skaitmeninės kompetencijos, įskaitant techninius, analitinius ir adaptyviuosius gebėjimus, stipriai sustiprina šį ryšį, pabrėžiant, kad technologijų efektyvumas priklauso nuo žmonių gebėjimų. Gauti duomenys patvirtina konceptualų modelį, teigiantį, kad technologijų diegimo ir darbo jėgos pasirengimo kintamieji yra tarpusavyje priklausomi ir abu būtini siekiant veiklos rezultatų gerinimo. Tyrimas taip pat prisideda prie teorinių ir praktinių diskusijų, integruodamas sociotechninę perspektyvą, pabrėžiančią dvigubą būtinybę – investicijas į technologijas ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Praktikams ir politikos formuotojams tyrimo išvados pateikia įrodymais pagrįstas rekomendacijas dėl skaitmenizacijos transformacijos, darbo jėgos švietimo ir politikos formavimo, siekiant padidinti Šrilankos logistikos sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

This research analyzes the impacts of innovative technologies specifically the Artificial Intelligence (AI), the Internet of Things (IoT), blockchain, and cloud computing on international business performance in the logistics industry of Sri Lanka. It also addresses the mediating role of the level of skills among workforce, where human players play a role in transforming the digital investments into organizational benefits. Data from 300 logistics professionals involved in international operations was used to implement a quantitative, explanatory, cross-sectional design. The first collection of primary data collected via structured questionnaires applied according to the validated measurement scales, and correlation and regression analyses were conducted to determine direct and moderating effects that exist between the variables. The findings reveal that the implementation of new technologies leads to a significant improvement in the efficiency of doing business, quality of services, and the overall performance of the international business. In addition, digital competency of the workforce including technical, analytical and adaptive competencies enhances this relationship greatly and it emphasizes that the effectiveness of technology requires human capability. The evidence confirms the conceptual model, which assumes that the variables of technological adoption and workforce preparedness depend on each other and are the necessary conditions of performance enhancement. The research also adds to both theoretical and practical discussion by combining the sociotechnical perspective, emphasizing the dual imperative of investment in technologies and the upskilling of the workforce. To practitioners and policymakers, the findings offer evidence-based policy recommendations on metamorphosis to digitalization, workforce education, and policy formulation geared towards the competitiveness of the Sri Lanka logistics sector in the international market.

Baigiamajame bakalauro darbe analizuojamas inovacinių procesų taikymas logistikos įmonėse, remiantis UAB „GBY Group“ atveju. Darbo tikslas - išanalizuoti inovacinių procesų taikymą logistikos įmonėse teoriniu aspektu ir, remiantis UAB „GBY Group“ atveju, nustatyti pagrindines jų taikymo kliūtis bei pateikti tobulinimo kryptis. Darbe taikyta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis tyrimas - UAB „GBY Group“ darbuotojų apklausa. Teorinėje dalyje aptariama inovacinių procesų samprata, rūšys, taikymo kryptys, nauda, diegimo iššūkiai ir tobulinimo galimybės logistikos įmonėse. Tiriamojoje dalyje pristatoma įmonės veikla, naudojamos technologijos, analizuojami darbuotojų apklausos rezultatai ir išskiriamos pagrindinės inovacinių procesų taikymo kliūtys. Darbo rezultatai parodė, kad technologijos padeda gerinti darbo greitį, komunikaciją ir procesų kontrolę, tačiau jų taikymą riboja sistemų strigimai, nepakankami darbuotojų mokymai, pasipriešinimas pokyčiams ir nepakankamai išnaudotos klaidų mažinimo galimybės. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodologija, tiriamoji dalis, išvados, literatūros sąrašas ir priedai.

The bachelor thesis analyses the application of innovative processes in logistics companies based on the case of UAB “GBY Group”. The aim of the thesis is to analyse the application of innovative processes in logistics companies from a theoretical perspective and, based on the case of UAB “GBY Group”, to identify the main barriers to their application and provide improvement directions. The theoretical part discusses the concept, types, application areas, benefits, implementation challenges and improvement opportunities of innovative processes in logistics companies. The methodological part presents the selected research method, the structure of the employee survey, data analysis methods and research limitations. The empirical part presents the activities of UAB “GBY Group”, the technologies used in the company, the analysis of employee survey results and the main improvement directions for innovative processes. The bachelor thesis consists of an introduction, theoretical part, research methodology, empirical part, conclusions, references and appendices

