Chemijos ir bioinžinerijos katedra

Šiame bakalauro darbe nagrinėjama, ar antimitochondriniai ir antinukleariniai antikūnai gali veikti kaip serologiniai žymenys, atspindintys sunkesnę pirminę bilijinę cirozę. Šiame tyrime nagrinėjamas šių autoantikūnų buvimas ir titrai, susiejant juos su biocheminiais matavimais ir histologija. Literatūros apžvalgoje išsamiai aprašoma kepenų liga, jai būdingi antikūnų žymenys ir bendra kepenų histologija. Statistinė tyrime dalyvavusių pacientų duomenų analizė rodo, kad abu autoantikūnai yra ribotai naudingi kaip potencialūs ligos sunkumo ir prognozavimo žymenys. Darbo struktūra: įvadas, literatūros apžvalga, metodai, rezultatai, aptarimas, išvados, literatūros šaltiniai Darbą sudaro: 40 puslapių teksto be priedų, 20 paveikslų, 14 lentelių ir 36 bibliografiniai įrašai.

This bachelor's thesis examines whether anti-mitochondrial and anti-nuclear antibodies can act as serologic markers that reflect more severe primary biliary cirrhosis. This study examines the presence and titers of these autoantibodies and relates them to biochemical measures and histology. The literature review describes the liver disease, its characteristic antibody markers, and general liver histology extensively. The statistical analyses on data from patients enrolled in the study show that both autoantibodies are limited in utility as potential severity and predictive markers. Thesis structure: introduction, literature review, methods, results, discussion, conclusions, references This thesis consists of: 40 pages of text without appendices, 20 figures, 14 tables, and 36 bibliographical entries.

Šiame magistro darbe tirti nizinu kapsuliuotų dalelių fizikocheminiai parametrai, vertinant skirtingų biopolimerų tinkamumą nizino pernašos sistemų formavimui ir kontroliuojamam atpalaidavimui. Paruoštos skirtingos nizino pernašos sistemos, nustatytas jų įkapsuliavimo efektyvumas, dalelių dydis, zeta potencialas, proteolitinis stabilumas bei nekovalentinės sąveikos. Nustatyta, kad sistemų stabilumą lemia elektrostatinių, hidrofobinių ir vandenilinių sąveikų visuma. Kontroliuojamo atpalaidavimo tyrimai parodė, kad nizino išsiskyrimas priklauso nuo pH, temperatūros, joninės jėgos ir pasirinkto polisacharido. Kinetinių modelių analizė parodė, kad atpalaidavimo procesą daugeliu atvejų geriausiai apibūdina Higuchi modelis, rodantis difuzinį atpalaidavimo mechanizmą. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika, tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 73 p. teksto be priedų, 29 iliustracijos, 4 lentelės, 59 bibliografiniai šaltiniai. 10 priedų.

This master's thesis investigated the physicochemical parameters of nisin-encapsulated particles, assessing the suitability of different biopolymers for the formation and controlled release of nisin delivery systems. Different nisin delivery systems were prepared; their encapsulation efficiency, particle size, zeta potential, proteolytic stability and non-covalent interactions were determined. It was found that the stability of the systems is determined by the combination of electrostatic, hydrophobic and hydrogen interactions. Controlled release studies showed that the release of nisin depends on pH, temperature, ionic strength and the selected polysaccharide. Analysis of kinetic models showed that the release process is best described in most cases by the Higuchi model, which indicates a diffusive release mechanism. The thesis consists of 7 parts: introduction, literature review, research methodology, research results and their discussion, conclusions and references. The thesis is 73 pages long. text without appendices, 29 illustrations, 4 tables, 59 bibliographical entries. 10 attachments.

