Department of Geodesy and Cadastre

Baigiamajame darbe atlikti žemės sklypų paimamų visuomenės poreikiams matavimai naudojant Stonex S599 GPNS imtuvą. Suprojektuoti inžinerinės infrastruktūros servitutai, reikalingi geležinkelio projekto įgyvendinimui, parengtos jų bylos ir paskaičiuotos kompensacijos žemės savininkams už patirtus nuostolius. Išnagrinėta įstatyminė bazė reglamentuojanti žemės paėmimą visuomenės poreikiams ir inžinerinės infrastruktūros planavimo tvarką ir eigą. Aprašomi darbų saugos klausimai bei ekonominiai skaičiavimai, pateiktos baigiamojo darbo išvados. Darbą sudaro keturios dalys: įvadas, septyni skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 55 p. teksto be priedų, 37 iliustr., 3 lent., 29 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

In the final bachelor’s thesis, the measurements of land plots taken for public needs using the Stonex S599 GPNS receiver. Engineering infrastructure easements required for the implementation of the railway project have been designed, their files have been prepared, and compensation for landowners for the losses incurred has been calculated. The legislative framework regulating land taking for public needs and the procedure and process of engineering infrastructure planning has been analyzed. Occupational safety issues and economic calculations are described, and the conclusions of the final work are presented. The bachelor work consists of four parts: introduction, seven chapters and conclusions. Thesis consists of: 55 pages text, 37 illustrations, 3 tables, 29 bibliographical sources. Work attachments are included at the end of the work.

Baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti Geodezijos ir kartografijos įstatymo bei susijusių teisės aktų taikymo praktinius aspektus rengiant ir derinant inžinerinių tinklų planus bei topografinius planus TIIIS informacinėje sistemoje, nustatyti dažniausiai pasitaikančias problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus. Baigiamajame darbe aptariami Geodezijos ir kartografijos įstatymo pagrindai. Analizuojami su planų rengimu susiję techniniai reglamentai bei jų taikymo skirtumai rengiant skirtingų tipų planus. Nagrinėjamos TIIIS sistemos funkcijos ir naudojimo praktika. Aptariamos dažniausiai pasitaikančios klaidos ir problemos derinant planus, konfliktinės situacijos tarp geodezininkų ir erdvinių duomenų tvarkytojų. Parengiama topografinių ir inžinerinių tinklų planų darbų sąmata. Aprašomi darbų saugos reikalavimai. Pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro keturios dalys: įvadas, šeši skyriai, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 74 p. teksto be priedų, 47 paveikslėliai, 4 lentelės, 22 literatūros šaltiniai.

The aim of the thesis is to analyze the practical aspects of the application of the Law on Geodesy and Cartography and related legal acts in the preparation and coordination of engineering plans and topographic plans in the TIIIS information system, to identify the most common problems and to propose possible ways of solving them. The thesis discusses the basics of the Law of Geodesy and Cartography. The technical regulations related to the preparation of plans and the differences in their application in the preparation of different types of plans are analyzed. The functions and usage practices of the TIIIS system are examined. The most common mistakes and problems when combining plans, conflict situations between surveyors and spatial data managers are discussed. An estimate of topographical and engineering network plan works is being prepared. Work safety requirements are described. Conclusions and suggestions are presented. The work consists of four parts: introduction, six chapters, conclusions and suggestions, bibliography. Scope of work – 74 pages, 47 pictures, 4 tables, 22 bibliographical sources.

