Department of Engineering Graphics

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos virtualių aplinkų pritaikymo robotų simuliacijai ir giluminiam sustiprinamajam mokymui problemos. Išanalizuoti pagrindiniai reikalavimai, kuriuos sustiprinamojo mokymo metodai kelia simuliacijos infrastruktūrai, apžvelgti fizikos simuliacijos mechanizmai ir robotų aprašymo formatai. Ištyrus esamas virtualias aplinkas, nustatytos jų trūkumų priežastys ir pagrįstas tinkamiausias technologijų pasirinkimas plėtinių sistemai kurti. Remiantis atlikta analize, suprojektuota ir realizuota virtualios aplinkos plėtinių sistema, skirta robotų simuliacijos galimybėms išplėsti. Pateikti pagrindiniai sistemos architektūriniai sprendimai, aprašyti svarbiausi realizacijos mechanizmai. Sukurtos sistemos tinkamumas įvertintas funkciniu testavimu ir našumo vertinimu. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai dėl tolesnio sistemos tobulinimo. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, literatūros analizė, projektinė dalis, realizacija, testavimas, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 79 p. teksto be priedų, 29 iliustr., 11 lent., 46 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This master's thesis investigates the challenges of adapting virtual environments for robot simulation and deep reinforcement learning. The key requirements that reinforcement learning methods impose on simulation infrastructure are analyzed, along with an overview of physics simulation mechanisms and robot description formats. Existing virtual environments are examined, their limitations are identified, and the most suitable technology choices for building an extension system are justified. Based on the analysis, a virtual environment extension system is designed and implemented to expand robot simulation capabilities. The main architectural decisions and key implementation mechanisms are described. The suitability of the developed system is evaluated through functional testing and performance assessment. The thesis concludes with findings and suggestions for further development. The thesis consists of 7 chapters: introduction, literature analysis, system design, realization, testing, conclusions and suggestions, and list of references. Thesis scope – 79 pages of text without attachments, 29 illustrations, 11 tables, 46 references. Thesis attachments are included separately.

Baigiamojo darbo tikslas – ištirti ir suformuluoti statinio informacinių modelių perdavimo į virtualiosios realybės sistemas metodiką, apibrėžiant racionalią duomenų apimtį ir detalumą sklandžiam sistemų veikimui užtikrinti. Darbe atlikta mokslinės literatūros analizė, kurioje įvertintos modelių detalumo koncepcijos ir geometrinės reprezentacijos tipai. Praktinėje dalyje atliktas empirinis tyrimas. Jo metu matuotas skirtingo detalumo ir įvairių inžinerinių disciplinų modelių našumas naudojant tris technologines platformas: žaidimų variklį, specializuotą komercinę programą ir žiniatinklio naršyklės sprendimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad virtualiosios realybės našumą labiausiai riboja inžinerinių sistemų geometrija. Tyrimo metu identifikuoti kritiniai geometrinės apkrovos lūžio taškai ir nustatyti maksimalūs atvaizduojamų trikampių bei atvaizdavimo komandų ribos, būtini sklandžiam sistemų veikimui užtikrinti. Remiantis šiais apribojimais, suformuluotos praktinės rekomendacijos normatyviniams statytojo reikalavimų ir įgyvendinimo plano dokumentams. Darbo taikomoji vertė pagrįsta praktiškai pritaikant optimizuotą perdavimo modelį ir sukuriant interaktyvią pastato inžinerinių sistemų eksploatacijos mokymų simuliaciją virtualiojoje aplinkoje. Darbą sudaro: įvadas, teorinė analizė, statinio informacinio modelio racionalios apimties perdavimo į virtualiosios realybės sistemas tyrimas, statinio informacinio modelio ir virtualiosios realybės integracijos praktinio pritaikomumo analizė, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 78 p. teksto be priedų, 40 iliustr., 16 lent., 26 bibliografiniai šaltiniai.