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjamas žaidimizacijos taikymas klientų lojalumo programose, siekiant nustatyti, kokie veiksniai lemia jos patrauklumą vartotojams ir kokie iššūkiai gali mažinti jos efektyvumą. Tema aktuali, nes skaitmeninės lojalumo programos tampa vis svarbesne klientų išlaikymo priemone. Darbo tikslas – išanalizuoti žaidimizacijos poveikį klientų įsitraukimui ir lojalumui bei pateikti siūlymus, kaip ją taikyti lojalumo programose. Tyrimui atlikti taikyta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis tyrimas – internetinė anketinė apklausa. Gauti duomenys analizuoti taikant aprašomosios statistikos metodus, vertinant atsakymų pasiskirstymą ir Likert skalės teiginių vidurkius. Tyrimo rezultatai parodė, kad vartotojams svarbiausi žaidimizacijos taikymo veiksniai yra aiškios taisyklės, apčiuopiama nauda, matoma pažanga ir nesudėtingas naudojimasis programa. Nustatyta, kad žaidimizacija gali didinti lojalumo programų patrauklumą ir vartotojų įsitraukimą, tačiau ji turi būti taikoma saikingai ir kurti realią vertę vartotojui. Darbą sudaro įvadas, mokslinės literatūros analizė, tyrimo metodologija, empirinio tyrimo rezultatų analizė, rekomendacijos ir išvados.

The bachelor thesis examines the application of gamification in customer loyalty programs in order to identify the factors that make it attractive to consumers and the challenges that may reduce its effectiveness. The topic is relevant because digital loyalty programs are becoming an increasingly important tool for customer retention. The aim of the thesis is to analyze the impact of gamification on customer engagement and loyalty and to provide recommendations for its application in loyalty programs. The research was conducted using scientific literature analysis and a quantitative method – an online questionnaire survey. The collected data was analyzed using descriptive statistics, including response distributions and mean values of Likert scale statements. The results showed that the most important factors for consumers are clear rules, tangible value, visible progress and ease of use. It was concluded that gamification can increase the attractiveness of loyalty programs and customer engagement, but it should be applied moderately and create real value for the user. The thesis consists of an introduction, scientific literature analysis, research methodology, empirical results analysis, recommendations and conclusions.

Baigiamajame darbe nagrinėjamas skaitmeninių inovacijų diegimo modeliavimas finansų sektoriuje ir jį lemiantys veiksniai. Išnagrinėta inovacijų ir skaitmeninių inovacijų samprata, jų klasifikavimo aspektai, apibendrinti pagrindiniai inovacijų diegimo modeliai ir inovacijų kūrimo modeliai. Buvo atliktas finansų sektoriaus skaitmenizavimo tendencijų tyrimas ir nustatyti pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką skaitmeninių inovacijų diegimo sėkmei. Atliekant aprašomąją, koreliacinę ir regresinę statistikos analizę bei ekspertinį vertinimą, buvo įvertinti finansų sektoriaus skaitmenizavimo rodikliai ir juos sąlygojantys veiksniai. Taikant koreliacinę ir regresinę analizę nustatytos jų tarpusavio priklausomybės ir įtakos skaitmeninių inovacijų diegimo procesams. Išanalizavus ir susisteminus teorinę bei empirinę medžiagą pasiūlytas skaitmeninių inovacijų diegimo modelis finansų sektoriaus įmonėse.

In the final master's thesis, the modelling of digital innovation implementation in the financial sector and the factors determining its effectiveness are examined. The research analyses the concepts of innovation and digital innovation, their classification frameworks, and synthesises the main innovation implementation and innovation development models. An empirical study of digitalisation trends in the financial sector was conducted to identify the key determinants influencing the success of digital innovation adoption. Descriptive, correlational, and regression statistical analyses, complemented by an expert evaluation, were applied to assess digitalisation indicators and the factors shaping them. The correlation and regression analyses revealed interdependencies among these factors and their influence on digital innovation implementation processes. After analysing and systematising the theoretical and empirical material, a digital innovation implementation model for financial sector companies was proposed.

Baigiamajame bakalauro darbe tiriamas UAB „Vilniaus vandenys“ projektų rizikos valdymas. Literatūros analizės dalyje aptariami projektų rizikos valdymo samprata, rizikų valdymo etapai. Taip pat nagrinėjami rizikų klasifikavimas ir šaltiniai bei pristatomi PMBOK ir ISO 31000:2018 standartai. Tiriamojoje dalyje pristatoma įmonės UAB „Vilniaus vandenys“ veikla ir jos vykdomi projektai, atliekamas struktūruotas interviu su įmonės rizikų valdymo vadovu bei atskleidžiamos tobulintinos sritys. Kiekvienai identifikuotai problemai pateikiami gerinimo pasiūlymai, siekiant užtikrinti sklandesnį bendrovės projektų rizikos valdymo procesą. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, literatūros apžvalga projektų rizikos valdymo tematika, projektų rizikos valdymo gerinimo UAB „Vilniaus vandenys“ tyrimo metodika, UAB „Vilniaus vandenys“ projektų rizikos valdymas ir gerinimo pasiūlymai, išvados, literatūros sąrašas, priedai. Darbo apimtis: 67 psl. teksto be priedų ir literatūros sąrašo, 19 pav., 18 lent., 61 literatūros šaltiniai. Papildomai pridedami priedai.