Baigiamajame magistro darbe tiriamas fotoliuminescencinių aukso nanoklasterių stabilumas įvairiose biologinėse terpėse ir jų poveikis biologiniams objektams. Darbo metu analizuojamos aukso nanoklasterių optinės savybės, fotoliuminescencijos intensyvumo kitimas laike bei koloidinis stabilumas distiliuotame vandenyje, Neries upės vandenyje, gręžinio vandenyje, žuvų ikrų ir embrionų auginimo terpėse bei dumblių auginimo terpėje. Taip pat vertinamas nanoklasterių dydis ir paviršiaus topografija, naudojant atominės jėgos mikroskopiją, bei jų kaupimasis biologiniuose objektuose, taikant konfokalinę mikroskopiją ir Daphnia magna biologinį modelį. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, metodinė dalis, tyrimo rezultatai bei jų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas, priedai. Darbo apimtis – 52 p. teksto be priedų, 34 iliustr., 6 lent., 47 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This master’s thesis investigates the stability of photoluminescent gold nanoclusters in various biological media and their effects on biological systems. The study analyzes the optical properties of gold nanoclusters, changes in photoluminescence intensity over time, and colloidal stability in distilled water, water from the Neris River, deep – well water, fish egg and embryo culture media, and algae culture media. The size and surface topography of the nanoclusters are also evaluated using atomic force microscopy, and their accumulation in biological objects is assessed using confocal microscopy and the Daphnia magna biological model. The thesis consists of 7 sections: introduction, literature review, methodology, research results and their discussion, conclusions, bibliography, and appendices. The thesis comprises 52 pages of text excluding appendices, 34 illustrations, 6 tables, and 47 bibliographic sources. The appendices are attached separately.

Šiame tyrime buvo išgrynintas Patatinas - pagrindinis bulvių gumbų atsarginis baltymas ir ištirta jo sąveika su chitozanu, siekiant įvertinti galimas nano/mikroenkapsuliacijos taikymo galimybes. Jonų mainų chromatografijoje buvo naudojamos skirtingos buferinės sistemos, norint pagerinti gryninimo efektyvumą. Gautos frakcijos buvo analizuojamos SDS-PAGE elektroforezės metodu, o baltymų grynumas įvertintas naudojant „ImageJ“ densitometrinę analizę. Gryninimo rezultatai priklausė nuo taikytos chromatografinės strategijos. DEAE→SP chromatografijos seka parodė geriausius rezultatus ir leido pasiekti apie 96 % baltymų grynumą. Tuo tarpu nuoseklus anijonų mainų chromatografijos etapų taikymas reikšmingo gryninimo pagerėjimo nesuteikė. Galima Patatino ir chitozano sąveika buvo tirta taikant UV-Vis bei fluorescencinės spektroskopijos metodus. UV-Vis spektrų analizė parodė, kad baltymo-polisacharido kompleksai susidaro daugiausia dėl nekovalentinių sąveikų. Fluorescencinės analizės rezultatai taip pat atskleidė, kad didėjanti chitozano koncentracija palaipsniui slopino Patatino fluorescenciją. Tyrimo rezultatai rodo, kad jonų mainų chromatografija gali būti efektyviai optimizuota Patatino gryninimui. Nustatyta Patatino ir chitozano sąveika taip pat leidžia manyti, kad šie kompleksai gali būti pritaikomi maisto technologijose bei būsimose nano/mikroenkapsuliacijos sistemose.

Patatin, which is the main storage protein in potato tubers, was purified and investigated for its interaction with chitosan in relation to possible nano/microencapsulation applications. Different buffer systems were applied during ion-exchange chromatography in order to improve purification efficiency. The obtained fractions were evaluated by SDS-PAGE electrophoresis, and protein purity was analyzed using ImageJ densitometry. The purification results differed depending on the chromatographic approach used. The DEAE→SP sequence gave the most satisfactory outcome and yielded approximately 96% purity. On the other hand, applying consecutive anion-exchange chromatography steps did not significantly improve the purification level. Possible interactions between Patatin and chitosan were analyzed by UV-Vis and fluorescence spectroscopy. According to the UV-Vis spectra, protein-polysaccharide complexes were formed mainly through non-covalent interactions. Fluorescence analysis additionally demonstrated that increasing chitosan concentration caused gradual quenching of Patatin fluorescence. The study indicates that ion-exchange chromatography can be effectively optimized for the purification of Patatin. The observed interaction between Patatin and chitosan also suggests that these complexes could be useful in future food and nano/microencapsulation applications.