The aim of this master’s thesis is to investigate and formulate a methodology for transferring Building Information Models into Virtual Reality systems, defining the rational data scope and level of detail required to ensure smooth system operation. The thesis includes an analysis of scientific literature, evaluating model detailing concepts and geometric representation types. In the practical part, an empirical study was conducted. During this study, the performance of models with varying levels of detail and different engineering disciplines was measured using three technological platforms: a game engine, a specialized commercial application, and a web browser-based solution. The research results revealed that VR performance is primarily limited by the geometry of building engineering systems. The study identified critical geometric load breaking points and established the maximum limits for rendered triangles and draw calls necessary to ensure smooth system performance. Based on these limitations, practical recommendations were formulated for normative BIM documents: the Employer's Information Requirements and the BIM Execution Plan. The applied value of the thesis is demonstrated through the practical implementation of the optimized transfer model, creating an interactive training simulation for building systems operation and maintenance in a virtual environment. The thesis consists of: introduction, theoretical analysis, research on the transfer of rational BIM scope to VR systems, analysis of the practical applicability of BIM and VR integration, conclusions, and a list of references. Thesis scope – 78 pages of text excluding appendices, 40 illustrations, 16 tables, and 26 bibliographic sources.

Šiame darbe tiriamas ortakių armatūros projektavimo proceso efektyvumo didinimas, automatizuojant pasikartojančias užduotis „Revit“ platformoje. Dabartiniai standartiniai projektavimo metodai yra lėti, neefektyvūs ir palankūs žmogiškųjų klaidų atsiradimui: projektuojant stačiakampių ortakių sistemas, galimų armatūros matmenų variacijų skaičius siekia 264, o kiekvieno elemento rankinis parinkimas reikalauja daug laiko ir dėmesio. Darbo tikslas – sukurti automatizuotus įskiepius, leidžiančius inžinieriams efektyviau projektuoti vėdinimo sistemas. Sukurti keturi specializuoti įskiepiai, integruoti per „pyRevit“ platformą: „Automatinės sklendės“ įskiepis automatiškai nuskaito ortakio geometriją ir įterpia tikslių matmenų armatūrą; „Triukšmo slopintuvas“ įskiepis dinamiškai generuoja nestandartinių matmenų slopintuvo šeimyną ir integruoja ją į tinklą; „Vėdinimo sistemos žiniaraščio“ įskiepis automatizuoja dokumentacijos rengimą, eksportuodamas duomenis iš BIM modelio tiesiai į suformatuotus „Excel“ ir „Word“ dokumentus; „IFC į RVT“ įskiepis, pasitelkdamas „Blender“ su „Bonsai“ priedu ir „pyRevit“ galimybes, konvertuoja neredaguojamus IFC modelius į redaguojamus „Revit“ ortakius. Lyginamoji analizė parodė, kad „Automatinės sklendės“ įskiepis sutaupo 42 % laiko ir padidina produktyvumą 73 %; „Triukšmo slopintuvas“ – 63 % ir 169 %; žiniaraščio generavimas – 85 % ir 567 %; ortakių perprojektavimas iš IFC – 36 kartus greičiau. Gauti rezultatai patvirtina, kad automatizavimas iš esmės mažina monotoniško rankinio darbo apimtį, eliminuoja žmogiškųjų klaidų riziką ir padidina bendrą vėdinimo sistemų projektavimo proceso kokybę. Darbą sudaro 3 dalys: įvadas, teorinė dalis, praktinė dalis, analizės dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 62 p. teksto be priedų, 22 iliustr., 1 lent., 36 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This thesis investigates the improvement of efficiency in duct accessories design by automating repetitive tasks within the Revit platform. Current standard design methods are slow, inefficient, and prone to human error: when designing rectangular duct systems, the number of possible accessories dimension variants reaches 264, and the manual selection of each element demands disproportionate time and attention. The aim of the work is to develop automated plugins that enable engineers to design ventilation systems more effectively. Four specialised plugins were created and integrated via the pyRevit platform. The Automatic Damper plugin automatically reads duct geometry and inserts accessory of precise dimensions. The Noise Silencer plugin dynamically generates a parametric family for non-standard silencer dimensions and integrates it into the network. The Ventilation Schedule plugin automates documentation by exporting fragmented BIM model data directly into formatted Excel and Word documents. The IFC to RVT plugin, combining Blender with the Bonsai add-on and pyRevit, converts non-editable IFC models into fully editable Revit duct elements. Comparative analysis demonstrated that the Automatic Accessory plugin saves 42% of time and increases productivity by 73%; the Noise Silencer plugin by 63% and 169% respectively; schedule generation by 85% and 567%; and duct redrafting from IFC is 36 times faster. The results confirm that automation substantially reduces the volume of repetitive manual work, eliminates the risk of human error, and improves the overall quality of the ventilation system design process. The work consists of 3 parts: introduction, theoretical part, practical part, analysis part, conclusions and recommendations, list of references. The length of the work is 62 pages of text excluding appendices, 22 illustrations, 1 table, and 36 bibliographic sources. Appendices to the work are included separately.