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjamas kelio infrastruktūros objektų automatinis atpažinimas taškų masyvuose naudojant „Trimble Business Center“ programinę įrangą. Darbe analizuojami taškų masyvų teoriniai pagrindai, objektų segmentavimo ir klasifikavimo metodai bei kelio infrastruktūros objektų geometrinės ir vizualinės savybės. Tyrimui naudoti UAV fotogrametrijos metodu surinkti duomenys, iš kurių „Agisoft Metashape“ programoje sugeneruotas taškų masyvas. Tolimesnė objektų analizė ir klasifikavimas atlikti „Trimble Business Center“ aplinkoje. Praktinėje darbo dalyje atliktas Vilniaus miesto Žukausko gatvės infrastruktūros objektų automatinis klasifikavimas, vertinant programinės įrangos galimybes identifikuoti kelio dangą, pastatus, augmeniją, kelio ženklus ir kitus objektus. Gauti rezultatai palyginti su rankiniu klasifikavimu, įvertintas automatinio atpažinimo tikslumas, klasifikavimo klaidos bei rankinio koregavimo poreikis. Tyrimo rezultatai parodė, kad „Trimble Business Center“ programinė įranga leidžia efektyviai automatizuoti taškų masyvų analizę ir infrastruktūros objektų klasifikavimą urbanizuotoje aplinkoje, tačiau rezultatų tikslumui įtakos turi taškų masyvo kokybė, objektų geometrinės savybės bei aplinkos sudėtingumas.

The bachelor thesis analyses automatic recognition of road infrastructure objects in point clouds using Trimble Business Center software. The thesis examines theoretical principles of point clouds, object segmentation and classification methods, as well as geometric and visual properties of road infrastructure objects. UAV photogrammetry data were used for the research, and the point cloud was generated in Agisoft Metashape software. Further object analysis and classification were carried out in the Trimble Business Center environment. The practical part of the thesis presents automatic classification of infrastructure objects in Žukausko Street, Vilnius city, evaluating the software capabilities to identify road surfaces, buildings, vegetation, traffic signs, and other objects. The obtained results were compared with manual classification, assessing recognition accuracy, classification errors, and the need for manual correction. The research results showed that Trimble Business Center software enables efficient automation of point cloud analysis and infrastructure object classification in an urban environment. However, the accuracy of the results depends on point cloud quality, geometric properties of objects, and environmental complexity.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas žemės paviršius Lietuvos teritorijoje, taikant palydovinę interferometrinę sintetinės apertūros radarų analizę (InSAR) bei European Ground Motion Service (EGMS) duomenis. Tyrime naudojami Sentinel-1 palydoviniai radarų matavimai ir EGMS L3 produktai, leidžiantys vertinti žemės paviršiaus būklę ir erdvinį pasiskirstymą milimetriniu tikslumu. Darbo metu atlikta duomenų analizė ArcGIS Pro aplinkoje, pritaikyti keturi interpoliavimo metodai: IDW, Spline, Natural Neighbor ir Kriging. Įvertinti gautų rastrinių paviršių statistiniai rodikliai, atliktas metodų tikslumo ir paklaidų palyginimas bei sudaryti 3D paviršiaus modeliai. Tyrimo rezultatai parodė, kad skirtingi interpoliavimo metodai nevienodai atspindi žemės paviršiaus pasiskirstymą, o tiksliausi rezultatai pasiekiami taikant Kriging ir Spline metodus. Darbo rezultatai svarbūs teritorijų planavimui, infrastruktūros stebėsenai, aplinkos monitoringui ir ilgalaikių geodinaminių procesų vertinimui Lietuvos mastu.

This master's thesis analyzes the Earth's surface across the territory of Lithuania using Interferometric Synthetic Aperture Radar (InSAR) and European Ground Motion Service (EGMS) data. The study is based on Sentinel-1 satellite radar measurements and EGMS Level 3 products, which enable the assessment of surface conditions and spatial distribution with millimeter-level accuracy. During the research, data analysis was carried out in the ArcGIS Pro environment, and four interpolation methods were applied: IDW, Spline, Natural Neighbor, and Kriging. Statistical indicators of the generated raster surfaces were evaluated, the accuracy and errors of the methods were compared, and 3D surface models were created. The results showed that different interpolation methods represent the Earth's surface distribution differently, while the most accurate results were obtained using Kriging and Spline methods. The findings of the study are significant for territorial planning, infrastructure monitoring, environmental observation, and the assessment of long-term geodynamic processes on the scale of Lithuania.