Antibiotikams atsparios bakterijos (AAB) ir antibiotikų atsparumo genai (AAG) yra vis dažniau aptinkami žemės ūkio ekosistemose. Šis paplitimas yra susijęs su vis didėjančiu antibakteriniu atsparumu, kurį lemią atsparumo genų sklaida aplinkoje. Mikroorganizmų populiacijų gausumo ir atsparumo aplinkos veiksniams tyrimai yra svarbūs siekiant ištirti bendrą ūkių ekologinę būklę ir galimą riziką gyvūnų bei žmonių sveikatai. Šio tyrimo tikslas – apibūdinti iš žemės ūkio aplinkos išskirtas antibiotikams atsparias bakterijas, analizuojant jų fenotipinį atsparumą, genetinius atsparumo determinantus ir antagonistines sąveikas, taikant molekulinius ir mikrobiologinius metodus. Tyrime analizuoti 44 iš žemės ūkio aplinkos išskirti bakterijų kamienai. Jiems taikyti minimalios slopinamosios koncentracijos nustatymo, pasirinktų atsparumo genų aptikimo PGR metodu, plazmidžių išskyrimo ir sekų analizės bei antagonistinio aktyvumo vertinimo metodai. Dauginis atsparumas antibiotikams nustatytas 40,9 % izoliatų. Dažniausiai nustatytas atsparumas ampicilinui, jis aptiktas 59,1 % izoliatų. Didžiausias atsparumo profilių panašumas nustatytas tarp Klebsiella spp., Lysinibacillus spp. ir Serratia spp. Su buveinėmis susiję pasiskirstymo dėsningumai rodo didesnę bakterijų įvairovę ūkių dirvožemyje. Atsparumo genas blaTEM buvo aptiktas dažniausiai - 50 % visų izoliatų. Plazmidžių išskyrimo metu buvo nustatytos dvi sekos, kurios parodė >95 % tapatumą anksčiau aprašytoms plazmidžių sekoms. Atrinktų antibiotikams atsparių bakterijų izoliatų antagoninis aktyvumas buvo nustatytas 15,9 % bakterinių izoliatų prieš devynias biocidinių mielių padermes. Didžiausia slopinimo zona (10,83 mm) buvo nustatyta Solibacillus spp. veikiant mieles Trichosporon dermatis. Šį darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, medžiagos ir metodai, rezultatai ir jų aptarimas, išvados bei literatūros sąrašas. Bendras darbo puslapių skaičius be priedų – 66, įskaitant 10 paveikslų, 9 lenteles ir 109 bibliografiniai šaltiniai.

Antibiotic-resistant bacteria (ARB) and antibiotic resistance genes (ARGs) are increasingly detected in agricultural ecosystems. The distribution of abundant microbial populations and environmental resistance is crucial for understanding overall ecological conditions and potential risks to both animal and human health. The aim of this study was to characterize antibiotic-resistant bacteria in agricultural environments by analysing their phenotypic resistance, genetic resistance determinants, and antagonistic interactions using molecular and microbiological methods. A total of 44 farmland-derived bacterial isolates were analysed using minimum inhibitory concentration testing, PCR-based detection of selected ARGs, plasmid extraction and sequence analysis, and antagonistic spot assays. Multidrug resistance was detected in 40.9% of isolates. Ampicillin resistance was the most frequent phenotype, observed in 59.1% of isolates. The highest similarity in resistance patterns was observed among Klebsiella spp., Lysinibacillus spp., and Serratia spp. Habitat-associated distribution patterns indicated greater niche specialization in farmland soil. The blaTEM gene was detected in higher abundance, identified in 50% of all isolates. Plasmid extraction resulted in two putative plasmids, showing >95% identity to previously described plasmid sequences. Antagonistic activity of selected antibiotic-resistant bacterial isolates was detected in 15.9% of the bacterial isolates against nine killer yeast strains. The largest inhibition zone with 10.83 mm was observed for Solibacillus spp. against yeast Trichosporon dermatis. This thesis consists of the introduction, review of the literature, materials and methods, results and discussion, conclusions, and references. Total number of pages without appendixes is 66, including 10 figures, 9 tables, and 109 bibliographical entries.

