Department of Creative Communication

Šiame bakalauro baigiamajame darbe analizuojama emocinių apeliacijų raiška Lietuvos mados ir grožio prekių ženklų komunikacijoje bei jų poveikis vartotojams. Darbo tikslas – ištirti, kaip emocinės apeliacijos pasireiškia reklaminėje komunikacijoje ir kaip jos veikia vartotojų reklamos suvokimą, patrauklumą ir emocinį atsaką. Teorinėje darbo dalyje aptariama emocijų samprata, jų vaidmuo vartotojų sprendimų priėmime, emocinių apeliacijų taikymas reklamoje bei emocinės komunikacijos ypatumai mados ir grožio sektoriuje. Empirinėje dalyje taikomas mišrus tyrimo metodas: atlikta kokybinė Lietuvos mados ir grožio prekių ženklų „Instagram“ reklaminių įrašų turinio analizė ir kiekybinė vartotojų apklausa. Tyrimo rezultatai parodė, kad reklaminėje komunikacijoje dominuoja pozityvios, su vidine savijauta susijusios emocinės apeliacijos, o stipriausią poveikį vartotojams daro autentiškos, emociškai nuoseklios ir su kasdiene patirtimi siejamos reklamos. Nustatyta, kad emocinė reklama vartotojų vertinama kaip patrauklesnė nei informacinė, o svarbiausi reklamos suvokimo veiksniai yra emocija, bendra atmosfera ir autentiškumas. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos rekomendacijos efektyvesniam emocinių apeliacijų taikymui Lietuvos mados ir grožio prekių ženklų komunikacijoje.

This bachelor thesis analyses the expression of emotional appeals in the communication of Lithuanian fashion and beauty brands and their impact on consumers. The aim of the thesis is to investigate how emotional appeals are manifested in advertising communication and how they influence consumers’ perception of advertising, its attractiveness, and emotional response. The theoretical part discusses the concept of emotions, their role in consumer decision-making, the use of emotional appeals in advertising, and the specific features of emotional communication in the fashion and beauty sector. The empirical part applies a mixed-methods approach: a qualitative content analysis of Instagram advertising posts by Lithuanian fashion and beauty brands and a quantitative consumer survey were conducted. The results revealed that advertising communication is dominated by positive emotional appeals related to inner well-being, while the strongest impact on consumers is created by authentic, emotionally consistent advertisements associated with everyday experience. The study found that emotional advertising is perceived as more attractive than informational advertising, while the key factors shaping advertising perception are emotion, overall atmosphere, and authenticity. Based on the results, recommendations are provided for the more effective use of emotional appeals in the communication of Lithuanian fashion and beauty brands.

Šiame bakalauro darbe analizuojamas naratyvinis prekės ženklo kūrimas per pasakojimą muzikos festivaliuose, naudojant „Tomorrowland“ muzikos festivalį kaip pagrindinį atvejo tyrimą. Tyrime nagrinėjama, kaip vizualinis, tekstinis ir patirtinis pasakojimas formuoja įtraukiantį ir emociškai patrauklų prekės ženklo identitetą. Teorinėje dalyje aptariamas pasakojimas, prekės ženklo identitetas, vizualinė semiotika festivalio komunikacijoje, o empiriniame tyrime derinama „Tomorrowland“ socialinės žiniasklaidos ir erdvinio dizaino analizė su ekspertų interviu. Tyrimo rezultatai rodo, kad nuoseklus pasakojimas ir komunikacija įvairiose platformose stiprina emocinį ryšį, auditorijos lojalumą ir bendrą festivalio prekės ženklo identitetą.

In this bachelor work, narrative branding through storytelling in music festivals is analysed using Tomorrowland music festival as the main case study. The research examines how visual, textual and experiential storytelling shape an immersive and emotionally engaging brand identity. The theoretical part discussed storytelling, brand identity, visual semiotics in festival communication, and the empirical research combines Tomorrowland's social media and spatial design analysis with expert interviews. The findings show that consistent storytelling and communication across platforms strengthen emotional connection, audience loyalty and the overall festival brand identity.