Baigiamajame darbe nagrinėjamas geodezinio tinklo sudarymas ir išlyginimas taikant skirtingas programines įrangas. Darbo tikslas – atlikti geodezinio tinklo matavimus, apdoroti gautus duomenis naudojant „MicroSurvey StarNet“ ir „Leica Infinity“ programas bei palyginti gautus rezultatus. Teorinėje darbo dalyje aptariami geodezinių tinklų sudarymo principai, matavimų tikslumo vertinimas, mažiausių kvadratų metodas bei geodezinių tinklų išlyginimo ypatumai. Taip pat apžvelgiamos geodeziniuose matavimuose naudojamos programinės įrangos bei jų taikymo galimybės. Praktinėje darbo dalyje Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės teritorijoje buvo atlikti geodezinio tinklo matavimai naudojant elektroninį tacheometrą „Leica TS60“. Matavimai vykdyti „double face“ metodu iš trijų stočių, pririštų prie esamų geodezinio tinklo taškų. Tyrimo metu buvo įrengti nauji geodeziniai taškai GPR19, GPR20 ir GPR21. Matavimų duomenys buvo apdoroti „MicroSurvey StarNet“ ir „Leica Infinity“ programinėse įrangose, atliktas geodezinio tinklo išlyginimas bei rezultatų analizė. Atlikus rezultatų palyginimą nustatyta, kad abiejų programinių įrangų apskaičiuotos koordinatės skyrėsi tik keliais milimetrais. Tyrimo rezultatai parodė, kad abi programos yra tinkamos tikslių geodezinių tinklų išlyginimui, tačiau „MicroSurvey StarNet“ suteikė daugiau galimybių detaliai analizuoti matavimų duomenis. Darbo rezultatai gali būti taikomi atliekant tikslius inžinerinius geodezinius matavimus bei vertinant skirtingų geodezinių tinklų išlyginimo programinių įrangų galimybes.

This thesis examines the establishment and adjustment of a geodetic network using different software programs. The objective of this work is to perform geodetic network measurements, process the obtained data using the “MicroSurvey StarNet” and “Leica Infinity” software programs, and compare the results. The theoretical part of the thesis discusses the principles of geodetic network establishment, the evaluation of measurement accuracy, the least squares method, and the specifics of geodetic network adjustment. It also reviews the software used in geodetic measurements and its application possibilities. In the practical part of the work, geodetic network measurements were performed in the territory of the Kruonis Pumped Storage Power Plant using a Leica TS60 electronic tacheometer. The measurements were carried out using the “double face” method from three stations tied to existing geodetic network points. During the study, new geodetic points GPR19, GPR20, and GPR21 were established. The measurement data were processed using the “MicroSurvey StarNet” and “Leica Infinity” software packages, and the geodetic network was adjusted and the results analyzed. A comparison of the results revealed that the coordinates calculated by both software programs differed by only a few millimeters. The results of the study showed that both programs are suitable for the adjustment of precise geodetic networks, but MicroSurvey StarNet provided more opportunities for detailed analysis of the measurement data. The results of this work can be applied in performing precise engineering surveying measurements and in evaluating the capabilities of different software programs for adjusting geodetic networks.