Šiame magistro darbe nagrinėjamas viruso dalelių judėjimas ir jų sąveika su aplinka, ypatingą dėmesį skiriant aerozolinių lašelių transportui ore bei jų sąveikai su respiratoriumi. Darbo tikslas – ištirti viruso dalelių dinamiką skirtingose terpėse ir įvertinti fizinių jėgų įtaką jų judėjimui bei nusėdimui. Tyrime taikomas kombinuotas skaitinio modeliavimo metodas, apjungiantis skysčių dinamikos (CFD) ir diskrečiųjų elementų metodo (DEM) principus. Oro ir lašelio judėjimas modeliuojamas kaip dvikomponentis srautas, taikant Navjė–Stokso lygtis, leidžiančias nustatyti greičio ir slėgio laukus. Taip pat, viruso dalelės sąveika su paviršiumi analizuojama naudojant DEM principus, įvertinant kontaktines mechanines sąveikas, tokias kaip elastinės, adhezinės ir elektrostatinės jėgos. Gauti rezultatai parodė, kad viruso dalelės judėjimą lemia skirtingų jėgų sąveika, kuri kinta priklausomai nuo judėjimo stadijos. Laisvo judėjimo fazėje dominuoja aerodinaminės jėgos, o artėjant prie paviršiaus didėja kontaktinių jėgų reikšmė, lemiančių dalelės prisitvirtinimą. CFD modeliavimas parodė, kad respiratoriaus filtravimo struktūra reikšmingai keičia aerozolio srauto charakteristikas, mažina jo greitį ir skatina dalelių nusėdimą, o DEM analizė leidžia įvertinti dalelės mechaninį stabilumą kontaktinėje zonoje. Darbo rezultatai leidžia kompleksiškai įvertinti viruso transporto mechanizmus, apjungiant srauto dinamiką ir dalelių sąveiką su paviršiumi. Gauti duomenys gali būti taikomi vertinant apsauginių priemonių efektyvumą bei tolesniuose aerozolių sklaidos ir infekcijų plitimo tyrimuose.

This master’s thesis investigates the motion of virus particles and their interaction with the surrounding environment, with a particular focus on aerosol droplet transport in air and interaction with filtration surfaces. The aim of the study is to analyze virus particle dynamics in different media and evaluate the influence of physical forces on their movement and deposition. The study applies a combined numerical modeling approach integrating computational fluid dynamics (CFD) and the discrete element method (DEM). The airflow and droplet behavior are modeled as a two-phase flow using the Navier–Stokes equations, allowing the determination of velocity and pressure fields. The interaction between virus particles and surfaces is analyzed using DEM principles, considering contact mechanics such as elastic, adhesive, and electrostatic forces. The results demonstrate that virus particle motion is governed by the interaction of multiple forces that vary depending on the stage of motion. Aerodynamic forces dominate during the free motion phase, while contact forces become significant near surfaces, determining particle attachment. CFD simulations show that the mask filtration structure significantly alters the aerosol flow, reduces its velocity, and enhances particle deposition, while DEM analysis provides insight into the mechanical stability of particles upon contact. The findings enable a comprehensive evaluation of virus transport mechanisms by combining flow dynamics and particle–surface interaction analysis. The results can be applied in assessing the efficiency of protective equipment and in further studies of aerosol dispersion and infection transmission.