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojama Vilniaus Gedimino technikos universiteto komunikacija socialinėse medijose ir jos reikšmė studentų pasitenkinimui universiteto įvaizdžiu. Komunikacija socialinėse medijose susideda ne vien iš informacijos sklaidos, bet ir dialogiškumo, kultūros ir įvaizdžio kūrimo, strateginių tikslų, studentų įsitraukimo ir turinio aktualumo. Darbe aptariami aukštojo mokslo institucijų komunikacijos socialinėse medijose teoriniai aspektai ir socialinių medijų vaidmuo formuojant universiteto įvaizdį. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto komunikaciją socialinėse medijose, siekiant stiprinti studentų pasitenkinimą aukštosios mokyklos įvaizdžiu. Tyrime taikyti du kiekybiniai tyrimai – anketinės apklausos, pirmojo dalyviai yra studentai, antrojo – komunikacijos specialistai. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentams svarbus aktualus, aiškus ir įtraukiantis turinys, o komunikacijos specialistai daugiau dėmesio skiria informacijos sklaidai ir institucinio įvaizdžio formavimui. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, skirtos įtraukesnio universiteto įvaizdžio formavimui socialinėse medijose.

This bachelor’s thesis analyzes the communication of Vilnius Gediminas Technical University on social media and its significance for students’ satisfaction with the university’s image. Communication on social media consists not only of information dissemination, but also of dialogue, culture and image building, strategic goals, student engagement, and content relevance. The thesis covers the theoretical aspects of higher education institutions’ communication on social media and the role of social media in building a university’s image.The aim of the research is to analyse the social media communication of Vilnius Gediminas Technical University in order to strengthen students’ satisfaction with the image of the higher education institution. Two quantitative studies – questionnaire surveys, were conducted in the research. The participants of the first survey were students, while the participants of the second survey were communication specialists.The research results have revealed that clear, relevant and engaging content are the most important aspects to students, whereas communication specialists place greater emphasis on information dissemination and the formation of the institutional image. At the end of the thesis recommendations for developing more engaging university image on social media are provided.

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjamas studentų informacinis raštingumas ir gebėjimas atpažinti melagingas naujienas bei dezinformaciją socialinių medijų aplinkoje. Darbe aptariamas socialinių tinklų vaidmuo šiuolaikinėje informacinėje erdvėje, analizuojamos melagingos informacijos ir dezinformacijos sampratos, jų sklaidos ypatumai bei informacinio raštingumo reikšmė vertinant informacijos patikimumą. Teorinėje darbo dalyje remiamasi moksliniais šaltiniais, nagrinėjančiais socialinių medijų, algoritmų, emocinio turinio ir kritinio mąstymo poveikį informacijos vartojimui. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodologija, empirinio tyrimo analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 53 p. teksto be priedų, 4 iliustr., 16 lent., 41 bibliografiniai šaltiniai.

The bachelor’s thesis examines students’ information literacy and their ability to identify fake news and disinformation in the social media environment. The thesis discusses the role of social networks in the contemporary information space, analyzes the concepts of fake information and disinformation, the specific features of their dissemination, and the importance of information literacy in assessing the reliability of information. The theoretical part of the thesis is based on academic sources examining the impact of social media, algorithms, emotional content, and critical thinking on information consumption. The thesis consists of 8 parts: introduction, theoretical part, research methodology, empirical research analysis, conclusions, recommendations, list of references, and appendices. The thesis comprises 53 pages of text excluding appendices, 4 figures, 16 tables, and 41 bibliographic sources.