Baigiamajame magistro darbe analizuojamos galimybės įvertinti vandens telkinių chlorofilo-a (Chl-a) koncentraciją taikant nuotolinius tyrimų metodus, integruojant palydovinius duomenis ir GIS priemones. Tyrimo tikslas – įvertinti, kiek tiksliai palydoviniai Chl-a koncentracijos įverčiai atitinka in situ matavimus, bei ar lokalizuoti Gitelsono modelio koeficientai pagerina rezultatų tikslumą Lietuvos sąlygomis. Atlikta Sentinel-2 ir Landsat 8–9 palydovinių vaizdų analizė, parinkti mažo debesuotumo laikotarpiai ir palyginti skirtingais metodais gauti Chl-a įverčiai su tiesioginiais matavimais. Duomenys apdoroti naudojant GIS priemones, leidusias tiksliai nustatyti vandens telkinių ribas, pritaikyti regioninius koeficientus ir vizualizuoti rezultatus. Nustatyta, kad lokalizuoti koeficientai (a = 2,76; b = 12,97) reikšmingai sumažina nuokrypius, ypač Sentinel-2 duomenyse, tačiau ne visose vietovėse pasiektas pakankamas tikslumas, kad būtų galima taikyti praktikoje be papildomo modelio tikslinimo. Nuotoliniai metodai gali būti naudingi kaip papildoma priemonė bendram vandens kokybės vaizdui formuoti, ypač kai būtina greitai stebėti plačias teritorijas. Pateiktos išvados ir rekomendacijos dėl nuotolinių tyrimų integravimo į vandens telkinių stebėsenos praktiką. Darbą sudaro penkios dalys: įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodika, tyrimo rezultatai ir išvados. Darbo apimtis – 46 p. teksto be priedų, 20 iliustracijų, 9 lentelės, 18 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This Master's thesis analyses the possibilities of assessing chlorophyll-a (Chl-a) concentration in inland water bodies using remote sensing methods, integrating satellite data and GIS tools. The aim of the study is to evaluate how accurately satellite-derived Chl-a estimates correspond to in situ measurements, and whether localized Gitelson model coefficients improve the accuracy of results under Lithuanian conditions. An analysis of Sentinel-2 and Landsat 8–9 satellite images was carried out, selecting low-cloud-cover periods and comparing Chl-a values obtained using different methods with direct measurements. The data were processed using GIS tools, which allowed for precise delineation of waterbody boundaries, the application of regional coefficients, and visualization of the results. It was found that localized coefficients (a = 2.76; b = 12.97) significantly reduce discrepancies, especially in Sentinel-2 data, although in some areas the accuracy was still insufficient for practical application without further model refinement. Remote sensing methods can serve as a supplementary tool for forming a general picture of water quality, particularly when rapid monitoring over large areas is needed. The paper presents conclusions and recommendations for integrating remote sensing methods into water quality monitoring practice. The thesis consists of five parts: introduction, theoretical background, research methodology, research results, and conclusions. The total volume of the thesis – 46 pages of text excluding appendices, 20 illustrations, 9 tables, and 18 references. Appendices are attached separately.

Tradicionālās ceļu infrastruktūras monitoringa metodes ir efektīvas, tomēr tās bieži vien ir darbietilpīgas, dārgas un ierobežotas to iespējamā datu ievākšanas regularitātes pārklājuma ziņā. Šajā maģistra darbā tiek pētīts, kā var tikt izmantotas tālizpētes tehnoloģijas, lai uzlabotu ceļu infrastruktūras uzraudzību, īpašu uzmanību pievēršot satelītattēliem un ar tiem saistītajiem analītiskajiem rīkiem. Satelītattēlu un to apstrādes risinājumu attīstība ir mainījusi ceļu infrastruktūras uzraudzību, ļaujot veikt plaša mēroga novērtējumus gandrīz reālā laikā. Augstas izšķirtspējas dati no tādām misijām kā Copernicus Sentinel un komerciāliem pakalpojumu sniedzējiem, piemēram, Airbus, atklāj ceļu virsmas, vides apstākļu ietekmi un izmaiņas infrastruktūrā. Integrēti ar augsti attīstītām platformām un algoritmiem, šādi attēli palīdz atklāt strukturālas problēmas, sekot līdzi būvniecības gaitai un mazināt laikapstākļu ietekmi, galu galā uzlabojot ceļu tīklu efektivitāti, drošību un ilgtspējību. Augsti attīstītas attālās izpētes platformas sniedz būtisku ieskatu un praktiski izmantojamu informāciju ceļu infrastruktūras pārvaldībai. Integrējot vairākus datu avotus, piemēram, satelītattēlus un uz zemes izvietotuts sensorus vai integrējot vienlaicīgi vairākas datu apstrādes metodes, lēmumu pieņēmēji var proaktīvi identificēt potenciālos riskus, uzraudzīt aktīvu stāvokli un plānot atbilstošas ceļa infrastruktūras uzturēšanas stratēģijas. Šīs pieejas uzlabo darbības efektivitāti, samazina izmaksas un veicina drošākus transporta tīklus. Lietotājam draudzīgas platformu saskarnes un automatizēti atskaišu ziņojumi nodrošina, ka būtiskā informācija laikus nonāk pie atbildīgajām personām, veicinot efektīvu lēmumu pieņemšanu un resursu piešķiršanas plānošanu. Šie tālizpētes inovatīvie risinājumi veicina infrastruktūras dzīves cikla pagarināšanu, risinot pašreizējās problēmas un paredzot nākotnes labāko praksi ceļu pārvaldībā.