Šiame magistro darbe nagrinėjama elektroencefalografijos (EEG) duomenų analizė, siekiant nustatyti informatyviausias galvos odos sritis optimaliam nanoelektrodų masyvui projektuoti. Tyrime analizuoti EEG duomenys, susiję su regos apdorojimu, kai tiriamieji stebėjo tris semantines vizualinių stimulų kategorijas: gyvūnus, maistą ir drabužius. Duomenų paruošimo metu signalai buvo filtruojami, skaidomi į epochas, balansuojami pagal klases ir vertinami pagal signalo kokybę. Galutinei klasifikacijai atrinkti 32 tiriamųjų duomenų rinkiniai. Vizualinių kategorijų atskyrimui taikyti atraminių vektorių mašinos, atsitiktinio miško, EEGNet bei CTNet modeliai. Informatyviausiems EEG kanalams nustatyti naudota atsitiktinio miško požymių svarbos analizė ir Grad-CAM aktyvacijos žemėlapiai. Geriausią klasifikavimo tikslumą pasiekė atsitiktinio miško modelis – 63,2 %. Remiantis gautais rezultatais, rekomenduojamas tankesnis nanoelektrodų išdėstymas frontocentrinėje ir frontotemporalinėje srityse, įvertinant tarpsubjektinį kintamumą kaip argumentą individualizuotam masyvo projektavimui. Darbą sudaro aštuonios dalys: įvadas, literatūros apžvalga, metodai ir medžiagos, rezultatai ir jų aptarimas, išvados, literatūros šaltiniai, padėka ir priedai. Darbo apimtis – 54 p. teksto be priedų, 17 iliustracijų, 79 bibliografinai šaltiniai. Baigiamajame darbe yra pridedami priedai.

This master's thesis examines the analysis of electroencephalography (EEG) data to identify the most informative scalp regions for the design of an optimal nanoelectrode array. The study analyses EEG data related to visual processing, recorded while participants viewed three semantic categories of visual stimuli: animals, food, and clothing. During data preparation, signals were filtered, segmented into epochs, balanced across classes, and evaluated according to signal quality. A total of 32 participant datasets were selected for final classification. Support Vector Machine, Random Forest, EEGNet, and CTNet models were applied to classify the visual categories. Random Forest feature importance analysis and Grad-CAM activation maps were used to identify the most informative EEG channels. The best classification accuracy was achieved by the Random Forest model, reaching 63.2%. Based on the results, a denser nanoelectrode arrangement is recommended in the fronto-central and fronto-temporal regions, with inter-subject variability highlighted as an argument for individualised array design. The thesis consists of eight parts: introduction, literature review, materials and methods, results and discussion, conclusions, references, acknowledgements, and appendices.The total length of the thesis is 54 pages of text excluding appendices, 17 figures, and 79 bibliographic sources. Appendices are attached separately.