Šiame baigiamajame darbe analizuojamas provokuojančios reklamos poveikis vartotojų nuostatoms ir įmonės įvaizdžiui. Teorinėje dalyje aptariama provokacijos samprata, reklamos etikos principai ir teisinis reguliavimas. Empirinėje dalyje taikoma kiekybinė anketinė apklausa. Prieš atliekant tyrimą darbe aptariamos trys skirtingo pobūdžio provokuojančios kampanijos: „Balenciaga" 2022 m. kampanija, sukėlusi visuomenės pasipiktinimą dėl vaikų vaizdavimo fetišistiniame kontekste, „Pepsi" 2017 m. kampanija, kuri socialinio teisingumo simboliką panaudojo neautentiškai komerciniais tikslais, ir Lietuvos sporto klubų tinklo „Gym+" 2024 m. kampanija, sukėlusi diskusijas dėl vartotojo savivertę žeminančios retorikos. Kiekybine anketine apklausa siekiama ištirti vartotojų požiūrius į provokuojančią reklamą ir jos poveikį pasitikėjimui prekės ženklu bei elgsenos ketinimams. Darbas aktualus tiek akademinei bendruomenei, tiek rinkodaros praktikams, ieškantiems efektyvių, tačiau etiškai atsakingų komunikacijos sprendimų.

This thesis analyzes the impact of provocative advertising on consumer attitudes and company image. The theoretical part discusses the concept of provocation, the principles of advertising ethics, and legal regulation. The empirical part applies a quantitative questionnaire survey. The case overview examines three different types of provocative campaigns: the Balenciaga 2022 campaign, which sparked public outrage due to the portrayal of children in a fetishized context; the Pepsi 2017 campaign, which inauthentically used social justice symbolism for commercial purposes; and the Lithuanian fitness club chain Gym+ 2024 campaign, which generated discussions due to rhetoric undermining consumer self-esteem. The quantitative questionnaire survey aims to investigate consumer attitudes toward provocative advertising and its impact on brand trust and behavioral intentions. The thesis is relevant both to the academic community and to marketing practitioners seeking effective yet ethically responsible communication solutions.

Pavadinimas: NUSIKALTIMŲ ROMANTIZAVIMAS POPULIARIUOSE FILMUOSE: PAVOJINGA ĮTAKA AR TIESIOG PASAKOJIMAS Autorė: Amina Makatova Institucija: VGTU, Kūrybinių industrijų fakultetas Metai: 2026 Santrauka: Šiame bakalauro darbe nagrinėjamas nusikaltimų romantizavimo reiškinys šiuolaikiniuose populiariuose filmuose ir vertinamas jo galimas poveikis žiūrovų požiūriui ir socialinėms normoms. Tyrime nagrinėjama auganti tendencija vaizduoti nusikaltėlius kaip charizmatiškus antiherojus, o tai kelia grėsmę normalizuoti neteisėtą elgesį ir susilpninti visuomenės stigmas. Tyrimas suskirstytas į dvi pagrindines dalis. Teorinė analizė sukuria daugiadisciplininį pagrindą, integruojant žiniasklaidos studijas, kriminologiją ir psichologiją. Joje naudojamos pagrindinės teorijos, tokios kaip kultivavimo teorija, siekiant paaiškinti ilgalaikius suvokimo pokyčius, Hortono ir Wohlo parasocialinių santykių teorija, siekiant analizuoti emocinius ryšius tarp žiūrovų ir fiktyvių nusikaltėlių, ir Fiske'o semiotinė analizė, siekiant iššifruoti techninius ir ideologinius filmo sluoksnius. Empirinis tyrimas apima trijų sėkmingų filmų: „Džentelmenai“ (2019), „Oušeno vienuolika“ (2001) ir „Dabar tu mane matai“ (2013) kokybinę turinio analizę. Analizė atskleidžia, kad filmų kūrėjai naudoja specifinius „glamūringus“ techninius kodus (apšvietimą, muziką ir montažą) ir naratyvinius tropus („Robino Hudo“ motyvą ir nusikaltimo be aukų įrėminimą), kad nusikalstamas gyvenimo būdas atrodytų siekiamybė ir pateisinimas. Pagrindinės išvados: Skirtinguose požanriuose nusikalstamumas nuolat pateikiamas kaip atlygis už intelektą ir profesinę kompetenciją, o ne kaip moralinė nesėkmė. Rekomendacijos: Baigiamasis darbas siūlo stiprinti kritinį medijų raštingumą švietimo srityje, siekiant padėti auditorijai atpažinti šiuos įtikinėjimo metodus. Taip pat siūloma, kad transliacijų platformos apsvarstytų naujus klasifikavimo standartus, kurie spręstų sistemingą gyvenimo būdo romantizavimą, o ne tik atvirą smurtą.