Šiame darbe nagrinėjama trimačio drono sparnuotės modelio parametrizavimo ir matmenų tikslumo korekcijos galimybė, taikant selektyviosios lazerinės sinterizacijos adityvinę gamybą. Pagrindinis tyrimo tikslas – sukurti geometriškai valdytiną modelį, kuris leistų kompensuoti tarp CAD modelio ir fizinio objekto atsirandančius matmenų nuokrypius, dažniausiai kylančius dėl terminių deformacijų ir gamybinių ypatumų. Tyrimo metu buvo atlikta literatūros analizė, atskleidusi korekcinių metodų svarbą adityvinėje gamyboje, ir suformuotas parametrinis modelis, į kurį integruoti mastelio kompensavimo mechanizmai. Sukurta "Python" pagrindu veikianti grafinė sąsaja, leidžianti automatizuotai keisti pagrindinius modelio parametrus ir sinchronizuoti juos su "SolidWorks" aplinka per COM sąsają. Eksperimentiniame tyrime buvo išspausdinti ir palyginti keli skirtingos geometrijos modeliai. Matmenų tikslumas vertintas tiek tiesioginiais matavimais, tiek optiniu 3D skenavimu ir lyginamosiomis analizėmis "SolidWorks" aplinkoje. Po korekcijos koeficiento taikymo buvo pastebėtas reikšmingas matmenų nuokrypių sumažėjimas. Darbo rezultatai parodė, kad integruotas korekcinis metodas veiksmingai padidina gaminio atitikimą projektinėms vertėms ir gali būti taikomas plačiau – parametrinių objektų kūrime, kur tikslumas yra lemiamas veiksnys. Tyrimo metodika ir sukurti įrankiai taip pat pasižymi dideliu pritaikomumu praktinėse inžinerinėse sistemose bei edukacinėse aplinkose.

This thesis investigates the parametrization of a 3D drone wing model and the application of dimensional correction methods in the context of selective laser sintering (SLS) additive manufacturing. The primary objective of the study is to develop a geometrically configurable model capable of compensating for dimensional deviations that typically arise between the CAD design and the physical object due to thermal distortions and process-specific factors. A literature review was conducted, highlighting the importance of correction strategies in additive manufacturing, and a parametric model was created with integrated scaling compensation mechanisms. A "Python" based graphical user interface was developed to enable automated input of key model parameters and synchronization with the "SolidWorks" environment via COM interface. The experimental part included the fabrication of multiple model variants with differing geometries. Dimensional accuracy was evaluated using digital calipers, optical 3D scanning, and "SolidWorks" based comparison tools. Following the application of a correction factor, a significant reduction in dimensional deviations was observed. The findings confirm that the implemented compensation methodology effectively improves conformity between the digital and physical models and may be applied more broadly in the design of parametric components where precision is critical. The developed methodology and tools also demonstrate high applicability in practical engineering workflows and educational settings.