Baigiamajame magistro darbe kuriamas ir tiriamas mikrobinis biokuro elementas, kuriame naudojamas biologinis komponentas yra Saccharomyces cerevisiae mielės. Darbe nagrinėjama, kaip grafito elektrodo paviršiaus oksidacija, anglies nanovamzdelių sluoksnių skaičius ir papildomas aukso nanodalelių naudojimas veikia mikrobinio biokuro elemento elektrocheminį atsaką, galios generavimą ir stabilumą. Tyrimo metu grafito elektrodų paviršius buvo aktyvinamas elektrocheminės oksidacijos metodu, o funkciniai sluoksniai formuoti užlašinimo metodu. Elektrodų paviršiaus savybės vertintos ciklinės voltamperometrijos metodu, nustatant talpinį atsaką prieš modifikavimą ir po jo. Mikrobinio biokuro elemento atsakas į gliukozę analizuotas pagal srovės tankio priklausomybę nuo gliukozės koncentracijos, o gauti duomenys aprašyti Hilo lygties pagalba. Taip pat atlikti įtampos, galios tankio ir stabilumo matavimai, siekiant įvertinti sukurtų sistemų veiksmingumą ir efektyvumą. Gauti rezultatai parodė, kad elektrodo paviršiaus modifikavimas anglies nanovamzdeliais padidina paviršiaus talpinį atsaką ir sudaro palankesnes sąlygas krūvio kaupimui elektrodo paviršiuje. Pagal bendrą srovės tankio, Hilo parametrų ir galios tankio analizę optimali modifikacija nustatyta dviejų nanovamzdelių sluoksniuose: ši sistema pasižymėjo stabiliu atsaku į gliukozę ir didžiausiu galios generavimo efektyvumu. Stabilumo tyrimas parodė, kad mikrobinio biokuro elemento išlaikė funkcinį aktyvumą iki 4 savaičių, tačiau ilgalaikiam stabilumui patikimai įvertinti reikalingi papildomi tyrimai. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, literatūros analizė, metodologija, rezultatai ir jų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 50 psl. teksto be priedų, 17 iliustr., 2 lent., 51 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This master’s thesis focuses on the development and investigation of a microbial biofuel cell in which Saccharomyces cerevisiae yeast is used as the biological component. The study examines how graphite electrode surface oxidation, the number of carbon nanotube layers, and the additional use of gold nanoparticles in yeast affect the electrochemical response, power generation, and stability of the microbial biofuel cell. During the study, the surface of graphite electrodes was activated by electrochemical oxidation, while functional layers of carbon nanotubes were formed using the drop-casting method. To assess the effects of these modifications, the surface properties of the electrodes were evaluated by cyclic voltammetry, specifically by determining the capacitive response before and after modification. The response of the microbial biofuel cell to glucose was then analysed by examining how current density depended on glucose concentration, with the data described using the Hill equation. Voltage, power density, and stability measurements were performed to evaluate the practical efficiency of the developed microbial biofuel cell. The results showed that modifying the electrode surface with carbon nanotubes increased the electrode's capacitive response and created more favourable conditions for charge accumulation. Based on the overall analysis of current density, Hill parameters, and power density, the most favourable modification was identified as the microbial biofuel cell with two carbon nanotube layers. This system demonstrated a stable response to glucose and the highest power generation efficiency. The stability study showed that the microbial biofuel cell retained functional activity for up to four weeks; however, further studies are required to reliably evaluate long-term stability (Grammarly, 2026). The thesis consists of six parts: introduction, literature review, methodology, results and discussion, conclusions, and references. The scope of the thesis is 50 pages of text, 17 figures, 2 tables, and 51 bibliographic sources. Appendices attached separatly

Baigiamajame bakalauro darbe konstruojami Ensifer meliloti bakterijomis pagrįsti mikrobiniai biokuro elementai, naudojant grafito ir anglies pluošto veltinio anodus bei dviejų mediatorių sistemą, ir vertinama anodų paviršiaus modifikacijų įtaka sistemos veikimui. Literatūros analizės dalyje apžvelgiami mikrobinių biokuro elementų veikimo principai, elektronų pernašos mechanizmai, anodų medžiagos ir jų modifikavimo būdai. Metodikos dalyje aprašomas grafito ir anglies pluošto veltinio anodų paruošimas, jų modifikavimas 9,10-fenantrenchinonu bei polipirolio ir aukso nanodalelių kompozitu, bakterijų kultivavimas, mikrobinio biokuro elemento surinkimas. Elektrodų paviršiaus morfologijai ir elektrocheminėms savybėms įvertinti taikyti skenuojančios elektroninės mikroskopijos ir ciklinės voltamperometrijos metodai. Mikrobinio biokuro elementų veikimas įvertintas apskaičiuojant generuojamą galią ir galios tankį. Rezultatų dalyje pateikiamas skirtingų anodų bei jų modifikacijų poveikio mikrobinio biokuro elementų veikimui vertinimas. Darbą sudaro įvadas, literatūros analizė, medžiagos ir metodai, rezultatai, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis 44 psl.,28 iliustracijos, 2 lentelės, 37 bibliografiniai šaltiniai.