Title: The Romanticization of Crime in Popular Films: A Dangerous Influence or Just Storytelling Author: Amina Makatova Institution: Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Creative Industries Year: 2026 Abstract: This bachelor's thesis investigates the phenomenon of crime romanticization in modern popular films and evaluates its potential impact on audience attitudes and social norms. The research addresses the growing trend of portraying criminal characters as charismatic antiheroes, which risks normalizing illegal behavior and weakening societal stigmas. The study is divided into two main parts. The theoretical analysis establishes a multidisciplinary framework by integrating media studies, criminology, and psychology. It utilizes key theories such as Cultivation Theory to explain long-term perception shifts, Horton and Wohl’s Parasocial Relationship Theory to analyze emotional bonds between viewers and fictional criminals, and Fiske’s Semiotic Analysis to decode the technical and ideological layers of film. The empirical research consists qualitative content analysis of three successful films: The Gentlemen (2019), Ocean’s 11 (2001), and Now You See Me (2013). The analysis reveals that filmmakers use specific "glamorous" technical codes (lighting, music, and editing) and narrative tropes (the "Robin Hood" motif and victimless crime framing) to make criminal lifestyles appear aspirational and justified. Key Findings: Across different subgenres, crime is consistently presented as a reward for intelligence and professional competence rather than a moral failing. Recommendations: The thesis concludes by advocating for enhanced critical media literacy in education to help audiences recognize these persuasive techniques. It also suggests that streaming platforms consider new classification standards that address the systematic romanticization of lifestyles rather than just explicit violence.

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojamas kūrybinės komunikacijos vaidmuo formuojant akademinio jaunimo požiūrį į rūkymą. Darbo tikslas – ištirti studentų požiūrį į kūrybinę komunikaciją rūkymo kontekste ir pateikti praktines rekomendacijas universitetui, kaip vykdyti efektyvesnę rūkymo prevencijos komunikaciją studentų tarpe. Empirinėje dalyje, remiantis kiekybinio tyrimo duomenimis, pastebima, kad rūkymas studentų tarpe siejamas su socialine aplinka, bendraamžių įtaka ir streso mažinimu, o rūkymo elgsena dažnai suvokiama kaip socialiai priimtina. Tyrimo rezultatai rodo, kad nors studentai suvokia rūkymo žalą, prevencinės komunikacijos pasiekiamumas ir poveikis yra ribotas, o įsitraukimas į jos kūrimą – žemas. Taip pat pastebima, kad kūrybiška, vizuali ir emocinė komunikacija vertinama palankiausiai ir siejama su neigiamu požiūriu į rūkymą, tačiau jos poveikis dažniau pasireiškia nuostatų, o ne elgsenos lygmenyje. Remiantis tyrimo rezultatais daroma išvada, kad efektyvesnė rūkymo prevencijos komunikacija turėtų būti orientuota ne tik į informavimą, bet ir į socialinių bei elgsenos praktikų refleksiją, integruojant kūrybinius sprendimus ir didinant studentų įsitraukimą.

