Department of Creative Communication

Magistro darbe nagrinėjama klientų patirties valdymo problema organizacijos X klientų aptarnavimo procese, analizuojant komunikacinius, procesinius ir technologinius veiksnius, darančius įtaką klientų patirčiai iš klientų aptarnavimo skyriaus perspektyvos. Darbe siekiama atskleisti ryšius tarp klientų ir klientų aptarnavimo skyriaus komunikacijos savybių, organizacinių procesų bei taikomų technologinių sprendimų, vertinant jų poveikį klientų patirčiai. Darbą sudaro penkios dalys: įvadas, teorinė dalis, empirinė dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 64 puslapiai teksto be priedų, naudotas 41 bibliografinis šaltinis. Atskiri darbo priedai pateikiami darbo pabaigoje.

This master’s thesis examines the problem of customer experience management in the customer support process of Organization X by analysing communicational, procedural, and technological factors that influence customer experience from the perspective of the customer support department. The thesis aims to identify the relationships between the communication characteristics between customers and the customer support department, organizational processes, and applied technological solutions, and to assess their impact on customer experience. The thesis consists of five parts: an introduction, a theoretical part, an empirical part, conclusions and recommendations, and a list of references. The volume of the thesis is 64 pages of text excluding appendices; 41 bibliographic sources were used. The appendices are provided at the end of the thesis.

Magistro darbe analizuojama dirbtinio intelekto įrankiais kuriamo vizualinio turinio įtaka kūrėjo ir vartotojo komunikacijai šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje. Spartėjanti vizualinės komunikacijos plėtra socialinių tinklų platformose keičia informacijos pateikimo, suvokimo ir interpretavimo procesus, o generatyviojo dirbtinio intelekto taikymas vizualinio turinio kūrime atveria naujas kūrybines ir komunikacines galimybes, kartu keldamas autentiškumo, pasitikėjimo ir skaidrumo klausimus. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip dirbtinio intelekto sprendimų taikymas veikia kūrėjo ir vartotojo komunikaciją bei nustatyti sąlygas, kuriomis DI generuojamas vizualinis turinys gali būti integruojamas nepažeidžiant kūrybiškumo, komunikacijos aiškumo ir informacijos patikimumo. Tyrimo objektas – kūrėjo ir vartotojo komunikacija kuriant vizualinį turinį dirbtinio intelekto įrankiais. Teorinėje darbo dalyje atliekama mokslinės literatūros analizė, nagrinėjanti vizualinės komunikacijos ypatumus, generatyviojo dirbtinio intelekto vaidmenį kūrybiniuose procesuose ir komunikacijos modelius. Empirinę darbo dalį sudaro kiekybinė vartotojų apklausa ir kokybiniai interviu su vizualinio turinio kūrėjais, naudojančiais DI įrankius savo veikloje. Tyrimo rezultatai atskleidžia skirtingas kūrėjų ir vartotojų perspektyvas, pasitikėjimo DI generuojamu turiniu veiksnius bei komunikacinius iššūkius skirtingose socialinių tinklų platformose.

This Master’s thesis examines the impact of visual content created using artificial intelligence tools on communication between creators and consumers in contemporary digital environments. As visual communication becomes the dominant form of external organizational communication on social media platforms, generative artificial intelligence introduces new creative opportunities while simultaneously raising challenges related to authenticity, transparency, trust, and credibility. The aim of the study is to analyze how the application of artificial intelligence solutions influences creator–consumer communication and to identify the conditions under which AI-generated visual content can be integrated without undermining creativity, communicative clarity, and information reliability. The object of the research is communication between creators and consumers in the process of producing visual content using artificial intelligence tools. The theoretical part of the thesis is based on an analysis of academic literature addressing visual communication, generative AI, and communication models. The empirical part consists of two studies: a quantitative survey of social media users and qualitative interviews with visual content creators who actively use AI tools in their creative practices. The findings reveal differences between creators’ and consumers’ perceptions, highlight factors influencing trust in AI-generated visuals, and identify platform-specific communication challenges.

