Department of Creative Communication

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjami sėkmingos politikų komunikacijos socialiniuose tinkluose ypatumai. Darbo pirmojoje dalyje atliekama teorinė analizė, t.y. apžvelgiama politinės komunikacijos samprata, socialinių medijų reikšmė šiuolaikinėje politikoje bei išskiriami penki pagrindiniai sėkmingos komunikacijos kriterijai – turinio formatas, emocinis tonas, personalizacija, populizmo elementai ir mobilizacinis kreipimasis. Antrojoje dalyje aprašoma kiekybinės turinio analizės metodologija ir pateikiami empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimui pasirinkti du Lietuvos politikai – Ingrida Šimonytė ir Remigijus Žemaitaitis; išanalizuota po 30 kiekvieno politiko Facebook įrašų, iš viso 60 įrašų, paskelbtų 2025 m. gruodžio – 2026 m. kovo laikotarpiu. Darbo apimtis 53 p. teksto be priedų, 13 lentelių, 5 paveikslai, 48 bibliografiniai šaltiniai.

The Bachelor's thesis examines the features of successful political communication on social networks. The first part of the thesis provides a theoretical analysis, providing an overview of the concept of political communication, the role of social media in contemporary politics, and the identification of five key criteria points of successful communication – content format, emotional tone, personalization, populism elements, and mobilization appeal. The second part describes the quantitative content analysis methodology and presents the empirical research findings. Two Lithuanian politicians were selected for the study – Ingrida Šimonytė and Remigijus Žemaitaitis; 30 Facebook posts per politician were analyzed, totaling 60 posts published between December 2025 and March 2026. The volume of the thesis is 53 p. of text without appendices, 13 tables, 5 figures, 48 bibliographic sources.

Šiame bakalauro baigiamajame darbe analizuojama emocinių apeliacijų raiška Lietuvos mados ir grožio prekių ženklų komunikacijoje bei jų poveikis vartotojams. Darbo tikslas – ištirti, kaip emocinės apeliacijos pasireiškia reklaminėje komunikacijoje ir kaip jos veikia vartotojų reklamos suvokimą, patrauklumą ir emocinį atsaką. Teorinėje darbo dalyje aptariama emocijų samprata, jų vaidmuo vartotojų sprendimų priėmime, emocinių apeliacijų taikymas reklamoje bei emocinės komunikacijos ypatumai mados ir grožio sektoriuje. Empirinėje dalyje taikomas mišrus tyrimo metodas: atlikta kokybinė Lietuvos mados ir grožio prekių ženklų „Instagram“ reklaminių įrašų turinio analizė ir kiekybinė vartotojų apklausa. Tyrimo rezultatai parodė, kad reklaminėje komunikacijoje dominuoja pozityvios, su vidine savijauta susijusios emocinės apeliacijos, o stipriausią poveikį vartotojams daro autentiškos, emociškai nuoseklios ir su kasdiene patirtimi siejamos reklamos. Nustatyta, kad emocinė reklama vartotojų vertinama kaip patrauklesnė nei informacinė, o svarbiausi reklamos suvokimo veiksniai yra emocija, bendra atmosfera ir autentiškumas. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos rekomendacijos efektyvesniam emocinių apeliacijų taikymui Lietuvos mados ir grožio prekių ženklų komunikacijoje.

This bachelor thesis analyses the expression of emotional appeals in the communication of Lithuanian fashion and beauty brands and their impact on consumers. The aim of the thesis is to investigate how emotional appeals are manifested in advertising communication and how they influence consumers’ perception of advertising, its attractiveness, and emotional response. The theoretical part discusses the concept of emotions, their role in consumer decision-making, the use of emotional appeals in advertising, and the specific features of emotional communication in the fashion and beauty sector. The empirical part applies a mixed-methods approach: a qualitative content analysis of Instagram advertising posts by Lithuanian fashion and beauty brands and a quantitative consumer survey were conducted. The results revealed that advertising communication is dominated by positive emotional appeals related to inner well-being, while the strongest impact on consumers is created by authentic, emotionally consistent advertisements associated with everyday experience. The study found that emotional advertising is perceived as more attractive than informational advertising, while the key factors shaping advertising perception are emotion, overall atmosphere, and authenticity. Based on the results, recommendations are provided for the more effective use of emotional appeals in the communication of Lithuanian fashion and beauty brands.