Magistro baigiamajame darbe atlikta kompiuterinio projektavimo CAD platformų analizė, įvertinant jų vaidmenį ir pritaikymą šiuolaikiniame inžinerinio projektavimo kontekste, remiantis teorine analize ir praktiniais tyrimais. Pirmame skyriuje apibrėžtos CAD platformų funkcijos, technologinė raida ir jų svarba inžinerijos srityje, taip pat apžvelgtos pagrindinės komercinės CAD platformų kūrimo bendrovės ir jų specializacijos sritys. Antrajame skyriuje išskirti CAD platformų vertinimo kriterijai, kuriais remiantis atlikta platformų lyginamoji analizė. Trečiajame darbo skyriuje pateikta praktinė atvejo studija, kurios metu išsamiai palygintos dvi CAD platformos – „SolidWorks“ ir „Autodesk Inventor“. Vertintos modeliavimo galimybės, surinkimo funkcionalumas, vizualizacijos kokybė bei baigtinių elementų analizė. Atlikta ekspertų apklausa naudojant hierarchijų analizės metodiką (angl. Analytic Hierarchy Process, AHP), kurios metu nustatyti kriterijų svarbos svoriai. Praktinio tyrimo rezultatai rodo, kad nors abi CAD platformos efektyviai taikomos baziniuose projektavimo uždaviniuose, sudėtingesnių projektavimo užduočių kontekste „SolidWorks“ turi aiškų pranašumą, ypač vartotojo sąsajos ir inžinerinio projektavimo srityje. Gauti rezultatai gali būti naudojami kaip pagrindas inžinerinėms įmonėms ir specialistams priimant sprendimus dėl CAD programinės įrangos pasirinkimo.

The master's thesis presents an analysis of computer-aided design (CAD) platforms, assessing their role and applicability in the contemporary context of engineering design based on theoretical analysis and practical research. The first chapter defines the functions of CAD platforms, their technological evolution, and significance in engineering, alongside an overview of the main commercial CAD development companies and their areas of specialization. In the second chapter, specific evaluation criteria for CAD platforms are identified, providing a basis for comparative analysis. The third chapter includes a practical case study, comprehensively comparing two CAD platforms: SolidWorks and Autodesk Inventor. The comparison evaluated modeling capabilities, assembly functionality, visualization quality, and effectiveness of finite element analysis. An expert survey using the Analytic Hierarchy Process (AHP) methodology determined the weighting of the evaluation criteria. The findings indicate that while both CAD platforms effectively meet basic design tasks, SolidWorks demonstrates a clear advantage in more complex design scenarios, particularly in the area of user interface ergonomics. These results provide valuable insights for engineering firms and professionals in making informed decisions regarding CAD software selection.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami plokščio stogo renovacijos scenarijai taikant skaitmeninius projektavimo ir analizės sprendimus. Darbe nagrinėjami trys renovacijos variantai: žaliasis stogas, šlaitinis stogas su saulės moduliais ir mišrus stogas. Teorinėje dalyje aptariamas BIM (Statinio informacinis modeliavimas) metodų taikymas renovacijoje, analizuojami aktualūs tyrimai ir taikytinos analizės metodikos. Praktinėje dalyje, pasitelkus „Autodesk Revit“ ir „Robot Structural Analysis“ programas, sukurti ir įvertinti konstrukciniai modeliai, atlikta apkrovų analizė pagal Eurokodo kriterijus. Taip pat taikytas gyvavimo ciklo kaštų įvertinimas bei daugiakriterinė analizė, lyginant alternatyvų efektyvumą pagal konstrukcinius, ekonominius ir eksploatacinius kriterijus. Darbo pabaigoje pateikiamos skaitmeninio dvynio diegimo gairės ir palaikymo strategija, pagrindžiant skaitmeninių sprendimų ilgalaikę naudą pastatų eksploatacijoje. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, praktinė dalis, skaitmeninių dvynių konceptualus pritaikymas, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 61 p. teksto be priedų, 31 iliustr., 9 lent., 42 bibliografiniai šaltiniai.

This master's thesis analyzes flat roof renovation scenarios using digital design and analysis solutions. The study examines three renovation alternatives: a green roof, a pitched roof with solar panels, and a mixed roof combining both elements. The theoretical part discusses the application of BIM (Building Information Modeling) methods in renovation and reviews relevant research and applicable analytical methodologies. In the practical part, structural models were developed and evaluated using Autodesk Revit and Robot Structural Analysis software, with load analysis conducted in accordance with Eurocode standards. Additionally, a Life Cycle Cost (LCC) assessment and a multi-criteria decision analysis (MCDA) were performed to compare the alternatives based on structural, economic, and operational efficiency criteria. The thesis concludes with digital twin implementation guidelines and a support strategy, highlighting the long-term value of digital solutions in building management. The thesis consists of six parts: introduction, literature review, practical part, conceptual application of digital twins, conclusions, and references. The thesis comprises 61 pages of text without appendices, 31 figures, 9 tables, and 42 bibliographical references.