Inovacijų ekosistemoje žinių perdavimas laikomas vienu svarbiausių inovacijų kūrimo elementų. Žinių perdavimui svarbus mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Tikima, kad mokslo atstovai turėtų kurti žinias ir perduoti jas verslo atstovams. Nepaisant valstybės bendradarbiavimo skatinimo finansinėmis priemonėmis, mokslo ir verslo atstovai susiduria su įvairiais komunikacijos iššūkiais. Šio magistro darbo tikslas – išanalizuoti, kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimas komunikuojamas Lietuvos inovacijų politikos dokumentuose, ir įvertinti universitetų bei mažų ir vidutinių įmonių atstovų patirtis, siekiant nustatyti galimas neatitiktis ir pateikti komunikacijos tobulinimo rekomendacijas. Tyrimo metu buvo atlikta kokybinė inovacijų politikos dokumentų turinio analizė ir kiekybinė mokslo ir verslo atstovų anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad inovacijų politikos dokumentuose mokslo ir verslo bendradarbiavimas nuosekliai akcentuojamas kaip tikslas ar uždavinys, tačiau komunikacija dažnai išlieka abstrakti, orientuota į finansines priemones ir komercinio produkto sukūrimą. Trūksta dalyvių vaidmenų apibrėžimo ir bendradarbiavimo proceso struktūros. Empiriniai duomenys rodo, kad mokslo ir verslo atstovai bendradarbiavimą vertina pozityviai, tačiau susiduria su finansavimo, administracinėmis, informacijos prieinamumo ir komunikacijos aiškumo problemomis. Darbe pateikiamos rekomendacijos orientuotos į komunikacijos skaidrumo didinimą ir centralizuotos informacijos sistemos kūrimą.

In the innovation ecosystem, knowledge transfer is considered one of the key elements of innovation creation. Science–business collaboration plays an important role in the process of knowledge transfer, as it is assumed that academic actors should generate knowledge and transfer it to business entities. Despite state support for collaboration through financial instruments, representatives of science and business face various communication challenges. This master’s thesis aims to analyze how science–business collaboration is communicated in Lithuanian innovation policy documents and to assess the experiences of representatives of universities and small and medium-sized enterprises in order to identify potential mismatches and provide recommendations for improving communication. The study employed a qualitative content analysis of innovation policy documents and a quantitative questionnaire survey of science and business representatives. The findings reveal that science–business collaboration is consistently emphasized in innovation policy documents as a goal or objective; however, communication often remains abstract and primarily focused on financial instruments and the creation of commercial products. There is a lack of clearly defined roles for participants and a structured collaboration process. Empirical data indicate that science and business representatives evaluate collaboration positively but face challenges related to funding, administrative barriers, information accessibility, and communication clarity. The recommendations proposed in the thesis focus on increasing communication transparency and developing a centralized information system.

Magistro darbe nagrinėjama inovacijų komunikacija pristatant savitarnos automobilių remonto paslaugas Lietuvos rinkai. Tyrimo tikslas – empiriškai įvertinti, kaip komunikacijos turinys, kanalai ir informacijos prieinamumas veikia vartotojų požiūrį, informuotumą ir ketinimą naudotis šia inovatyvia paslauga. Teorinėje dalyje apibrėžiama inovacijų komunikacijos samprata ir vartotojų elgsenos formavimo principai. Empirinėje dalyje pristatomi kiekybinio vartotojų tyrimo ir kokybinio ekspertų interviu rezultatai, leido nustatyti pagrindinius inovacijų priėmimo barjerus, vartotojų informuotumo spragas ir svarbiausius veiksnius, lemiančius paslaugos priėmimą. Darbą sudaro trys dalys: įvadas, teorinė analizė, empirinio tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 64 p. teksto be priedų, 48 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The master's thesis examines innovation communication in introducing self-service car repair services to the Lithuanian market. The aim of the research is to empirically assess how communication content, channels and information availability affect consumers' attitudes, awareness and intention to use this innovative service. The theoretical part defines the concept of innovation communication and the principles of shaping consumer behavior. The empirical part presents the results of a quantitative consumer survey and a qualitative expert interview, which allowed us to identify the main barriers to innovation adoption, gaps in consumer awareness and the most important factors determining service adoption. The thesis consists of three parts: introduction, theoretical analysis, empirical research results, conclusions and recommendations, and references.