The final bachelor’s thesis examines project risk management at UAB „Vilniaus vandenys“. The literature review discusses the concept of project risk management and the stages of the risk management process. In addition, risk classification and sources are analyzed. The PMBOK and ISO 31000:2018 standards are also presented. The empirical part of the thesis presents the activities and ongoing projects of UAB „Vilniaus vandenys“, includes a structured interview with the company’s risk management manager, and identifies areas for improvement. Improvement proposals are provided for each identified issue in order to ensure a more efficient project risk management process within the company. The thesis consists of 7 parts: introduction, literature review on project risk management, research methodology for improving project risk management at UAB „Vilniaus vandenys“, analysis of project risk management and improvement proposals at UAB „Vilniaus vandenys“, conclusions, references, and appendices. The thesis consists of 67 pages of text excluding appendices and references, 19 figures, 18 tables, and 61 references. Appendices are also included.

Šiame baigiamajame darbe analizuojamas nuotolinio darbo valdymas technologijų sektoriaus įmonėse ir vertinami pagrindiniai veiksniai, lemiantys jo efektyvumą. Darbe aptariamas pasaulinis perėjimas prie nuotolinio darbo bei iššūkiai, su kuriais susiduria technologijų įmonės valdydamos geografiškai išskaidytas komandas. Tyrimo tikslas – sukurti nuotolinio darbo valdymo modelį, kuris padėtų didinti darbuotojų produktyvumą, efektyvumą ir pasitenkinimą darbu. Antrojoje darbo dalyje pateikiama mokslinės literatūros analizė, apimanti nuotolinio darbo teorijas, organizacinės elgsenos aspektus, technologinių sprendimų svarbą ir darbuotojų psichologinę gerovę. Ypatingas dėmesys skiriamas komunikacijos problemoms, vadovavimo pokyčiams, technologinių įgūdžių poreikiui bei darbuotojų įsitraukimui virtualiose darbo aplinkose. Empirinė tyrimo dalis grindžiama trijų technologijų įmonių – „BetGames“, „CyberOne“ ir „Nemotek“ – atvejų analize. Tyrimo rezultatai atskleidė bendrus nuotolinio darbo iššūkius, tokius kaip koordinavimo sunkumai, informacijos sklaidos problemos ir nevienodas vadovavimo efektyvumas. Remiantis tyrimo rezultatais, pasiūlytas nuotolinio darbo valdymo modelis, apimantis organizacinę struktūrą, žmogiškųjų išteklių strategiją, nuotolinio darbo praktikas ir technologinę infrastruktūrą. Apibendrinant galima teigti, kad nuotolinis darbas gali padidinti organizacijų veiklos efektyvumą ir darbuotojų pasitenkinimą, jei jis yra tinkamai valdomas, naudojant pažangias technologijas, užtikrinant aiškią komunikaciją ir taikant lanksčias vadovavimo bei personalo valdymo praktikas.

This thesis investigates the efficiency of remote work oversight in tech firms, suggesting a holistic approach to enhance employee efficiency, performance, and job satisfaction across both remote-only and hybrid setups. With remote work becoming an integral part of the global tech industry, the research underscores the necessity for comprehensive management strategies that encompass leadership techniques, personnel policies, and technological setups. The initial part of the document introduces the context of the study, emphasizing the increasing trend towards remote work globally and the particular difficulties that technology firms encounter in overseeing teams spread across different locations. This study outlines its primary goals, focusing on pinpointing coordination issues in remote teams, analyzing the influence of digital tools on communication and collaboration, and evaluating the effects of virtual work environments on productivity and employee satisfaction. The second part examines existing research on remote work, organizational behavior, and technology-assisted management. It explores crucial topics including communication obstacles, alterations in managerial approaches, technological proficiency demands, and the psychological impacts of remote work. The review highlights a deficiency in an integrated, technology-oriented theoretical framework, emphasizing the necessity for a specialized model specifically designed for the technology sector. The third part details the research methodology and results from analyzing case studies of three technology firms: BetGames, CyberOne, and Nemotek. The research employs a blend of qualitative and quantitative methods to investigate communication efficacy, managerial backing, job contentment, technological adaptability, and operational efficiency. The results highlight recurring difficulties, such as coordination delays and information voids, alongside showcasing that competent leadership and robust digital frameworks greatly improve remote work performance.