Šiame bakalauro darbe analizuojamas naratyvinis prekės ženklo kūrimas per pasakojimą muzikos festivaliuose, naudojant „Tomorrowland“ muzikos festivalį kaip pagrindinį atvejo tyrimą. Tyrime nagrinėjama, kaip vizualinis, tekstinis ir patirtinis pasakojimas formuoja įtraukiantį ir emociškai patrauklų prekės ženklo identitetą. Teorinėje dalyje aptariamas pasakojimas, prekės ženklo identitetas, vizualinė semiotika festivalio komunikacijoje, o empiriniame tyrime derinama „Tomorrowland“ socialinės žiniasklaidos ir erdvinio dizaino analizė su ekspertų interviu. Tyrimo rezultatai rodo, kad nuoseklus pasakojimas ir komunikacija įvairiose platformose stiprina emocinį ryšį, auditorijos lojalumą ir bendrą festivalio prekės ženklo identitetą.

In this bachelor work, narrative branding through storytelling in music festivals is analysed using Tomorrowland music festival as the main case study. The research examines how visual, textual and experiential storytelling shape an immersive and emotionally engaging brand identity. The theoretical part discussed storytelling, brand identity, visual semiotics in festival communication, and the empirical research combines Tomorrowland's social media and spatial design analysis with expert interviews. The findings show that consistent storytelling and communication across platforms strengthen emotional connection, audience loyalty and the overall festival brand identity.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama romų savireprezentacija socialinėse medijose, „Instagram“ ir „Facebook“ profilių analizė. Temos aktualumas susijęs su Europoje ir Lietuvoje vis dar egzistuojančiu romų stereotipizavimu, stigmatizacija ir diskriminacija. Be to, tradicinėje žiniasklaidoje jų vaizdavimas dažnai siejamas su neigiamais naratyvais. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama socialinių reprezentacijų teorija, stigmos ir diskriminacijos mechanizmai, socialinių medijų samprata ir jų vaidmuo reprezentuojant tautines mažumas. Taip pat aptariamas romų bendruomenės istorinis, kultūrinis ir socialinis kontekstas. Tiriamojoje darbo dalyje analizuojami pasirinktų viešų romų bendruomenės narių „Instagram“ ir „Facebook“ profilių įrašai. Tyrime taikomi kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodai: kiekybinėje dalyje nagrinėjami dažniausiai pasikartojantys raktažodžiai ir grotažymės, o kokybinėje dalyje - pagrindinės reprezentacijos temos. Darbas susideda iš 8 dalių: įvado, teorinės, metodologinės ir empirinės, apibendrinimo, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų. Darbo apimtis - 52 psl. teksto be priedų, 48 bibliografiniai įrašai.

The bachelor’s thesis examines Roma self-representation in social media through the analysis of “Instagram” and “Facebook” profiles. The relevance of the topic is related to the persistent stereotyping, stigmatization, and discrimination of Roma people in Europe and Lithuania. In addition, the representation of Roma people in traditional media is often associated with negative narratives. The theoretical part of the thesis discusses the theory of social representations, the mechanisms of stigma and discrimination, the concept of social media, and their role in representing national minorities. It also examines the historical, cultural, and social context of the Roma community. The empirical part of the thesis analyzes posts published on the public “Instagram” and “Facebook” profiles of selected members of the Roma community. The study applies both quantitative and qualitative content analysis methods: the quantitative part examines the most frequently used keywords and hashtags, while the qualitative part focuses on the main themes of representation. The thesis consists of 8 parts: introduction, theoretical, methodological and empirical parts, summary, conclusions, recommendations, references, and appendices. Thesis length - 52 pages of text excluding appendices, 48 bibliographic references.