This bachelor’s thesis analyzes the role of creative communication in shaping the attitudes of academic youth toward smoking. The aim of the study is to examine students’ attitudes toward creative communication in the context of smoking and to provide practical recommendations for the university on how to implement more effective smoking prevention communication among students. The empirical part of the study, based on quantitative research data, reveals that smoking among students is associated with the social environment, peer influence, and stress reduction, while smoking behavior is often perceived as socially acceptable. The research findings show that although students are aware of the harmful effects of smoking, the reach and impact of preventive communication are limited, and student involvement in its creation remains low. The study also indicates that creative, visual, and emotional communication is evaluated most positively and is associated with a negative attitude toward smoking; however, its impact is more evident at the level of attitudes rather than behavior. Based on the research results, it is concluded that more effective smoking prevention communication should focus not only on providing information but also on encouraging reflection on social and behavioral practices by integrating creative solutions and increasing student involvement.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama prekės ženklo ambasadoriaus samprata, vartotojo sprendimo pirkti procesas, prekės ženklo ambasadorių poveikis vartotojo sprendimui pirkti. Darbą sudaro: įvadas, teorijos analizė, metodologija, du tyrimai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 46 p. teksto be priedų, 10 lentelių ir 21 paveikslėlis, 58 šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This bachelor’s thesis examines the concept of a brand ambassador, the consumer’s decision-making process, and the influence of brand ambassadors on consumer purchasing decisions. The thesis consists of: an introduction, a theoretical analysis, methodology, two studies, conclusions and recommendations, and a bibliography. Structure – 46 p. pages of text without appendixes, 10 tables ir 21 pictures, 58 sources. Work accessories are attaches seperately.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas medijų vaidmuo formuojant požiūrį į religines mažumas, didžiausią dėmesį skiriant musulmonų bendruomenei. Temos aktualumas grindžiamas tuo, jog medijų pateikiama informacija ne visuomet yra neutrali, o dažnai iš anksto nustatyta pagal norimus kriterijus. Religinės mažumos medijų lauke susiduria su diskriminacija, o musulmonų bendruomenė neretai siejama su smurto, saugumo klausimais. Visuomenės nuostatoms didelę įtaką daro tai, kokią religinių mažumų reprezentaciją mato viešojoje erdvėje. Teorinėje dalyje pasitelkiamos kultūros reprezentacijos, rėminimo teorinės prieigos bei kritinė diskurso analizė. Taip pat nagrinėjama medijų įtaka mažumų reprezentacijai, viešojo diskurso formavimuisi, stereotipų ir neigiamų nuostatų sklaida žiniasklaidoje, aptariami atliktų tyrimų duomenys bei statistinė bendruomenių Lietuvoje informacija. Empirinėje dalyje analizuojama, kaip musulmonai yra reprezentuojami Lietuvos žiniasklaidos naujienų portalų „Delfi.lt“, „15min.lt“, „Lrytas.lt“, „TV3.lt“ straipsniuose. Taikomi kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodai. Kiekybinėje dalyje nagrinėjamos dominuojančios reikšmės, temos, raktažodžių dažnumas tekstuose, kokybinėje – kokie yra vyraujantys kontekstai, naratyvai, kuriuose musulmonai minimi. Tyrimo rezultatai rodo, jog naujienų portalų straipsniuose dominuoja neigiama musulmonų reprezentacija, grindžiama religiniais, kultūriniais ar saugumo aspektais. Musulmonai neretai siejami su kitoniškumu, integraciniais sunkumais, grėsmėmis, o teigiami pavyzdžiai išlieka reti. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, literatūros analizė, empirinė dalis, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 59 p. teksto be priedų, 9 iliustr., 7 lent., 94 literatūros šaltiniai.

