Laivų navigacijos katedra

Šiame profesinio bakalauro baigiamajame darbe analizuojami X ir S diapazonų laivų radarų funkcionalumo skirtumai jūrų navigacijoje. Tyrimas atliekamas modeliuojant konkretų reisą Aframax klasės žalios naftos tanklaiviu „Elandra Tern" maršrutu Fudžeira (Jungtiniai Arabų Emyratai) – Ulsanas (Pietų Korėja). Ši tema yra aktuali todėl, kad didelio tonažo komerciniuose laivuose abiejų dažnio juostų radarai eksploatuojami vienu metu, o tinkamas jų pasirinkimas atskiriems reiso etapams tiesiogiai veikia susidūrimų prevenciją, laivybos saugumą bei reiso ekonomiką. Darbo tikslas – išanalizuoti X ir S diapazonų radarų funkcionalumo skirtumus jūrų navigacijoje. Darbe taikomi šie metodai: lyginamoji radarų fizikinių parametrų analizė, mokslinės literatūros apžvalga, maršruto planavimo skaičiavimai, navigacinių prietaisų paklaidų vertinimas, laivo stovumo skaičiavimai pagal IMO nepažeistos stovumo kodeksą, kuro sąnaudų bei reiso ekonominis modeliavimas. Tiriamas objektas – jūrų laivų X (apie 9,4 GHz) ir S (apie 3 GHz) diapazonų navigaciniai radarai ir jų taikymas konkrečiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis. Pagrindiniai rezultatai parodė, kad X diapazono radaras dėl trumpesnio bangos ilgio pasižymi geresne kampine raiška ir didesniu mažų taikinių, tokių kaip plūdurai bei žvejybinės stiklo plasto valtelės, aptikimo nuotoliu, tačiau yra labai jautrus lietui: stiprioje 16 mm/h liūtyje per 20 jūrmylių atstumą bendras kelio nuostolis siekia apie 49 dB. S diapazono radaras tose pačiose sąlygose praranda tik apie 1,4 dB ir todėl išlieka esminis atogrąžų regionų reisuose. Reisui Fudžeira–Ulsanas, einančiam per Hormuzo, Malakos, Pietų Kinijos jūros ir Korėjos sąsiaurių rajonus su musonų liūtimis ir rūku, pademonstruota, kad abu radarai turi būti naudojami vienu metu, skirtingomis nuotolio skalėmis. Apskaičiuotas reiso atstumas siekia 6044 jūrmyles, trukmė – apie 21 parą 5 valandas, bendros kuro sąnaudos – apie 680 tonų. Atliktas stovumo skaičiavimas ir ekonominis vertinimas.

This professional bachelor's thesis analyzes the differences in the functionality of X- and S-band ship radars in maritime navigation. The study is conducted by modeling a specific voyage on the Aframax class crude oil tanker "Elandra Tern" on the route Fujairah (UAE) - Ulsan (S. Korea). This topic is relevant because on large-tonnage commercial ships, radars of both frequency bands are operated simultaneously, and their appropriate selection for individual stages of the voyage directly affects collision prevention, shipping safety and voyage economics. The aim of the work is to analyze the differences in the functionality of X- and S-band radars in maritime navigation. The following methods are used in the work: comparative analysis of radar physical parameters, review of scientific literature, route planning calculations, assessment of navigational instrument errors, ship stability calculations according to the IMO Intact Stability Code, fuel consumption and voyage economic modeling. The object of study is X (about 9.4 GHz) and S (about 3 GHz) band navigation radars of naval vessels and their application in specific hydrometeorological conditions. The main results showed that the X-band radar, due to its shorter wavelength, has better angular resolution and a longer detection range for small targets such as buoys and fiberglass fishing boats, but is very sensitive to rain: in a heavy rain of 16 mm/h over a distance of 20 nautical miles, the total path loss reaches about 49 dB. The S-band radar loses only about 1.4 dB under the same conditions and therefore remains essential for voyages in tropical regions. For the voyage Fujairah–Ulsan, passing through the areas of the Hormuz, Malacca, South China Sea and Korea Straits with monsoon rains and fog, it was demonstrated that both radars must be used simultaneously, at different range scales. The estimated voyage distance is 6,044 nautical miles, duration is approximately 21 days and 5 hours, total fuel consumption is approximately 680 tons. Stability calculations and economic evaluation have been performed.