Šiame darbe nagrinėjama skaitmeninių dvynių koncepcija ir jos taikymas inžinerinio projektavimo srityje, akcentuojant parametrinio trimačio modeliavimo metodų pritaikymą. Skaitmeniniai dvyniai suteikia galimybę kurti virtualius gaminių atitikmenis, kurie padeda tiksliai planuoti, analizuoti ir optimizuoti inžinerinius sprendimus projektavimo proceso metu. Tyrimo objektu pasirinkti rankinio stabdžio ir pavarų svirčių modeliai, kurie yra aktualūs simuliatorių sistemų projektavime. Atlikta esamų konstrukcijų analizė parodė, kad dauguma dabartinių sprendimų orientuoti į ergonomikos užtikrinimą, tačiau dažnai trūksta universalumo bei prisitaikymo prie skirtingų vartotojų poreikių. Pasitelkus parametrinį modeliavimą, šie komponentai gali būti greitai ir tiksliai koreguojami keičiant geometrinius parametrus, nekeičiant visos struktūros. Darbe taip pat analizuojamos kliūtys, su kuriomis susiduriama taikant parametrinį modeliavimą ir įvardijamos šios technologijos plėtros perspektyvos. Remiantis atlikta analize ir modeliavimo rezultatais, pateikiamos įžvalgos, kaip skaitmeniniai dvyniai gali būti integruoti į inžinerinius procesus, siekiant padidinti projektavimo efektyvumą, lankstumą ir gaminio pritaikomumą.

This paper examines the concept of digital twins and its application in the field of engineering design, emphasizing the application of parametric three-dimensional modeling methods. Digital twins allow the creation of virtual game equivalents that help to accurately plan, analyze and optimize solutions during the design process. The object of the study was chosen as the handbrake and gear lever models, which are relevant in the design of simulator systems. An analysis of existing designs shows that most current solutions are oriented towards ensuring ergonomics, but lack versatility and adaptability to different user needs. With the help of a parametric model, these components can be quickly and accurately adjusted by changing geometric parameters without changing the entire structure. The paper also analyzes the obstacles to the application of a parametric model and identifies the development prospects of this technology. Based on the analysis and modeling results, an overview is provided of how digital twins can be related to the engineering process in order to increase design efficiency, flexibility and product adaptability.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas vandentiekio ir slėginių nuotekų tinklų šulinių projektavimo automatizavimas. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiami inžinerinio projektavimo grafinių realizavimo metodai, CAD programų („AutoCAD“, „Civil 3D“, „SewerGEMS“, „WaterCAD“ ir kt.) taikymas, aptariami automatizavimo principai bei jų integravimo galimybės projektavimo aplinkoje. Išanalizuotos „AutoLISP“ ir „VBA“ programavimo kalbos, įvertintas jų pritaikomumas automatizuotam projektavimui. Analizuojama vandentiekio ir nuotekų šulinių struktūra, jų tipiniai elementai ir geometriniai parametrai. Praktinėje dalyje sukurtas programinis įrankis, skirtas automatizuotam šulinių projektavimui „AutoCAD“ aplinkoje. Įgyvendintas duomenų struktūros modeliavimas, sukurta vartotojo sąsaja, įdiegti algoritmai detalių pasirinkimui ir brėžinių generavimui pagal duomenų bazėje esančius parametrus. Sistemos funkcionalumas leidžia vartotojui patogiai pasirinkti šulinio konfigūraciją ir automatiškai sugeneruoti atitinkamą brėžinį. Atliktas išsamus sukurtos sistemos veikimo tyrimas: išmatuotas šulinių braižymo greitis, palygintas rankinis ir automatizuotas darbo metodas, vertintas brėžinių tikslumas, klaidų skaičius ir pateikimo aiškumas. Tyrimas apėmė skirtingo sudėtingumo projektus – nuo vieno šulinio iki dešimties vienetų, siekiant objektyviai įvertinti automatizavimo naudingumą skirtingose projektavimo situacijose. Išvadose aptariami gauti tyrimo rezultatai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, teorinė dalis, analizė, praktinė dalis, tyrimas, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 81 p. teksto be priedų, 34 iliustr., 23 lent., 42 bibliografiniai šaltiniai.