Baigiamojo bakalauro darbo problema yra susijusi su klausimu: kaip „Baltas Miškas“ naujienlaiškiai efektyviai perteikia prekės ženklo unikalumą ir vertybes? Darbo tikslas: ištirti, kaip lietuviškas mados prekės ženklas „Baltas Miškas“ perteikia autentiškumą ir vertybes savo naujienlaiškių komunikacijoje bei kaip šią komunikaciją suvokia tikslinė auditorija. Taikyti tyrimo metodai: literatūros ir turinio analizė; kokybinis tyrimas – prekės ženklo „Baltas Miškas" naujienlaiškių analizė ir fokus grupės interviu su naujienlaiškių skaitytojais ir prenumeratoriais; kokybinio tyrimo rezultatų turinio analizė. Tyrimo rezultatai rodo, kad mados prekės ženklo komunikacijoje autentiškumas ir vertybės veikia kaip prasmių kūrimo pagrindas, formuojantis vartotojų emocinį ryšį, pasitikėjimą ir lojalumą. Nustatyta, jog „Balto Miško“ naujienlaiškių komunikacija pasižymi nuosekliu lėtu, ramiu ir pagarbiu tonu, minimalistine estetika ir subtiliu informacinio bei įkvėpiamojo turinio deriniu. Vertybės – ramybė, lėtumas, sąmoningumas, kokybė ir natūralumas – komunikuojamos netiesiogiai per vizualinį pasaulėvaizdį ir stabilų ženklo balsą, todėl auditorijos suvokiamos kaip tikros ir taikomos praktikoje. Auditorija naujienlaiškius vertina ne tik kaip informacijos šaltinį, bet ir kaip emocinę bei estetinę patirtį, kartu išreikšdama poreikį didesniam skaidrumui ir užkulisių atskleidimui. Darbą sudaro: įvadas, teorinės mokslinės literatūros analizė, tyrimo metodologija, kokybinio tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis: 62 psl. teksto be priedų, 22 lentelės, 3 paveikslai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The research problem of this bachelor’s thesis is related to the question of how the newsletters of Baltas Miškas effectively communicate the brand’s uniqueness and values. The aim of the thesis is to examine how the Lithuanian fashion brand Baltas Miškas conveys authenticity and values through its newsletter communication and how this communication is perceived by the target audience. The research methods applied include literature and content analysis; qualitative research methods, namely the analysis of Baltas Miškas newsletters and a focus group interview with newsletter readers and subscribers; and qualitative content analysis of the research findings. The research results show that in fashion brand communication, authenticity and values function as the foundation of meaning-making, shaping consumers’ emotional connection, trust, and loyalty. It was found that Baltas Miškas newsletter communication is characterised by a consistent slow, calm, and respectful tone, a minimalist aesthetic, and a subtle combination of informational and inspirational content. Core values such as calmness, slowness, mindfulness, quality, and naturalness are communicated indirectly through a coherent visual worldview and a stable brand voice; therefore, they are perceived by the audience as genuine and applied in practice. The audience evaluates the newsletters not only as a source of information but also as an emotional and aesthetic experience, while also expressing a need for greater transparency and insight into behind-the-scenes processes. The thesis consists of an introduction, an analysis of theoretical scientific literature, research methodology, an analysis of qualitative research results, conclusions, recommendations, a list of references, and appendices. The volume of the thesis is 62 pages of text excluding appendices and includes 22 tables and 3 figures. The appendices are provided separately.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojama vartotojo patirties komunikacija viešose elektromobilių įkrovimo stotelėse Lietuvoje. Augant elektromobilių skaičiui ir plečiantis įkrovimo infrastruktūrai, vis svarbesnė tampa aiški, intuityvi ir vartotojų lūkesčius atitinkanti komunikacija visais įkrovimo proceso etapais. Darbo tikslas – nustatyti, kokios komunikacijos priemonės prisideda prie teigiamos vartotojo patirties. Tyrimas grindžiamas mokslinės literatūros analize, lyginamuoju tyrimu ir kiekybine vartotojų apklausa. Lyginamosios analizės metu vertinama trijų pagrindinių Lietuvos viešųjų įkrovimo operatorių – „Inbalance Grid“, „Ignitis On“ ir „Enefit Volt“ – komunikacija skirtinguose kanaluose. Tyrimo rezultatai parodė, kad trumpi tekstai, aiškios vizualinės ir neverbalinės priemonės bei realiuoju laiku pateikiama informacija mažina kognityvinę apkrovą, palengvina naujų vartotojų mokymąsi ir prisideda prie naujų mentalinių modelių formavimo. Darbo apimtis – 58 puslapiai be priedų, jame yra 28 paveikslai ir 4 lentelės. Bibliografijų aprašą sudaro 41 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateikti 4 priedai.