Suskystintų naftos dujų (LPG) transportavimas yra svarbi pasaulinės jūrų logistikos dalis. Dėl pavojingų LPG savybių, įskaitant degumą ir priklausomybę nuo slėgio bei temperatūros, krovos operacijos reikalauja griežtos kontrolės ir konkrečiam laivo tipui pritaikytų procedūrų. Nepaisant galiojančių tarptautinių taisyklių, tokių kaip SOLAS ir IGC kodeksas, nėra vieningo požiūrio į krovos operacijas skirtingų tipų LPG tanklaiviuose. Šio baigiamojo darbo tyrimo problema yra nepakankamai aiškus supratimas, kaip laivo konstrukcija daro įtaką saugai, eksploatacinėms rizikoms ir ekonominiam efektyvumui krovos operacijų metu. Baigiamojo darbo tikslas – palyginti visiškai slėginius, pusiau slėginius ir visiškai šaldomus LPG tanklaivius saugos, eksploatacinių rizikų, sudėtingumo ir ekonominių rodiklių požiūriu. Tyrimo metodai apima tarptautinių taisyklių ir mokslinės literatūros analizę, laivų tipų lyginamąją analizę bei praktinių duomenų, gautų jūrinės praktikos metu, panaudojimą. Taip pat buvo taikomi eksploatacinių stebėjimų, navigacinės analizės ir kuro sąnaudų skaičiavimų metodai. Rezultatai rodo, kad laivo konstrukcija daro reikšmingą įtaką krovos procedūroms. Visiškai slėginiai laivai yra paprastesni eksploatuoti, tačiau turi ribotą gabenamų krovinių spektrą. Pusiau slėginiai laivai užtikrina didelį lankstumą, tačiau reikalauja sudėtingesnės kontrolės. Visiškai šaldomi laivai užtikrina stabilias krovinio sąlygas ir yra tinkami didelio masto transportavimui, tačiau reikalauja didesnių energijos sąnaudų.

The transportation of liquefied petroleum gases (LPG) is important part of global maritime logistics. Due to the hazardous nature of LPG, including flammability and dependence on pressure and temperature, cargo handling requires strict control and vessel-specific procedures. Despite existing international regulations such as SOLAS and the IGC Code, there is no unified approach to cargo operations for different types of LPG carriers. The research problem of this thesis is the lack of clear understanding of how vessel design influences safety, operational risks and economic efficiency during cargo handling operations. The aim of the thesis is to compare fully pressurized, semi-pressurized and fully refrigerated LPG carriers from the perspective of safety, operational risks, complexity and economic performance. The research methods include analysis of international regulations and scientific literature, comparative analysis of vessel types, and use of practical data obtained during sea practice. Operational observations, navigation analysis and fuel consumption calculations were also applied. The results show that vessel design significantly affects cargo handling procedures. Fully pressurized vessels are simple in operation but limited in cargo range. Semi-pressurized vessels provide high flexibility but require more complex control. Fully refrigerated vessels ensure stable cargo conditions and are suitable for large-scale transportation but require higher energy consumption.

Aukštųjų koleginių studijų baigiamąjį darbą sudaro: 78 puslapiai, 6 paveikslai, 33 lentelės, 93 literatūros pozicijos, 9 priedai. Darbo tema – GMDSS įrangos panaudojimo avariniais atvejais analizė laive „Marco Polo". Darbe nagrinėjamas Ro-Pax tipo keleivinio krovininio laivo „Marco Polo" reisas iš Kadiso (Ispanija) į Ramsgeitą (Jungtinė Karalystė) – 1256,55 jūrmylių atstumas, 23 maršruto taškų trajektorija per Atlanto vandenyno ir Lamanšo sąsiaurio vandenis. Darbo tikslas – atlikti GMDSS įrangos panaudojimo avariniais atvejais analizę laive „Marco Polo" bei pateikti praktines rekomendacijas, integruojant navigacinį, ekonominį ir saugos planavimą.