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojama Vilniaus Gedimino technikos universiteto komunikacija socialinėse medijose ir jos reikšmė studentų pasitenkinimui universiteto įvaizdžiu. Komunikacija socialinėse medijose susideda ne vien iš informacijos sklaidos, bet ir dialogiškumo, kultūros ir įvaizdžio kūrimo, strateginių tikslų, studentų įsitraukimo ir turinio aktualumo. Darbe aptariami aukštojo mokslo institucijų komunikacijos socialinėse medijose teoriniai aspektai ir socialinių medijų vaidmuo formuojant universiteto įvaizdį. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto komunikaciją socialinėse medijose, siekiant stiprinti studentų pasitenkinimą aukštosios mokyklos įvaizdžiu. Tyrime taikyti du kiekybiniai tyrimai – anketinės apklausos, pirmojo dalyviai yra studentai, antrojo – komunikacijos specialistai. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentams svarbus aktualus, aiškus ir įtraukiantis turinys, o komunikacijos specialistai daugiau dėmesio skiria informacijos sklaidai ir institucinio įvaizdžio formavimui. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, skirtos įtraukesnio universiteto įvaizdžio formavimui socialinėse medijose.

This bachelor’s thesis analyzes the communication of Vilnius Gediminas Technical University on social media and its significance for students’ satisfaction with the university’s image. Communication on social media consists not only of information dissemination, but also of dialogue, culture and image building, strategic goals, student engagement, and content relevance. The thesis covers the theoretical aspects of higher education institutions’ communication on social media and the role of social media in building a university’s image.The aim of the research is to analyse the social media communication of Vilnius Gediminas Technical University in order to strengthen students’ satisfaction with the image of the higher education institution. Two quantitative studies – questionnaire surveys, were conducted in the research. The participants of the first survey were students, while the participants of the second survey were communication specialists.The research results have revealed that clear, relevant and engaging content are the most important aspects to students, whereas communication specialists place greater emphasis on information dissemination and the formation of the institutional image. At the end of the thesis recommendations for developing more engaging university image on social media are provided.

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjamas studentų informacinis raštingumas ir gebėjimas atpažinti melagingas naujienas bei dezinformaciją socialinių medijų aplinkoje. Darbe aptariamas socialinių tinklų vaidmuo šiuolaikinėje informacinėje erdvėje, analizuojamos melagingos informacijos ir dezinformacijos sampratos, jų sklaidos ypatumai bei informacinio raštingumo reikšmė vertinant informacijos patikimumą. Teorinėje darbo dalyje remiamasi moksliniais šaltiniais, nagrinėjančiais socialinių medijų, algoritmų, emocinio turinio ir kritinio mąstymo poveikį informacijos vartojimui. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodologija, empirinio tyrimo analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 53 p. teksto be priedų, 4 iliustr., 16 lent., 41 bibliografiniai šaltiniai.

The bachelor’s thesis examines students’ information literacy and their ability to identify fake news and disinformation in the social media environment. The thesis discusses the role of social networks in the contemporary information space, analyzes the concepts of fake information and disinformation, the specific features of their dissemination, and the importance of information literacy in assessing the reliability of information. The theoretical part of the thesis is based on academic sources examining the impact of social media, algorithms, emotional content, and critical thinking on information consumption. The thesis consists of 8 parts: introduction, theoretical part, research methodology, empirical research analysis, conclusions, recommendations, list of references, and appendices. The thesis comprises 53 pages of text excluding appendices, 4 figures, 16 tables, and 41 bibliographic sources.