This master's thesis analyzes user experience communication at public electric vehicle charging stations in Lithuania. With the growing number of electric vehicles and the expansion of charging infrastructure in Lithuania, clear, intuitive communication that meets user expectations at all stages of the charging process is becoming increasingly important. The aim of this thesis is to identify which communication tools contribute to a positive user experience. The study is based on an analysis of scientific literature, comparative analysis, and a quantitative consumer survey. The comparative analysis evaluates the communication of the three main public charging operators in Lithuania (Inbalance Grid, Ignitis On, and Enefit Volt) across different channels. The results of the study showed that short texts, clear visual and non-verbal means, and real-time information reduce cognitive load, facilitate the learning of new users, and contribute to the formation of new mental models. The scope of the work is 58 pages without appendices, containing 28 figures and 4 tables. The bibliography consists of 41 sources. There are 4 appendices at the end of the work.

Šiame bakalauro darbe analizuojama prekės ženklo komunikacija socialiniuose tinkluose, pasitelkiant prekės ženklo „Biržų duona“ atvejį. Darbo tikslas – išanalizuoti prekės ženklo „Biržų duona“ komunikaciją socialiniuose tinkluose ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas jos efektyvumui gerinti, siekiant padidinti prekės ženklo žinomumą ir vartotojų įsitraukimą. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama prekės ženklo samprata, jo vertės ir identiteto elementai, prekės ženklo komunikacijos priemonės bei socialinių tinklų vaidmuo šiuolaikinėje rinkodaroje. Aptariami socialinių tinklų komunikacijos principai, turinio formos ir vartotojų įsitraukimo teoriniai aspektai, remiantis šiuolaikinių mokslinių tyrimų ir autorių įžvalgomis. Empirinėje darbo dalyje atliekama prekės ženklo „Biržų duona“ komunikacijos socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“ kokybinė turinio analizė. Tyrimas grindžiamas viešai prieinamų įrašų analize, vertinant dominuojančias komunikacijos temas, teksto toną, vizualinį stilių, naudojamas komunikacijos priemones bei vartotojų įsitraukimo lygį. Analizė atlikta 2025 m. kovo–birželio mėnesių laikotarpiu. Darbo rezultatai leidžia įvertinti, kaip prekės ženklas „Biržų duona“ išnaudoja skirtingų socialinių tinklų platformų galimybes, kokios komunikacijos kryptys yra efektyviausios ir kaip jos prisideda prie vartotojų įsitraukimo. Remiantis tyrimo išvadomis, pateikiamos rekomendacijos, skirtos tobulinti prekės ženklo komunikacijos strategiją socialiniuose tinkluose ir stiprinti ryšį su auditorija.

This bachelor’s thesis analyzes brand communication on social media using the case of the brand “Biržų duona”. The aim of the thesis is to analyze the communication of the brand “Biržų duona” on social media platforms and to provide suggestions and recommendations for improving its effectiveness in order to increase brand awareness and consumer engagement. The theoretical part of the thesis examines the concept of a brand, brand value and identity elements, brand communication tools, and the role of social media in contemporary marketing. The principles of social media communication, content forms, and theoretical aspects of consumer engagement are discussed based on insights from contemporary academic literature. The empirical part of the thesis presents a qualitative content analysis of the brand “Biržų duona” communication on the social media platforms Facebook and LinkedIn. The study is based on the analysis of publicly available posts, evaluating dominant communication themes, tone of voice, visual style, applied communication tools, and the nature of consumer engagement. The analysis covers the period from March to June 2025. The results of the study allow for the assessment of how the brand “Biržų duona” utilizes the potential of different social media platforms, which communication directions are the most effective, and how they contribute to consumer engagement. Based on the research findings, recommendations are provided for improving the brand’s social media communication strategy and strengthening its relationship with the audience.