The higher education college studies final thesis consists of 78 pages, 6 figures, 33 tables, 93 references, 9 appendices. The thesis topic is 'Analysis of GMDSS equipment use in emergency situations on board M/V Marco Polo'. The thesis examines a voyage of the Ro-Pax type passenger and cargo vessel M/V Marco Polo from Cádiz (Spain) to Ramsgate (United Kingdom) – a distance of 1256.55 nautical miles along a 23-waypoint trajectory through Atlantic Ocean and English Channel waters. The aim of the thesis is to analyse GMDSS equipment use in emergency situations on board M/V Marco Polo and to provide practical recommendations, integrating navigational, economic and safety planning.

Kubilius, A. (2026). Vidaus laivo apsaugos priemonių efektyvumo vertinimas pagal ISPS kodekso reikalavimus: laivo „Friedrich Russ“ atvejo analizė: profesinio bakalauro baigiamasis darbas. Vadovė lekt. Milda Miltakytė. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Lietuvos jūreivystės akademija. Klaipėda. Šiame profesinio bakalauro baigiamajame darbe vertinamas vidaus laivo apsaugos priemonių efektyvumas pagal ISPS kodekso reikalavimus, remiantis RO-RO tipo laive „Friedrich Russ“ įvykusio nelegalių migrantų aptikimo incidento analize. Tema yra aktuali dėl augančio nusikalstamumo jūrų sektoriuje ir didėjančios laivų apsaugos svarbos užtikrinant įgulos, krovinio ir paties laivo saugumą. Darbo tikslas – įvertinti, ar laive taikytos kontrolės ir prevencinės priemonės atitiko ISPS kodekso reikalavimus ir procedūras. Darbe analizuojamas ISPS kodeksas kartu su FAL ir UNCLOS konvencijomis, nagrinėjamos laivo techninės charakteristikos, atliekamas statinio stovumo skaičiavimas, analizuojami Vigo–Liverpulio reiso navigaciniai ypatumai bei pateikiamas kuro sąnaudų optimizavimo vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad ISPS kodeksas išsamiai reglamentuoja nelegalių migrantų situacijas, o FAL ir UNCLOS konvencijos papildomai apibrėžia valstybės jurisdikciją, humaniško elgesio ir repatriacijos principus. Įgula iš esmės laikėsi ISPS reikalavimų, tačiau buvo nustatyti procedūriniai trūkumai: netinkamas radijo ryšio naudojimas, nepatikrintas trečiasis denis ir nepakankama humanitarinė priežiūra. Didžiausias nustatytas trūkumas buvo nepakankama krovinio patikra Vigo uoste. Apskaičiuotas reiso atstumas siekė apie 807 jūrmyles, o stovumo skaičiavimai patvirtino atitiktį visiems IMO IS Code 2008 kriterijams. Ekonominė analizė parodė, kad sumažinus kuro sąnaudas 5–15 %, būtų galima sutaupyti 263 120–789 360 USD per metus.

Kubilius, A. (2026). Evaluation of the effectiveness of internal ship security measures in accordance with the ISPS Code requirements: case analysis of the vessel "Friedrich Russ": professional bachelor's thesis. Supervisor: lect. Milda Miltakytė. Vilnius Gediminas Technical University. Lithuanian Maritime Academy. Klaipėda. This professional bachelor’s thesis evaluates the effectiveness of internal ship security measures under the ISPS Code through a case study of the stowaway-discovery incident on board the RO-RO vessel “Friedrich Russ”. The topic is relevant due to increasing criminal activity in the maritime sector and the growing importance of ship security for crew, cargo and vessel protection. The aim of the thesis is to assess whether the actions taken on board complied with ISPS requirements and procedures. The study analyses the ISPS Code together with the FAL and UNCLOS conventions, examines the vessel’s technical characteristics, performs a static stability calculation, analyses the Vigo-Liverpool voyage and presents a fuel-optimisation assessment. The results show that the ISPS Code comprehensively regulates stowaway situations, while FAL and UNCLOS define jurisdiction, humane treatment and repatriation. The crew generally complied with ISPS procedures, although shortcomings were identified, including improper radio communication, failure to inspect the third deck and insufficient humanitarian care. The most critical weakness was inadequate cargo screening at the Port of Vigo. The voyage distance was calculated at approximately 807 NM, and stability calculations confirmed compliance with IMO IS Code 2008 criteria. The economic analysis demonstrated that reducing fuel consumption by 5–15% could save 263,120–789,360 USD annually.