In this thesis, microbial biofuel cells based on Ensifer meliloti bacteria are constructed using graphite and carbon fiber felt anodes and a dual-mediator system, and the influence of anode surface modifications on system performance is evaluated. The literature review discusses the operating principles of microbial biofuel cells, electron transfer mechanisms, anode materials, and their modification methods. The methodology section describes the preparation of graphite and carbon fiber felt anodes, their modification with 9,10-phenanthrenequinone and a polypyrrole–gold nanoparticle composite, bacterial cultivation, and assembly of the microbial biofuel cells. Scanning electron microscopy and cyclic voltammetry were employed to evaluate the surface morphology and electrochemical properties of the electrodes. The performance of the microbial biofuel cells was assessed by calculating the generated power and power density. The results section presents an evaluation of the effects of different anodes and their modifications on the performance of microbial biofuel cells. The thesis consists of an introduction, literature review, materials and methods, results, conclusions, and references. It contains 44 pages, 28 illustrations, 2 tables, 37 bibliographical sources.

Baigiamojo bakalauro darbo metu buvo susintetintos modifikuotos heterociklinės purino bazės bei tirtas jų katabolizmas naudojant mikroorganizmus. Iš viso buvo susintetinta penkiolika modifikuotų adenino ir guanino darinių. Susintetinti junginiai charakterizuoti bei jų grynumas įrodytas taikant UV/Vis ir NMR spektroskopijos, taip pat HPLC analizės metodus. Purinų auksotrofai buvo naudojami kaip pagrindinė eksperimentinė strategija, skirta tirti modifikuotų purinų katabolizmą, nes jų augimas minimalioje terpėje tiesiogiai priklauso nuo Escherichia coli gebėjimo skaidyti modifikuotą junginį. Buvo naudojami E. coli kamienai, kuriuose atliktos atitinkamai purA, purH, guaA arba guaB genų delecijos. Parodyta, kad iš visų tirtų susintetintų junginių E. coli gali skaidyti N6-metiladeniną, N6-metilguaniną, O6-metilguaniną, taip pat tris komercinius junginius 2-chlor-6-aminopuriną, 2-amino-6-chlorpuriną, 6 chlorpuriną. Kanamicino atsparumo kasetės pašalinimas iš ΔpurH kamieno nepakeitė auksotrofinio augimo fenotipo. Darbo struktūra: įvadas, literatūrinė dalis, metodinė dalis, tyrimo rezultatai bei jų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas, priedai. Darbo apimtis: 50 puslapiai be priedų, 19 iliustracijų, 6 lentelės, 40 bibliografiniai šaltiniai. Priedai pridedami atskirai.

This bachelor's thesis focused on the chemical synthesis of modified heterocyclic purine bases and the investigation of their catabolism using microorganisms. A total of fifteen modified derivatives of adenine and guanine were synthesized. The identity and purity of synthesized compounds were confirmed by UV/Vis, NMR spectroscopy and HPLC analysis methods. Purine auxotrophs were used as the main experimental strategy for studying the catabolism of the modified purines, as their growth in minimal medium directly depends on the ability of Escherichia coli to catabolize the supplemented compound. E. coli strains with deletions of purA, purH, guaA and guaB genes, respectively, were used. It was shown that E. coli can catabolize N6-methyladenine, N6-methylguanine, O6-methylguanine and isoguanine out of all synthesized compounds as well as commercially available 2-chloro-6-aminopurine, 2-amino-6-chloropurine, 6-chloropurine. The removal of the kanamycin resistance cassette from the ΔpurH strain did not alter the auxotrophic growth phenotype. Thesis structure: introduction, literature review, methodology, results and discussion, conclusions, references, appendices. Scope of work: 50 pages without appendices, 19 illustrations, 6 tables, 40 bibliographic sources. Appendices are attached separately.