Apie fakultetą

VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių katedros doktorantas Laurynas Meilus pagal „Erasmus+“ programą stažavosi Vroclavo technologijų universiteto Mechanikos fakultete, Lenkijoje. Doktorantą priėmė dr. inž. Franciszek J. Restel. Stažuotės metu L. Meilus Lenkijos teorinės ir taikomosios mechanikos draugijos (PTMTS) Vroclavo skyriaus susitikime pristatė savo disertacijos tyrimą „Geležinkelio traukos riedmenų alternatyvų daugiakriterinė analizė gerinant keleivių vežimo kokybę ir aplinkosaugą“. Pristatyme aptartos keleivinių traukinių alternatyvos, jų vertinimo kriterijai ir daugiakriterinių sprendimų priėmimo metodų taikymas geležinkelių riedmenų parinkimui. Vizito metu doktorantas dalyvavo Zagrebo universiteto Transporto ir eismo mokslų fakulteto profesoriaus dr. Borna Abramović paskaitose apie geležinkelių sistemas, intermodalinį transportą ir transporto paklausą. Taip pat buvo organizuota išvyka traukiniu į susitikimą su Lenkijos regioninio keleivinio vežėjo POLREGIO atstovais. Susitikimo metu susipažino su regioninio keleivinio geležinkelio transporto organizavimu, hibridinio dyzelinio-elektrinio traukinio NEWAG IMPULS 2 36WEh eksploatacijos ypatybėmis ir aplankė remonto depą. Stažuotės metu L. Meilus taip pat susipažino su Vroclavo technologijų universiteto studijų ir tyrimų infrastruktūra: geležinkelių transporto simuliatoriais, mokomaisiais geležinkelių eismo valdymo ir infrastruktūros modeliais, hidraulinių pavarų ir vibroakustikos laboratorija. Vizitą į hidraulikos laboratoriją ir PTMTS susitikimą organizavo dr. hab. inž. Michał Jan Stosiak, Vroclavo technologijų universiteto Mechanikos fakulteto mokslininkas. Stažuotė suteikė galimybę pristatyti doktoranto vykdomus tyrimus tarptautinėje akademinėje aplinkoje, susipažinti su Lenkijos keleivinio geležinkelių transporto aktualijomis ir gauti vertingų įžvalgų tolesniam doktorantūros tyrimų plėtojimui.

Gegužės 14 d. 16 val. „Krypties kompaso“ karjeros konsultantė  Lina Borunovienė kviečia prisijungti prie praktiško nuotolinio seminaro „Darbo paieškos realybė šiandien: nuo krypties iki darbo pokalbio“. Seminaro metu sužinosite: Nuo ko prasideda sėkminga darbo paieška? Kokios patrauklaus CV tendencijos? Kur šiandien ieškoti darbo? Kaip pasiruošti darbo pokalbiui? Nuoroda prisijungti: Darbo paieškos realybė: nuo krypties iki darbo pokalbio | Prisijungti prie susitikimo programoje „Teams“ | Microsoft Teams Seminaras vyks lietuvių kalba.