Baigiamajame profesinio bakalauro darbe analizuojamos birių krovinių laivų triumų paruošimo procedūros, skirtos saugiam birių krovinių gabenimui. Darbe nagrinėjama, kaip tinkamas triumų valymas, plovimas, džiovinimas, šulinių patikra, liukų dangčių būklė ir galutinė apžiūra daro įtaką krovinio saugai, taršos prevencijai, pakrovimo proceso patikimumui ir galimų pretenzijų mažinimui. Teorinėje dalyje aptariami pagrindiniai tarptautiniai reikalavimai ir praktiniai triumų paruošimo principai. Praktinėje dalyje analizuojamas M/V „GREEK SEAS“ reisui iš Damietos į Roterdamą taikomas atvejis, gabenant klinkerio krovinį. Darbe taip pat įvertinami navigaciniai, stabilumo ir ekonominiai aspektai bei nustatomi pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su netinkamu triumų paruošimu. Tyrimo rezultatai parodė, kad sistemingas ir kontroliuojamas triumų paruošimas sumažina krovinio užteršimo, drėgmės poveikio, pakrovimo vėlavimų ir komercinių nuostolių riziką.

The final professional bachelor thesis analyses cargo hold preparation procedures on bulk carriers for safe transportation of dry bulk cargoes. The work examines how proper hold cleaning, washing, drying, bilge well inspection, hatch cover condition and final readiness assessment influence cargo safety, pollution prevention, loading reliability and reduction of possible cargo claims. The theoretical part presents the main international requirements and practical principles related to cargo hold preparation. The practical part is based on the case of M/V “GREEK SEAS” during the voyage from Damietta to Rotterdam with clinker cargo. The thesis also includes navigational, stability and economic aspects and identifies the main risks caused by improper cargo hold preparation. The results show that systematic and controlled cargo hold preparation reduces the risk of cargo contamination, moisture damage, loading delays and commercial losses. Proper documentation, inspection of bilges and hatch covers, dryness of cargo holds and clear responsibility of ship officers are essential for safe and reliable bulk cargo transportation.

Baigiamajame darbe nagrinėjama vilkiko su azimutiniais varytuvais atliekamų ledų laužymo prie krantinių procedūrų ir veiksmų analizė Klaipėdos uosto sąlygomis. Temos aktualumą lemia tai, kad žiemos navigacijos laikotarpiu ledų susidarymas uosto akvatorijoje apsunkina laivų manevravimą prie krantinių, didina navigacinę riziką ir kelia papildomus reikalavimus vilkikų valdymui, procedūrų tikslumui bei sprendimų priėmimui. Tyrimo problema siejama su tuo, kad ledų sąlygomis atliekamų veiksmų efektyvumas ir saugumas priklauso nuo ledo storio, vilkiko manevrinių savybių ir taikomų veiksmų sekos, bei laivavedžio patirties. Darbo tikslas – išanalizuoti vilkiko su azimutiniais varytuvais atliekamų ledų laužymo prie krantinių procedūras ir veiksmus bei remiantis simuliaciniu modeliavimu, pateikti rekomendacijas saugesniam ir efektyvesniam tokių operacijų vykdymui. Tyrime taikyta mokslinės ir norminės literatūros analizė, vilkiko „Lokys“ ASD 3010 ICE techninių ir eksploatacinių savybių analizė, simuliacinis modeliavimas „Wartsila NTPro 6“ treniruoklyje, lyginamoji scenarijų analizė bei supaprastintas rizikos vertinimas. Eksperimento metu vertinama ledo storio įtaka vilkiko judėjimui ir procedūrų vykdymui, analizuojant ledo pasipriešinimo jėgą, manevro trukmę, vidutinį greitį, varytuvų valdymo korekcijas ir kitus iš treniruoklio failų (angl. log, logs) gautus parametrus. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant ledo storiui didėja vilkiką veikiantis pasipriešinimas, ilgėja manevro trukmė, mažėja vidutinis greitis ir sudėtingėja valdymo veiksmai. Nustatyta, kad tam tikromis ledo sąlygomis būtina koreguoti veiksmų seką ir taikyti papildomas saugumo priemones. Darbo pabaigoje suformuotos rekomendacijos ledų laužymo operacijoms prie krantinių Klaipėdos uoste, gali būti taikomos kaip praktinis orientyras planuojant ir vykdant tokio pobūdžio manevrus.