Bakalauro darbe analizuojama tvarumo komunikacija Lietuvos lininių drabužių ženkluose, nagrinėjant, kaip su tvarumu susiję teiginiai konstruojami tekstiniu būdu prekės ženklų svetainėse. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar tvarumo žinutės yra autentiškos, ar atspindi su žaliuoju plovimu (angl. greenwashing) susijusius komunikacijos modelius. Teorinėje dalyje aptariamos tvarumo sąvokos mados komunikacijoje, žaliasis plovimas kaip komunikacijos problema, skaidrumo standartai, kultūros paveldo įrėminimas ir įrėminimo teorija tvarios mados rinkodaroje. Aptariama kaip lino medžiagos tvarios savybės naudojamos prekės ženklų tapatybei apibrėžti, vietoje pilnos tvarumo komunikacijos išpildymo. Empiriniame tyrime taikoma kokybinė aštuonių Lietuvos lino mados prekės ženklų svetainių tekstinio turinio analizė. Analizė pagrįsta dedukciniu-indukciniu kodavimo metodu, vertinant tvarumo teiginius pagal tokias kategorijas kaip specifiškumas, įrodymai ir pagrindimas, atskleidimas ir įrėminimo strategijos. Tyrime nustatomos pasikartojančios komunikacijos temos, įskaitant abstrakčius ir konkrečius tvarumo teiginius, įteisinimo būdus, selektyvią gyvavimo ciklo komunikaciją, tvarumą prekės ženklo tapatybėje ir naratyve bei vartotojų atsakomybę. Išvados atskleidžia, kad tvarumo komunikacija dažnai konstruojama per simbolinius ir emocinius pasakojimus, o išsamus proceso skaidrumas ir įrodymais pagrįsta komunikacija išlieka retesni. Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos lino mados prekių ženklai dažnai remiasi linu kaip numanomu tvarumo įrodymu, o tai gali prisidėti prie žaliojo plovimo rizikos. Pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti Lietuvos lino mados prekių ženklų tvarumo komunikaciją.

The bachelor’s thesis analyzes sustainability communication in Lithuanian linen fashion brands, examining how sustainability-related claims are constructed textually in brand websites. The study focuses on identifying whether sustainability messages demonstrate authenticity or reflect communication patterns associated with greenwashing. The theoretical part discusses sustainability concepts in fashion communication, greenwashing as a communication problem, transparency standards, cultural heritage communication, and framing theory in sustainable fashion marketing. Particular attention is given to the role of linen as a sustainability indicator in Lithuanian fashion branding. The empirical research applies a qualitative textual content analysis of eight Lithuanian linen fashion brand websites. The analysis is based on a deductive-inductive coding framework evaluating sustainability claims according to categories such as clarity and specificity, evidence and substantiation, scope of disclosure, and framing strategies. The study identifies recurring communication themes, including abstract and concrete sustainability claims, ways of legitimization, selective lifecycle communication, sustainability as brand identity and consumer responsibility. The findings reveal that sustainability communication is frequently constructed through emotional narratives, while detailed process transparency and evidence-based communication remain less common. The research concludes that Lithuanian linen fashion brands often rely on linen as an implicit signifier of environmental responsibility, which may contribute to greenwashing risks. Recommendations are provided for improving the sustainability communication of Lithuanian linen fashion brands.