Ne kiekviena sėkmės istorija prasideda nuo aiškios vizijos ar tiesaus kelio į karjeros aukštumas. Kartais jis gimsta iš paieškų, bandymų ir netikėtų sprendimų, kurie ilgainiui tampa stipriu profesiniu pagrindu. Dariaus Snieškos istorija – būtent tokia: nuo nedrąsių pirmųjų pasirinkimų ir praktinio darbo iki tarptautinės patirties bei vadovavimo vienai svarbiausių transporto sektoriaus įmonių „Scania Lietuva“.  Snieškos patirtis atskleidžia, kaip nuoseklus darbas, smalsumas ir gebėjimas priimti iššūkius gali atverti duris į itin dinamišką ir nuolat besikeičiantį sektorių.  Transporto pasaulyje atsirado netikėtai Sprendimas pasukti į transporto inžinerijos mokslus buvo netikėtas – vidutiniais pažymiais baigęs mokyklą D. Snieška į universitetą tuo metu stoti nebandė bei rinkosi tarp darbo ir koleginių studijų. Galiausiai pasirinko pastarąsias, kur ir pradėjo studijuoti inžineriją, o baigęs įsidarbino automobilių remonto servise. Vis tik, po pusmečio suprato – šis darbas ne jam ir nori tobulėti toliau, todėl įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VILNIUS TECH) bei pasirinko transporto inžinerijos (tuomet – Automobiliai ir automobilių ūkis) neakivaizdines studijas Transporto inžinerijos fakultete.  [caption id="attachment_115336" align="alignnone" width="1024"] „Scania Lietuva“ vadovas D. Snieška[/caption] „Tai buvo tęsinys būtent to, ką jau mokiausi. Norėjau turėti universitetinį bakalauro laipsnį, labiau gilintis į šią sritį. Tuo metu jau ir dirbti buvau pradėjęs, na, tai natūralu, kad jau turėjau pasitikėjimo savimi studijuoti universitete, ir kaip vėliau parodė ateitis – tą daryti sėkmingai. Šio sprendimo tikrai nesigailėjau.“ Nuo paprasto pardavėjo iki aukščiausio vadovo Pasak pašnekovo, studijų metu įgytos žinios bei patirtis pravertė ir vėliau, jau dirbant automobilių vadybininku-pardavėju: universitete susipažino su transportu, jo ekosistema, automobiliais ir jų sandara, logistika. „Kai pradėjau dirbti, pajaučiau, kad inžinerijos išmanymas padėjo tinkamai juos sukomplektuoti ir parduoti. Tam reikia tikrai nemažai techninių dalykų supratimo.“ Tiesa, darbindamasis į „Scania Lietuva“ pagal dar laikraštyje rastą darbo skelbimą, tuo metu apie sunkiasvores transporto priemones žinojo tik iš techninės pusės. Vis tik, tai nesutrukdė pradėti karjeros ką tik Lietuvoje įsikūrusioje didžiausioje tokio tipo transporto priemonių sprendimų ir paslaugų tiekėjos atstovybėje. „Per aštuonerių metų laikotarpį dirbant Lietuvoje, vadovybė pamatė, jog man puikiai sekasi parduoti produkciją, todėl pasiūlė persikelti į Švediją. Ten buvau atsakingas už Rytų Europos rinkų vystymąsi ir automobilių pardavimą. Po dvejų metų mane perkėlė į Rusiją, su kuria tuo metu „Scania“ dar bendradarbiavo (pasitraukė 2022 m.) ir kurios rinkoje tuo metu plėtė savo verslą. Čia turėjome du itin rizikingus, bet tuo metu sėkmingiausius projektus įmonės istorijoje.“ Pirmasis projektas buvo unikali galimybė tapti didžiausia sportininkų bei žiūrovų vežėja Sočio žiemos olimpinių žaidynių metu. Tam prireikė 800 autobusų, dėl ko tuo metu šis sandoris tapo didžiausias „Scania“ istorijoje. „Tai buvo labai daug rizikos turėjęs projektas, prie kurio dirbome penkerius metus. Man asmeniškai tai tapo iššūkiu, nes svetimoje šalyje reikėjo rasti sprendimų priėmėjus (ang. desicion makers), suderinti įvairius dalykus su daug institucijų, ir galiausiai nepasiduoti bei eiti tolyn.