The bachelor’s thesis examines the role of media in shaping attitudes towards religious minorities, with a particular focus on the Muslim community. The relevance of the topic is based on the fact that information presented by the media is not always neutral and is often framed according to predetermined criteria. Religious minorities face discrimination in the media sphere, while the Muslim community is frequently associated with violence and security-related questions. Public attitudes are strongly influenced by the way religious minorities are represented in the public sphere. The theoretical part draws on the approaches of cultural representation, framing theory, and critical discourse analysis. It also explores the influence of media on minority representation, the formation of public discourse, the spread of stereotypes and negative attitudes in the press, reviews findings from previous studies, and presents statistical information on communities in Lithuania. The empirical part analyses how Muslims are represented in articles published by Lithuanian news outlets “Delfi.lt”, “15min.lt”, “Lrytas.lt”, and “TV3.lt”. Quantitative and qualitative content analysis methods are applied. The quantitative analysis examines dominant meanings, themes and the frequency of keywords in the texts, while the qualitative analysis focuses on the prevailing contexts and narratives in which Muslims are mentioned. The research findings show that negative representations of Muslims dominate in articles published by news portals, mainly based on religious, cultural, and security-related aspects. Muslims are often associated with otherness, integration difficulties and threats, while positive examples remain rare. Thesis consists of 7 parts: introduction, literature review, empirical data analysis, conclusions, recommendations, bibliography and attachments. Volume of the thesis – 59 pages (attachments not included), 9 illustrations, 7 tables, 94 bibliographical references.

Šiame darbe nagrinėjama, kaip žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas" komunikuoja socialiai sudėtingą turinį per savo paties parengtą festivalio medžiagą ir kaip vyresnieji organizacijos darbuotojai suvokia šiuos komunikacijos sprendimus. Pradėjus nuo literatūros apžvalgos, prieinama prie empirinės dalies, atliktos pasitelkus festivalio programos medžiagos tekstinę analizę ir keturių vyresniųjų darbuotojų pusiau struktūruotus interviu. Literatūros apžvalgoje apibrėžiama socialiai sudėtingo turinio filmų sritis ir užuojautos nuovargio reiškinys, nagrinėjamas kino festivalių, kaip aktyvių institucinių komunikatorių, vaidmuo, „Nepatogus kinas" pristatomas Lietuvos festivalių kontekste bei aptariama kuratorinio aktyvizmo samprata. Pristatomos ir dvi analizėje taikomos teorinės sistemos, t. y. R. Entmano įrėminimo teorija ir K. Weicko organizacinės prasmės kūrimo teorija. Empirinis tyrimas analizuoja dviejų kontrastingų programos kategorijų, „Galios koridorių" ir „Mokslo", festivalio medžiagą bei po vieną kiekvienos kategorijos filmą, kartu su interviu duomenimis, kurie paaiškina pastebėtų įrėminimo modelių logiką. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad „Nepatogus kinas" veikia remdamasis temos pirmumo komunikacine logika, kviečiančiu, o ne moralizuojančiu tonu, ir paskirstytos autorystės modeliu, apimančiu vidinį redakcinį, samdomą rinkodaros ir samdomą viešųjų ryšių vaidmenis. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos žmogaus teisių kino festivaliams bei tolesniems tyrimams. Darbą sudaro įvadas, teoriniai pagrindai, empirinis tyrimas ir išvados. Darbo apimtis: 51 puslapiai, 2 paveikslai, 6 lentelės ir 29 literatūros šaltiniai.

The given paper explores how the human rights film festival Nepatogus Kinas communicates socially difficult content through its festival-authored materials, and how senior staff make sense of those communication choices. Starting from the literature review, the study proceeds to the empirical part performed with the help of textual analysis of festival programme materials and semi-structured interviews with four senior staff members. The literature review defines socially challenging films and the phenomenon of compassion fatigue, examines the role of film festivals as active institutional communicators, situates Nepatogus Kinas within the Lithuanian festival landscape, and introduces the concept of curatorial activism. It also presents the two theoretical frameworks applied in the analysis, namely Entman's framing theory and Weick's organisational sensemaking theory. The empirical study analyses the festival materials of two contrasting programme categories, Galios Koridoriai and Mokslas, with one film from each, alongside the interview data that explains the reasoning behind the observed framing patterns. The findings show that Nepatogus Kinas operates through a theme-first communication logic, an invitational rather than moralising tone, and a distributed authorship model across internal editorial, contracted marketing, and contracted public relations roles. Based on the findings, the conclusions and recommendations for human rights film festivals and future research are provided. The paper is structured into an introduction, theoretical foundations, empirical study, and conclusions. The paper consists of 51 pages, 2 figures, 6 tables, and 29 reference entries.