Baigiamajame bakalauro darbe tiriamas Lietuvos muziejų lankytojų ir darbuotojų požiūris į greitąją ir lėtąją komunikaciją. Taip pat abiejų komunikacijų modelių priemonių įtaką muziejų lankytojų patirčiai, edukacijai ir įsitraukimui. Tyrime naudojami - mokslinės literatūros analizės metodas, apklausos su Lietuvos muziejų lankytojais ir darbuotojais metodas, apklausos duomenų analizė taikant aprašomosios statistikos metodą. Tyrime dalyvavo dvi tikslinės grupės: muziejų lankytojai ir muziejų darbuotojai. Teorinėje dalyje buvo analizuojami abiejų komunikacijų modelių teoriniai pagrindai, abiejų komunikacijų priemonių pavyzdžiai, panaudojimo galimybės. Empirinėje dalyje išnagrinėta abiejų komunikacijų naudojimo efektyvumas muziejuose lankytojų bei darbuotojų akimis. Atliktas palyginimas abiejų anketų duomenų ir rasti skirtumai bei panašumai. Išnagrinėjus teorinius, bei empirinius baigiamojo darbo metu gautus duomenų aspektus pateiktos rekomendacijos bei išvados. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, teorinė dalis, metodologinė ir empirinė dalis, rekomendacijos, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 59 puslapiai teksto be priedų, 23 paveikslai, 3 lentelės, 43 literatūros šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This bachelor's thesis examines the attitudes of Lithuanian museum visitors and employees towards fast and slow communication. It also discusses the impact of both communication models on the experience, education, and engagement of museum visitors. The study employs a scientific literature analysis method, surveys of Lithuanian museum visitors and employees, and an analysis of survey data using descriptive statistics. Two target groups participated in the study: museum visitors and museum employees. The theoretical part analyzed the theoretical foundations of both communication models, examples of both communication tools, and their possible uses. The empirical part examined the effectiveness of both means of communication in museums from the perspective of visitors and employees. A comparison of the data from both questionnaires was carried out, and differences and similarities were identified. After examining the theoretical and empirical aspects of the data obtained during the final work, recommendations and conclusions are presented. The thesis consists of six parts: introduction, theoretical part, methodological and empirical part, recommendations, conclusions, and a list of references. The thesis comprises 59 pages of text without appendices, 23 figures, 3 tables, and 43 references. Work supplements are attached separately.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama muzikinės grupės Jauti komunikacija su auditorija socialiniuose tinkuose Instagram, Facebook ir TikTok. Išnagrinėta, kaip ši komunikacija siejasi su grupės įvaizdžio formavimu, atpažįstamumu bei auditorijos įsitraukimu. Teorinėje dalyje išanalizuota muzikinių grupių komunikacijos samprata, grupės identiteto ir įvaizdžio formavimo procesai, išorinės komunikacijos kanalų ypatumai bei auditorijos įsitraukimo samprata ir matavimo kriterijai. Empirinėje dalyje atlikta grupės Jauti komunikacijos socialiniuose tinkluose analizė. Taikant kokybinę turinio analizę ištirtas grupės publikuojamo turinio pobūdis ir jo sąsajos su auditorijos reakcijomis skirtingose platformose, siekiant nustatyti, kokie komunikacijos sprendimai labiausiai prisideda prie auditorijos įsitraukimo ir grupės įvaizdžio stiprinimo. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius grupės komunikacijos aspektus, pateiktos išvados ir rekomendacijos tolesniam išorinės komunikacijos strategijų tobulinimui. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, du skyriai, išvados, rekomendacijos ir pasiūlymai, literatūros sąrašas, iliustracijų sąrašas, lentelių sąrašas. Darbo apimtis – 54 p. teksto be priedų, 9 iliustracijos, 3 lentelės, 32 bibliografiniai šaltiniai.