This final thesis analyses the procedures and actions of icebreaking near berths performed by a tug equipped with azimuth thrusters under the conditions of Klaipėda Seaport. The relevance of the topic is determined by the fact that during the winter navigation period ice formation within the port water area complicates vessel manoeuvring near berths, increases navigational risk, and creates additional demands for tug handling, procedural accuracy, and decision-making. The research problem is related to the fact that the efficiency and safety of actions performed in ice conditions depend on ice thickness, the tug’s manoeuvring characteristics, the selected sequence of actions, and the experience of the navigator. The aim of the thesis is to analyse the procedures and actions of icebreaking near berths performed by a tug equipped with azimuth thrusters and based on simulation modelling, to provide recommendations for the safer and more efficient execution of such operations. The study applies scientific and regulatory literature analysis, an analysis of the technical and operational characteristics of the tug „Lokys“ ASD 3010 ICE simulation modelling using the „Wartsila NTPro 6“ simulator, comparative scenario analysis, and simplified risk assessment. During the experiment, the influence of ice thickness on tug movement and procedure execution is assessed by analysing ice resistance force, manoeuvre duration, average speed, thruster control corrections, and other parameters obtained from simulator files (logs). The results of the study showed that as ice thickness increases, the resistance acting on the tug also increases, manoeuvre duration becomes longer, average speed decreases, and control actions become more complex. It was determined that under certain ice conditions it is necessary to adjust the sequence of actions and apply additional safety measures. The recommendations developed at the end of the thesis for icebreaking operations near berths in Klaipėda Seaport may be used as a practical guideline for planning and carrying out this type of manoeuvre.

Šiame bakalauro darbe analizuojamas gaisro pavojaus zonų susidarymas ir automatinės gaisro gesinimo sistemos efektyvumas keleiviniame Ro-Ro laive „MARCO POLO“, kuris plaukioja maršrutu Ibiza–Southampton. Šiame tyrime nagrinėjamos navigacijos, oro ir eksploatavimo sąlygos, galinčios turėti įtakos laivo saugai ir gaisro plitimui. Buvo tiriamas maršruto planavimas, laivo stabilumas, navigacijos klaidų skaičiavimas ir įvairūs gaisro scenarijai krovininiame denyje. Rezultatai parodė, kad optimalus automatinės gaisro gesinimo sistemos veikimas žymiai sumažina gaisro plitimo riziką, ir prisideda prie keleivių bei įgulos saugumo. Be to, tai rodo, kad būtina imtis papildomų saugos priemonių ir apmokyti įgulą kilus gaisrams, susijusiems su elektromobilių akumuliatoriais ir pavojingomis medžiagomis. Darbą sudaro – 57 puslapiai, 26 lentelės, 12 paveikslų, 44 formulės, literatūros sąrašas ir priedai.