Baigiamojo bakalauro darbo nagrinėjama problema – kaip vadovo komunikacija veikia darbuotojų norą atvirai komunikuoti ir teikti grįžtamąjį ryšį organizacijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti vadovo komunikacijos teigiamus ir neigiamus aspektus, kurie lemia darbuotojų norą atvirai kalbėti. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu su organizacijų darbuotojais; kokybinė tyrimo duomenų turinio analizė. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad darbuotojų norą atvirai komunikuoti labiausiai skatina saugi emocinė aplinka, pagarbus vadovo bendravimas, aktyvus klausymasis, galimybė laisvai reikšti savo nuomonę bei vadovo gebėjimas priimti kritiką. Tuo tarpu neigiamą poveikį darbuotojų atvirai komunikacijai daro darbuotojų nuomonės ignoravimas, neigiama vadovo reakcija, emocijų nevaldymas, pažadų netesėjimas ir psichologinio saugumo trūkumas. Tyrimas taip pat parodė, kad reikšmingą įtaką darbuotojų savijautai ir grįžtamojo ryšio teikimui daro verbaliniai ir neverbaliniai vadovo komunikacijos aspektai – balso tonas, akių kontakto palaikymas, kūno kalba bei vadovo emocinės komunikacinės aplinkos kūrimas organizacijoje. Darbą sudaro: įvadas, teorinės mokslinės literatūros analizės skyrius, tyrimo metodologija, empirinio tyrimo rezultatų analizės skyrius, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis: 69 psl. teksto be priedų, 11 lentelių, 3 iliustracijos, 82 moksliniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The problem analyzed in this bachelor ‘s thesis is how manager communication influences employees’ willingness to communicate openly and provide feedback within an organization. The aim of the thesis is to analyze the positive and negative aspects of manager communication that determine employees’ willingness to speak openly. The following research were applied: analysis of scientific literature, qualitative research – semi – structured interviews with employees of organizations, and qualitive content analysis of the research data. The research results reveal that employees’ willingness to communicate openly is mostly encouraged by a safe emotional environment, respectful communication from the manager, active listening, the opportunity to freely express opinions, and the manager ‘s ability to accept criticism. Meanwhile employees’ open communication is negatively affected by the ignoring of employee’s opinions, negative managerial reactions, inability to manage emotions, unfulfilled promises, and a lack of psychological safety. The study also showed that verbal and non–verbal aspects of manager communication – tone of voice, maintaining eye contact, body language, and the creation of an emotional communication environment within the organization have a significant impact on employees emotional well–being and willingness to provide feedback. The thesis consists of: an introduction, a theoretical literature review chapter, research methodology, a chapter on empirical research results analysis, conclusions, recommendations, references, and appendices. Thesis volume: 69 pages of text excluding appendices, 11 tables, 3 figures, 82 scientific sources. Appendices are provided separately.

Šiame baigiamajame darbe analizuojamas provokuojančios reklamos poveikis vartotojų nuostatoms ir įmonės įvaizdžiui. Teorinėje dalyje aptariama provokacijos samprata, reklamos etikos principai ir teisinis reguliavimas. Empirinėje dalyje taikoma kiekybinė anketinė apklausa. Prieš atliekant tyrimą darbe aptariamos trys skirtingo pobūdžio provokuojančios kampanijos: „Balenciaga" 2022 m. kampanija, sukėlusi visuomenės pasipiktinimą dėl vaikų vaizdavimo fetišistiniame kontekste, „Pepsi" 2017 m. kampanija, kuri socialinio teisingumo simboliką panaudojo neautentiškai komerciniais tikslais, ir Lietuvos sporto klubų tinklo „Gym+" 2024 m. kampanija, sukėlusi diskusijas dėl vartotojo savivertę žeminančios retorikos. Kiekybine anketine apklausa siekiama ištirti vartotojų požiūrius į provokuojančią reklamą ir jos poveikį pasitikėjimui prekės ženklu bei elgsenos ketinimams. Darbas aktualus tiek akademinei bendruomenei, tiek rinkodaros praktikams, ieškantiems efektyvių, tačiau etiškai atsakingų komunikacijos sprendimų.

This thesis analyzes the impact of provocative advertising on consumer attitudes and company image. The theoretical part discusses the concept of provocation, the principles of advertising ethics, and legal regulation. The empirical part applies a quantitative questionnaire survey. The case overview examines three different types of provocative campaigns: the Balenciaga 2022 campaign, which sparked public outrage due to the portrayal of children in a fetishized context; the Pepsi 2017 campaign, which inauthentically used social justice symbolism for commercial purposes; and the Lithuanian fitness club chain Gym+ 2024 campaign, which generated discussions due to rhetoric undermining consumer self-esteem. The quantitative questionnaire survey aims to investigate consumer attitudes toward provocative advertising and its impact on brand trust and behavioral intentions. The thesis is relevant both to the academic community and to marketing practitioners seeking effective yet ethically responsible communication solutions.