This bachelor’s thesis examines how the music group Jauti communicates with its audience on the social media platforms Instagram, Facebook, and TikTok. The study explores how this communication relates to the formation of the group’s image, recognisability, and audience engagement. The theoretical part analyses the concept of music groups’ communication, the processes of identity and image formation, the characteristics of external communication channels, as well as the concept of audience engagement and its measurement criteria. The empirical part presents an analysis of Jauti’s communication on social media. Using qualitative content analysis, the research investigates the nature of the content published by the group and its links to audience reactions across different platforms, in order to identify which communication decisions contribute most to audience engagement and the strengthening of the group’s image. Based on the analysis of both theoretical and practical aspects of the group’s communication, conclusions and recommendations are provided for further development of external communication strategies. Structure: introduction, two chapters, conclusions, recommendations and suggestions, list of references, list of illustrations, and a list of tables. Thesis consists of: 54 pages of text without appendices, 9 illustrations, 3 tables, and 32 bibliographical sources.

Baigiamojo darbo tema – dirbtinio intelekto technologijų integravimo poveikis komunikacijos specialistų profesinei veiklai ir kompetencijoms. Darbo tikslas: išanalizuoti, dirbtinio intelekto technologijų integravimo poveikį komunikacijos specialistų profesinei veiklai, kompetencijoms ir kūrybiškumui. Taikyti darbo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė ir kokybinis tyrimo metodas, duomenų rinkimo būdas – pusiau struktūruotas interviu, duomenų analizės metodas – teminė interviu turinio (angl. content) analizė. Pirmiausia atlikta mokslinės literatūros analizė, siekiant teoriškai pagrįsti dirbtinio intelekto reikšmę komunikacijos srityje, išryškinti jo taikymo privalumus ir trūkumus bei komunikacijos specialistų veiklos ypatumus. Remiantis teorine analize, atliktas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruoti interviu su komunikacijos srities specialistais, kurių metu siekta įvertinti dirbtinio intelekto technologijų taikymo praktiką ir suvokiamą poveikį profesinei veiklai. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad dirbtinio intelekto technologijos didina komunikacijos specialistų darbo efektyvumą, keičia profesinių kompetencijų struktūrą ir skatina naujų įgūdžių ugdymą, tačiau kartu kelia etinius iššūkius, priklausomybės nuo technologijų bei kūrybiškumo ribojimo rizikas. Gauti rezultatai gali būti praktiškai taikomi komunikacijos specialistų kompetencijų tobulinimui ir organizacijų strateginiam dirbtinio intelekto integravimui. Darbo apimtis – 50 p. teksto be priedų, 2 pav., 6 lent., 22 literatūros šaltiniai. Priedų nėra.

The topic of the final thesis is the impact of artificial intelligence technology integration on the professional activities and competencies of communication specialists. The aim of the thesis is to analyze the impact of artificial intelligence technology integration on the professional activities, competencies, and creativity of communication specialists. Methods used: analysis of scientific literature sources and qualitative research method, data collection method – semi-structured interviews, data analysis method – thematic content analysis of interviews. First, scientific literature was analyzed in order to theoretically substantiate the importance of artificial intelligence in the field of communication, highlight the advantages and disadvantages of its application, and identify the specific features of the work of communication specialists. Based on the theoretical analysis, a qualitative study was conducted – semi-structured interviews with communication specialists, during which the aim was to evaluate the practical application of artificial intelligence technologies and their perceived impact on professional activities. The research data was analyzed using qualitative content analysis. The results of the study showed that artificial intelligence technologies increase the efficiency of communication specialists' work, change the structure of professional competencies, and encourage the development of new skills, but at the same time pose ethical challenges and risks of dependence on technology and limitation of creativity. The results obtained can be applied in practice to improve the competencies of communication specialists and for the strategic integration of artificial intelligence in organizations. Scope of work – 50 pages of text without appendices, 2 figures, 6 tables, 22 references. No appendices.