This bachelor's thesis analyzes the formation of fire hazard zones and the effectiveness of the automatic fire extinguishing system on the Ro-Ro passenger ship "MARCO POLO", which sails on the Ibiza-Southampton route. This study examines navigation, weather and operational conditions that may affect the safety of the ship and the spread of fire. Route planning, ship stability, navigation error calculation and various fire scenarios on the cargo deck were studied. The results showed that the optimal operation of the automatic fire extinguishing system significantly reduces the risk of fire spread, contributing to the safety of passengers and crew. In addition, it indicates the need to take additional safety measures and train the crew in the event of fires related to electric vehicle batteries and hazardous materials. The thesis consists of 57 pages, 26 tables, 12 figures, 44 formulas, a list of references and appendices.

Baigiamajame darbe analizuojami specialios paskirties laivo „Boka Ocean“ kabelio klojimo įrangos darbo ypatumai jūrinių vėjo jėgainių parko įrengimo procese. Tyrimo objektas – laivo „Boka Ocean“ kabelių pakrovimo ir klojimo įranga, jos veikimo principai, taikymas praktinėse operacijose bei ryšys su laivo navigacinėmis, stovumo ir dinaminio pozicionavimo sistemomis. Darbo tikslas – įvertinti laivo tinkamumą kabelių pakrovimo ir klojimo darbams, atsižvelgiant į techninius, eksploatacinius, hidrometeorologinius, organizacinius ir ekonominius veiksnius. Darbe nagrinėjamas reisas iš Roterdamo į Gdynę, parenkami jūrlapiai ir navigaciniai leidiniai, analizuojamos uostų prieigos, maršruto rajonai, eismo atskyrimo sistemos ir saugaus plaukiojimo sąlygos. Praktinėje dalyje atliekamas giroskopinio kompaso paklaidos skaičiavimas, laivo vietos nustatymas, pakrauto laivo stovumo vertinimas, kabelio pakrovimo ir klojimo proceso analizė. Ypatingas dėmesys skiriamas DP2 sistemos, pozicijos atskaitos sistemų, ASOG gairių, įgulos darbo pasiskirstymo ir operacinių apribojimų reikšmei. Nustatyta, kad saugiam kabelio klojimui būtina tiksliai kontroliuoti laivo padėtį, greitį, kabelio įtempimą, išleidimo kampą, oro ir jūros sąlygas bei jūros dugno ypatybes. Stovumo analizė parodė, kad pakrauto laivo būklė atitinka pagrindinius saugumo kriterijus, o turimas GM, teigiamos stovumo kreivės plotas ir oro kriterijus leidžia saugiai vykdyti numatytas operacijas. Darbe taip pat įvertinti rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos kabelio pažeidimui, operacijos stabdymui, papildomoms išlaidoms ar darbų kokybei. Pateikiamos rekomendacijos dėl DP parametrų stebėjimo, hidrometeorologinių ribų laikymosi, komandų tarpusavio komunikacijos, kabelio įtempimo kontrolės ir avarinio kabelio nuleidimo procedūrų. Atlikta analizė leidžia teigti, kad „Boka Ocean“ yra tinkamas laivas jūrinių vėjo jėgainių parkų kabelių pakrovimo ir klojimo darbams, kai operacijos vykdomos pagal nustatytus techninius ir saugos reikalavimus.

The bachelor thesis analyzes the operational specifics of cable-laying equipment on the special-purpose vessel “Boka Ocean” during the installation of an offshore wind farm. The research object is the vessel’s cable loading and laying equipment, its operating principles, practical application and connection with navigation, stability and dynamic positioning systems. The aim of the work is to assess the suitability of “Boka Ocean” for cable loading and laying operations by considering technical, operational, hydrometeorological, organizational and economic factors. The thesis examines the voyage from Rotterdam to Gdynia, the selection of nautical charts and publications, port approaches, route areas, traffic separation schemes and safe navigation conditions. The practical part includes gyrocompass error calculation, vessel position fixing, loaded vessel stability assessment and analysis of cable loading and laying operations. Particular attention is paid to the importance of the DP2 system, position reference systems, ASOG guidelines, crew responsibilities and operational limitations. The analysis shows that safe cable laying requires accurate control of vessel position, speed, cable tension, overboarding angle, weather and sea conditions, as well as seabed characteristics. The stability assessment confirms that the loaded condition of the vessel meets the main safety criteria, while the available GM, positive stability range and weather criterion allow the planned operations to be carried out safely. The work also evaluates risk factors that may affect cable damage, operational delays, additional costs or work quality. Recommendations are provided for monitoring DP parameters, complying with hydrometeorological limits, maintaining effective communication between teams, controlling cable tension and applying emergency cable lay-down procedures. The completed analysis indicates that “Boka Ocean” is suitable for offshore wind farm cable loading and laying operations when the work is performed in accordance with established technical and safety requirements.