Traditional road infrastructure monitoring methods are effective; however, they are often labour-intensive, costly, and limited to their possible coverage. This thesis investigates how remote sensing technologies can be leveraged to enhance road infrastructure monitoring, with a focus on satellite imagery and the associated analytical tools. The development of satellite imagery and its processing solutions has transformed road infrastructure monitoring by enabling large-scale, near-real-time assessments. High-resolution data from missions like Copernicus Sentinel and commercial providers such as Airbus, reveal road surfaces, environmental conditions impact, and changes in infrastructure. Integrated with advanced platforms and algorithms, such imagery helps detect structural issues, track construction progress, and mitigate weather impacts, ultimately enhancing efficiency, safety, and sustainability of road networks. Advanced remote sensing platforms provide critical insights and actionable intelligence for road infrastructure management. By integrating multiple data sources, such as satellite imagery and ground-based sensors or integrating diverse data processing methods, decision-makers can proactively identify potential risks, monitor asset conditions, and plan appropriate maintenance strategies. These approaches enhance operational efficiency, minimize costs, and contribute to safer, more resilient transport networks. Furthermore, user-friendly interfaces and automated reporting ensure that essential information reaches stakeholders in a timely manner, facilitating effective decision-making and resource allocation. These innovative remote sensing solutions contribute to extending the life cycle of infrastructure by addressing current challenges and anticipating future best practices in road management.

Didelė dalis geodezinių matavimų atliekama naudojant GNPS imtuvus realaus laiko kinematiniu režimu, priimant pataisas iš nuolat veikiančių referencinių tinklų. Pataisos tranciliuojamos įvairiais formatais ir palaiko ivairias globalias pozicionavimo sistemas. Praktikoje dažnai susidurima, kad atliekant matavimus nepalankiomis sąlygomis (prie aukštų pastatų, medžių bei kitų kliūčių) GNPS imtuvų matavimo kokybės indikatoriai yra pernelyg optimistiniai ir tai gali įtakoti didesnes matavimo paklaidas, todėl tikslinga ištirti kokį poveikį tokie matavimai gali turėti matavimų rezultatams. Išnagrinėjus literatūrą ir mokslinius straipsnius, atlikus praktines užduotis, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, teorinė dalis, tiriamoji dalis, ekonominė dalis, darbų saugos, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 59 p. teksto be priedų, 51 iliustr., 19 lent., 30 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

A large part of geodetic measurements are performed using GPS receivers in real-time kinematic mode, receiving corrections from constantly operating reference networks. Corrections are transmitted in various formats and support various global positioning systems. In practice, it is often encountered that when performing measurements in unfavorable conditions (near tall buildings, trees and other obstacles), the measurement quality indicators of GPS receivers are too optimistic and this can lead to larger measurement errors, therefore it is appropriate to investigate what impact such measurements can have on the measurement results. After analyzing the literature and scientific articles, and completing practical tasks, were made conclusions and suggestions of the thesis. The bachelor thesis consists of 7 parts: introduction, theoretical part, experiment part, economical part, work safety, conclusions and suggestions, bibliography. Thesis consists of – 59 pages excluding appendixes, 51 pictures, 19 tables, 30 bibliographical sources. Work accessories are included separately.