“ Antroji galimybė – panaši, bet jau dalyvaujant Pasaulio futbolo čempionate, tais metais sutraukusiame daugiau nei 10 milijonų žiūrovų. „Tokie projektai pasitaiko kartą gyvenime. Iš pradžių gal ir nelabai to tikėjomės, bet su komanda visa tai įgyvendinome. Kasdien buvo daug beprotiško darbo, kad tai padarytume“, – prisimena VILNIUS TECH alumnas. Pasibaigus kontraktui, D. Snieškai buvo pasiūlytos dar įspūdingesnės pareigos – tapti „Scania“ atstovybės Lietuvoje vadovu, kurias šiandien jau eina aštuntus metus. Pasak jo, būtent anksčiau priimti sprendimai išvykti, buvo sudėtingiausi, bet kartu ir sėkmingiausi. „Tai padėjo įrodyti tiek sau, tiek kitiems, kad įmanoma pasiekti gerų rezultatų, siekti karjeros ir kitose šalyse, ir tai galiausiai atvedė į šias pareigas.“ Ko reikia geram specialistui transporto sektoriuje?  Snieška pasakoja, jog būnant tokioje pozicijoje, svarbu suprasti visus įmonės lygius ir pats juos išmėginti. Taip pat labai svarbu suprasti komercinę pusę, automobilių pardavimus, finansinius aspektus. „Praktiškai turi praeiti visas pozicijas nuo pačios žemiausios, kad visa tai išmanytum. Negali praleisti nė laiptelio, kad vėliau gebėtum suprasti, apie ką kalba komanda – juk vadovo pagrindinis darbas yra dirbti tiek su darbuotojais, tiek klientais.“ Pašnekovas tęsia – pagrindinis dalykas šiandieninėje vadovo pozicijoje yra lyderystė. Kadangi dirbama su procesais, kuriuos atlieka kiti žmonės, vadovas turi išmanyti, kaip vesti komandą pirmyn. Kitas itin svarbus aspektas dirbant tokioje organizacijoje – stiprus inžinerinis išsilavinimas: „Būtina išmanyti, iš ko susideda automobilis ir jo detalės ne tik iš praktinės, bet ir teorinės pusės. Iš patirties galiu pasakyti: įmonėje matome, jog inžinieriai daug greičiau „įsivažiuoja“ ir pasiekia rezultatų nei tie, kurie šių žinių neturi. Pas mus dirba nemažai žmonių, studijavusių būtent VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete, ir jiems dažniausiai pavyksta viską perprasti daug greičiau nei darbuotojams, baigusiems kitas pakraipas.“ Kalbant apie darbo pobūdį, D. Snieška pasakoja – per visus metus „Scania Lietuva“ neturėjo nė vienos darbo dienos, kuri būtų tokia pati, kaip buvus prieš tai. Rutinos tokiose pareigose mažai – dažnai tenka vykti į susitikimus, komandiruotes, atlikti kitas kuo įvairiausias užduotis. „Man būtų sunku dirbti pasikartojantį darbą, todėl tokia dinamika mane „veža“. Tai mane turbūt ir išlaikė šioje kompanijoje tiek daug metų. Toks darbas, kaip ir pati transporto rinka, yra tiems žmonėms, kurie nemėgsta pastovumo.“ Neišsenkančios transporto sektoriaus galimybės Įspūdingos karjeros pasiekęs D. Snieška dar tik svarstantiems apie transporto inžinerijos studijas pataria nedvejoti – darbo visuomet bus, o specialistų poreikis kasdien auga: „Ne veltui yra posakis, kad transporto sektorius yra ekonomikos variklis ir ratai. Jis varo pasaulį į priekį tiesiogine to žodžio prasme. Tokių specialistų poreikis niekada nedings ir jų nepakeis joks dirbtinis intelektas. Be to, kadangi šis sektorius vis auga ir keičiasi, jam nuolat reikia vis naujų sričių specialistų.“ Snieška negaili patarimų ir būsimiesiems transporto inžinieriams:  „Pirmiausia, pabaigę studijas, nebijokite praktinio darbo – tai geriau nei laukti idealaus pasiūlymo. Toks įrašas gyvenimo aprašyme darbdaviui atrodo daug geriau nei jokio. Net jeigu tame darbe ilgai nedirbsite, vis tiek įgausite neįkainojamos patirties.