Aktualumas. Gaisras – viena pavojingiausių avarinių situacijų Ro-Pax segmente: kasmet >1 % šių laivų patiria gaisrą, o gaisrai sudaro 62 % brangiausių jūrinio draudimo žalų. 2022 m. „Stena Scandica“ gaisras atskleidė kabelių atskyrimo trūkumus, todėl IMO 2024 m. priėmė rezoliucijas MSC.550(108) ir MSC.555(108), pakeičiančias SOLAS II-2 ir FSS Code reikalavimus. Tyrimo problema. Ro-Pax laivas „Stena Horizon“ (IMO 9332559, 2006 m.) – vienas seniausių „Stena Line“ flotilėje; sistemos suprojektuotos pagal anksčiau galiojusius standartus, todėl būtina įvertinti atitiktį naujiems reikalavimams. Darbo tikslas – atlikti „Stena Horizon“ priešgaisrinių sistemų ir įrangos efektyvumo analizę, įvertinant jų atitiktį naujausiems SOLAS konvencijos ir FSS kodekso reikalavimams. Taikyti metodai: dokumentų analizė (SOLAS, FSS kodeksas, laivo techninė dokumentacija); stebėjimas laive su fotofiksacija; gedimų režimų ir poveikio analizė (FMEA); „Peteliškės“ (Bow-Tie) rizikos diagrama; lyginamoji norminė analizė; reiso skaičiavimai; „Stena Scandica“ gaisro analizė pagal DMAIB ataskaitą. Pagrindiniai rezultatai. Maršrutas Liepāja-Portsmouth per Skageno sąsiaurį (1 144,48 NM, ~54,5 val.) pasirinktas kaip saugesnis už alternatyvą per Kylio kanalą. Navigaciniai skaičiavimai (ΔGK = +0,7°, δ = −1,1°) ir keturi nepriklausomi vietos nustatymo metodai patvirtino ≤ 0,1–0,2 NM tikslumą. Stovumas: GMkor = 1,727 m, GZmax ≈ 1,124 m prie 42° kreno, b/a = 2,31 – visi IMO IS Code (2008) kriterijai tenkinami su rezervu. Lyginamoji analizė identifikavo tris neatitiktis MSC.550(108) ir MSC.555(108): kombinuotų dūmų/temperatūros detektorių poreikį, CCTV nebuvimą automobilių denyje (FMEA RPN = 700) ir kabelių atskyrimo trūkumus. Išvados. „Stena Horizon“ sistemos atitinka statybos metu galiojusius reikalavimus, tačiau būtina modernizacija iki 2028 m. apžiūros: a) įrengti CCTV (≥ 24 val.) ir kombinuotus detektorius; b) atlikti elektros trasų atskyrimo auditą; c) tikrinti laisvųjų paviršių momentus. Praktinė reikšmė – konkretūs pasiūlymai 2028 m. apžiūrai ir rekomendacijos „Stena Line“ Ro- Pax flotilei.