Magistro darbo tikslas – naujausiais bendrosios inžinerijos mokslo metodais ištirti aktyvių geodezinių tinklų stočių koordinačių laiko serijas. Pagrindiniai uždaviniai apėmė LitPOS tinklo stočių (MLTI, MRJM, VGTU) koordinačių laiko serijų analizę naudojant „TsView“ ir „FODITS“ programas, siekiant identifikuoti trūkius bei nuokrypius, duomenų perskaičiavimą pašalinant klaidas ir aktyvių GNSS tinklų matematinio apdorojimo metodologijos tobulinimą. Tyrimo metu nustatyti analizuotų stočių judėjimo tendencijos, sezoniniai svyravimai bei visoms stotims bendras ryškus koordinačių lūžis 2022 m. lapkričio 27 d., siejamas su perėjimu prie IGS20 atskaitos sistemos. Atliktas „TsView“ ir „FODITS“ programinės įrangos lyginamasis vertinimas atskleidė jų metodologinius privalumus, trūkumus bei papildomumą analizuojant geodezinių koordinačių laiko serijas. Darbo naujumas grindžiamas detalia specifinių LitPOS stočių laiko serijų analize, taikant ir lyginant skirtingas programines priemones, bei pateiktais metodologiniais pasiūlymais. Gauti rezultatai ir metodiniai sprendimai yra pritaikomi LitPOS tinklo stočių stebėsenai, geodinaminių procesų tyrimams bei geodezinių matavimų tikslumo palaikymui. Pagrindinė išvada – abi programos yra efektyvūs įrankiai laiko serijų analizei; rekomenduojama „FODITS“ programoje identifikuotus įvykius integruoti į tinklinius sprendimus naudojant „Bernese“ programinę įrangą. Darbą sudaro 74 puslapiai, panaudota 60 literatūros šaltinių.

The aim of the Master's thesis is to investigate the time series of geodetic coordinates of active stations using the latest methods of general engineering science. Key objectives included analysing the coordinate time series of LitPOS network stations (MLTI, MRJM, VGTU) using „TsView“ and „FODITS“ software to identify discontinuities and outliers, reprocessing data by removing errors, and refining the mathematical processing methodology for active GNSS networks. The study determined the movement trends and seasonal variations of the analysed stations, as well as a significant common coordinate discontinuity on November 27, 2022, associated with the transition to the IGS20 reference frame. A comparative assessment of „TsView“ and „FODITS“ software revealed their methodological advantages, disadvantages, and complementarity in analysing geodetic coordinate time series. The novelty of the work is based on the detailed analysis of specific LitPOS station time series, applying and comparing different software tools, and providing methodological proposals. The obtained results and methodical solutions are applicable for the monitoring of LitPOS network stations, geodynamic process research, and maintaining the accuracy of geodetic measurements. The main conclusion is that both programs are effective tools for time series analysis; it is recommended to integrate events identified by „FODITS“ into network solutions using "Bernese" software. The thesis comprises 74 pages and 60 bibliographical sources.

Baigiamajame darbe atlikti pastato Melnragėje kadastriniai matavimai naudojant lazerinį tolimatį. Nustatyta objekto tapatybė, pastato sudėties duomenys, geometriniai vidaus patalpų ir pastato išorinių sienų duomenys ir kiti kadastriniai duomenys. Išnagrinėti teisiniai įstatymai reglamentuojantys pastatų kadastrinius matavimus ir kadastrinių duomenų bylos rengimą. Parengta kadastro duomenų byla pastatui esančiame Klaipėdos mikrorajone Melnragėje, Nėgių g. Atliktas matavimo metodų palyginimas ir matavimų rezultatų analizė. Darbą sudaro įvadas, aštuoni skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis: 45 p. teksto be priedų, 32 iliustr., 5 lent., 16 bibliografinių šaltinių. Atskirai pridedami darbo priedai.

In the final bachelor‘s thesis, cadastral measurements of a residential building were done by using a laser distance meter. The objects’ identity, building composition data, geometrical data of inner and outer walls, and other cadastral data. Analyzing the laws regulating building cadastral measuring and the preparation of cadastral data file. A cadastral data file was prepared for a building in Klaipėda’s Melnragė neighborhood, Nėgių St. A comparison of measuring methods was made, as well as analysis of measurement results. The work consists of an introduction, eight chapters, conclusions and references. Thesis consists of: 45 pages text, 32 illustrations, 5 tables, 16 bibliographical sources. Work attachments are included at the end of the work.