“ Antrasis patarimas – niekada nenustoti mokytis ir tobulėti. Pasak jo, studijų baigimas dar nereiškia, kad galima sustoti, kadangi žinios greitai sensta, o rinka nuolat keičiasi, todėl privalu žinoti, kas joje vyksta ir kokios naujovės atsiranda. „Jeigu nežengsite koja kojon su sektoriaus pokyčiais, bus labai sunku prisitaikyti prie rinkos, o darbdavys tą tikrai jaučia. Šiuo atveju, taip pat praverčia paklausyti, ką sako kiti tos srities specialistai ir nebijoti užduoti jiems klausimų. Nepamirškite, jog galvojimas, kad viską žinai – riboja tobulėjimą.“ Daugiau informacijos apie VILNIUS TECH Transporto inžinerijos studijas Transporto inžinerijos fakultete rasi čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/studiju-programos/transporto-inzinerija-17028-u-153/

Lietuvos mokslo taryba (LMT) kviečia prisidėti prie Lietuvos mokslo pristatymo pasauliui ir papasakoti savo įkvepiančią mokslo istoriją tarptautinei auditorijai. Nuo idėjos iki poveikio: pasidalinkite savo istorija LMT kartu su Lietuvos mokslų akademija (LMA) rengia informacinį leidinį, skirtą pristatyti Lietuvos mokslo ekosistemą, jos pasiekimus bei galimybes užsienio tyrėjams vykdyti mokslinius tyrimus Lietuvoje, todėl kviečia mokslo bendruomenę teikti sėkmės istorijas – projektų ar tyrimų aprašymus, kuriuose atsiskleistų jų reikšmė mokslui ir (ar) visuomenei. Tarptautinei auditorijai skirtame leidinyje bus pristatoma Lietuvos mokslo ekosistema, jos pasiekimai ir finansavimo principai, taip pat – trumpai ir vaizdžiai pateikiamos 12 atrinktų mokslo tyrimų, eksperimentinės plėtros ar inovacijų sėkmės istorijų. Leidinį papildys ir užsienio mokslininkų įžvalgos apie mokslinę aplinką bei gyvenimo ir darbo Lietuvoje privalumus. Ką pateikti? Projekto, tyrimo ar iniciatyvos (gali būti bet kurioje įgyvendinimo stadijoje) aprašymą (iki 250 žodžių). Mokslininko (atitinkamo projekto vadovo ar su projekto susijusio asmens) komentarą apie tyrimo ambicijas, naudą, poveikį (iki 4 sakinių). Aukštos kokybės nuotraukas (nurodant nuotraukos autorių bei aprašymą). Pageidautina pateikimo forma – anglų kalba (formal British English), tačiau taip pat tinka ir lietuvių k. Galimi papildomi informacijos šaltiniai apie teikiamą projektą (nuorodos). Pridedame lentelę informacijai pateikti. [Atsisiųsti] Siūlymų laukiame tiek iš institucijų, tiek ir iš jų padalinių ar individualių asmenų. Vienos institucijos teikiamų siūlymų skaičius nėra ribojamas. Pasiūlymų laukiama iki 2026 m. gegužės 30 d. informaciją prašome teikti el. p. arunas.grazulis@lmt.lt. Atrinktos istorijos bus publikuojamos 2026 m. leidinyje, o dalis gali būti panaudota ir vėliau. Informacija apie pateikiamą medžiagą Institucija, teikianti informaciją ir vaizdinę medžiagą, neatlygintinai suteikia neribotos trukmės leidimą naudoti pateiktą vaizdinę medžiagą nemokamame LMT ir LMA leidinyje, jo interneto svetainėje bei komunikacijoje. Institucijai (subjektui) nurodžius teikiamos vaizdinės medžiagos (informacijos) autorių ir/ar autorių teisių savininkus – ši informacija bus atitinkamai skelbiama leidinyje. Jei institucija nesutinka su neatlygintinu jos teikiamos medžiagos naudojimu, prašome tai nurodyti kartu su siūlomomis publikavimo sąlygomis.  Taip pat LMT laukia ir kitų siūlymų, kaip planuojamą leidinį padaryti įdomesniu tarptautinei auditorijai. Daugiau informacijos el. p. arunas.grazulis@lmt.lt. Tel. +370 670 32 435 El. p. info@lmt.lt