Relevance. Fire is one of the most dangerous emergencies in the Ro-Pax segment: over 1 % of such ships annually experience a fire incident, and fires cause 62 % of the costliest marine insurance claims. The 2022 "Stena Scandica" fire revealed cable-segregation and back-up power weaknesses, prompting the IMO in 2024 to adopt MSC.550(108) and MSC.555(108), amending SOLAS II-2 and the FSS Code. Research problem. The Ro-Pax ship "Stena Horizon" (IMO 9332559, 2006) is one of the oldest vessels in the Stena Line fleet; its fire-fighting systems were designed under earlier standards, so compliance with the new requirements must be assessed. Aim. To analyse the efficiency of the "Stena Horizon" fire-fighting systems and equipment and their conformity with the latest SOLAS and FSS Code requirements. Methods. Document analysis (SOLAS, FSS Code, ship documentation); onboard observation with photographs; FMEA; Bow-Tie risk diagram; comparative regulatory analysis; navigation and stability calculations for the Liepāja-Portsmouth voyage; case study of the "Stena Scandica" fire based on the DMAIB report. Main results. The Liepāja-Portsmouth route via the Skagen Strait (1,144.48 NM, ~54.5 h) was chosen as safer than via the Kiel Canal. Navigation (ΔGK = +0.7°, δ = −1.1°) and four position-fixing methods confirmed ≤ 0.1–0.2 NM accuracy. Stability: GMcor = 1.727 m, GZmax ≈ 1.124 m at 42°, b/a = 2.31 – all IMO IS Code (2008) criteria met with margin. The fire-fighting comparison identified three non-conformities with MSC.550(108) and MSC.555(108): combined smoke/heat detectors, lack of vehicle-deck CCTV (FMEA RPN = 700), and electrical cable- segregation gaps. Conclusions. The "Stena Horizon" systems comply with construction-time regulations, but require modernisation before the 2028 survey: a) CCTV (≥ 24 h recording) and combined detectors; b) electrical-cable segregation audit; c) free-surface moments check before each voyage. The practical significance lies in concrete modernisation proposals and recommendations for the entire Stena Line Ro-Pax fleet.

Aukštųjų koleginių studijų baigiamąjį darbą sudaro: 74 puslapiai, 18 paveikslų, 16 lentelių, 19 literatūros šaltiniai, 6 priedai. Tyrimas orientuojamas į šaldytos žuvies produkcijos gabenimo jūrų transportu technologinių ypatumų ir saugumo protokolų analizę. Konkrečiai, darbe nagrinėjamas suplanuotas specializuoto refrižeratorinio laivo „COPPENAME“ reisas iš Las Palmaso uosto Ispanijoje į Dualos uostą Kamerūne. Jame išsamiai aprašomos būtinosios navigacinės procedūros, tokios kaip elektroninių jūrlapių korekcija bei vietos nustatymas astronominiu būdu, kartu užtikrinant atitiktį tarptautinėms jūrų konvencijoms, tokioms kaip SOLAS ir MARPOL. Dokumente taip pat pateikiama išsami uostų reikalavimų, krovos technologijų ir laivybos maršruto ekonominio pelningumo analizė. Ypatingas dėmesys skiriamas refrižeratorinės įrangos eksploatacijai, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą šalčio grandinę. Darbe pagrindžiamas būtinumas palaikyti stabilią –18 °C temperatūrą bei atitinkamą oro drėgnumą, taip apsaugant žuvies produkciją nuo dehidratacijos bei kokybės praradimo. Galiausiai aptariami svarbiausi eksploataciniai standartai, įskaitant įgulos darbo ir poilsio ciklus bei privalomuosius saugaus valdymo kodeksus, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų jūroje.

The final thesis consists of: 74 pages, 18 figures, 16 tables, 19 references, 6 appendices. The study focuses on the analysis of the technological features and safety protocols of transporting frozen fish products by sea. Specifically, the paper examines the planned voyage of the specialized refrigerated vessel 'COPPENAME' from the port of Las Palmas in Spain to the port of Douala in Cameroon. It describes in detail the necessary navigational procedures, such as the correction of electronic navigational charts and astronomical positioning, while ensuring compliance with international maritime conventions such as SOLAS and MARPOL. The document also provides a comprehensive analysis of port requirements, cargo handling technologies, and the economic profitability of the shipping route. Particular attention is paid to the operation of refrigeration equipment in order to ensure an uninterrupted cold chain. The paper substantiates the necessity of maintaining a stable temperature of –18 °C and appropriate air humidity, thereby protecting fish products from dehydration and loss of quality. Finally, the key operational standards are discussed, including crew work and rest cycles as well as mandatory safety management codes aimed at preventing accidents at sea.