Pavadinimas: NUSIKALTIMŲ ROMANTIZAVIMAS POPULIARIUOSE FILMUOSE: PAVOJINGA ĮTAKA AR TIESIOG PASAKOJIMAS Autorė: Amina Makatova Institucija: VGTU, Kūrybinių industrijų fakultetas Metai: 2026 Santrauka: Šiame bakalauro darbe nagrinėjamas nusikaltimų romantizavimo reiškinys šiuolaikiniuose populiariuose filmuose ir vertinamas jo galimas poveikis žiūrovų požiūriui ir socialinėms normoms. Tyrime nagrinėjama auganti tendencija vaizduoti nusikaltėlius kaip charizmatiškus antiherojus, o tai kelia grėsmę normalizuoti neteisėtą elgesį ir susilpninti visuomenės stigmas. Tyrimas suskirstytas į dvi pagrindines dalis. Teorinė analizė sukuria daugiadisciplininį pagrindą, integruojant žiniasklaidos studijas, kriminologiją ir psichologiją. Joje naudojamos pagrindinės teorijos, tokios kaip kultivavimo teorija, siekiant paaiškinti ilgalaikius suvokimo pokyčius, Hortono ir Wohlo parasocialinių santykių teorija, siekiant analizuoti emocinius ryšius tarp žiūrovų ir fiktyvių nusikaltėlių, ir Fiske'o semiotinė analizė, siekiant iššifruoti techninius ir ideologinius filmo sluoksnius. Empirinis tyrimas apima trijų sėkmingų filmų: „Džentelmenai“ (2019), „Oušeno vienuolika“ (2001) ir „Dabar tu mane matai“ (2013) kokybinę turinio analizę. Analizė atskleidžia, kad filmų kūrėjai naudoja specifinius „glamūringus“ techninius kodus (apšvietimą, muziką ir montažą) ir naratyvinius tropus („Robino Hudo“ motyvą ir nusikaltimo be aukų įrėminimą), kad nusikalstamas gyvenimo būdas atrodytų siekiamybė ir pateisinimas. Pagrindinės išvados: Skirtinguose požanriuose nusikalstamumas nuolat pateikiamas kaip atlygis už intelektą ir profesinę kompetenciją, o ne kaip moralinė nesėkmė. Rekomendacijos: Baigiamasis darbas siūlo stiprinti kritinį medijų raštingumą švietimo srityje, siekiant padėti auditorijai atpažinti šiuos įtikinėjimo metodus. Taip pat siūloma, kad transliacijų platformos apsvarstytų naujus klasifikavimo standartus, kurie spręstų sistemingą gyvenimo būdo romantizavimą, o ne tik atvirą smurtą.

Title: The Romanticization of Crime in Popular Films: A Dangerous Influence or Just Storytelling Author: Amina Makatova Institution: Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Creative Industries Year: 2026 Abstract: This bachelor's thesis investigates the phenomenon of crime romanticization in modern popular films and evaluates its potential impact on audience attitudes and social norms. The research addresses the growing trend of portraying criminal characters as charismatic antiheroes, which risks normalizing illegal behavior and weakening societal stigmas. The study is divided into two main parts. The theoretical analysis establishes a multidisciplinary framework by integrating media studies, criminology, and psychology. It utilizes key theories such as Cultivation Theory to explain long-term perception shifts, Horton and Wohl’s Parasocial Relationship Theory to analyze emotional bonds between viewers and fictional criminals, and Fiske’s Semiotic Analysis to decode the technical and ideological layers of film. The empirical research consists qualitative content analysis of three successful films: The Gentlemen (2019), Ocean’s 11 (2001), and Now You See Me (2013). The analysis reveals that filmmakers use specific "glamorous" technical codes (lighting, music, and editing) and narrative tropes (the "Robin Hood" motif and victimless crime framing) to make criminal lifestyles appear aspirational and justified. Key Findings: Across different subgenres, crime is consistently presented as a reward for intelligence and professional competence rather than a moral failing. Recommendations: The thesis concludes by advocating for enhanced critical media literacy in education to help audiences recognize these persuasive techniques. It also suggests that streaming platforms consider new classification standards that address the systematic romanticization of lifestyles rather than just explicit violence.