This master’s thesis examines the automation of water supply and pressure sewer manhole design. The theoretical part provides an overview of graphical representation methods used in engineering design, the application of CAD software („AutoCAD“, „Civil 3D“, „SewerGEMS“, „WaterCAD“, etc.), and discusses automation principles as well as their integration possibilities within the design environment. The programming languages „AutoLISP" and VBA are analyzed, and their applicability for design automation is evaluated. The structure of water supply and sewer manholes, their typical components, and geometric parameters are also examined. In the practical part, a software tool for automated manhole design in the „AutoCAD“ environment is developed. Data structure modeling is implemented, a user interface is created, and algorithms are integrated for selecting components and generating drawings based on predefined database parameters. The system's functionality allows users to conveniently configure manholes and automatically generate corresponding technical drawings. A comprehensive performance analysis of the developed system was conducted: drawing speed was measured, manual and automated methods were compared, and the accuracy, number of errors, and visual clarity of the drawings were evaluated. The study included projects of varying complexity—from a single manhole to sets of ten—in order to objectively assess the effectiveness of automation under different design scenarios. The conclusions summarize the key findings of the conducted study. The thesis consists of seven main parts: introduction, theoretical section, analysis, practical part, research, conclusions, and references. The total volume of the thesis is 81 pages (excluding appendices), with 34 illustrations, 23 tables, and 42 bibliographic sources.

Baigiamojo darbo tikslas – atlikti VISSIM ir AIMSUN mikroskopinio eismo modeliavimo programinės įrangos tyrimą ir analizę įvertinant pagrindines kiekvienos programinės įrangos stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, nustatytas kiekvienoje programinėje įrangoje rengiant Gedimino pr. sankryžų tinkle programuojamą pėsčiųjų prioriteto vizualizaciją (modelį). Siekiant įgyvendinti apsibrėžtą tikslą buvo išanalizuotas pėsčiųjų integravimo į mikroskopinį eismo modeliavimą naudingumas, galimybės ir problemos, aprašyti pagrindiniai pėsčiųjų eismo modeliavimo būtinumo argumentai. Išnagrinėta BIM technologijų sąveika su mikroskopiniu modeliavimu. Aprašyti metodai, skirti mikroskopinio eismo modeliavimo programoms palyginti. Pasiūlyti du pagrindiniai būdai, kuriais buvo atlikti VISSIM ir AIMSUN eismo modeliavimo įrankių tyrimai. Pirmas būdas – Gedimino pr. sankryžų tinklo imitacinio modelio kūrimo ir simuliacijų procesų tyrimas minėtos programose, antras būdas – tiriamų programų stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių nustatymas naudojant atliktų anksčiau tyrimų rezultatus. Ištirtos pėsčiųjų eismo grupes, kuriant Gedimino pr. sankryžų tinklo imitacinį modelį SITRAFFIC OFFICE 4.6, VISSIM ir AIMSUN programose, atsižvelgiant į pėsčiųjų sąveika su transportu, šviesoforų programomis ir sankryžų infrastruktūra. Atlikta tiriamos programinės įrangos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė. Apibendrinant teorinius bei praktinius darbo aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados. Darbą sudaro penkios dalys: įvadas, pėsčiųjų integravimo į mikroskopinį eismo modeliavimą naudingumo, galimybių ir problemų analizė, Gedimino pr. sankryžų tinklo imitacinio modelio kūrimas ir mikroskopinio eismo modeliavimo programinių įrangų tyrimas, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 105 p. teksto be priedų, 36 iliustr., 3 lent., 30 bibliografinių šaltinių. Atskirai pridedami darbo priedai.

The aim of the final thesis is to conduct a study and analysis of VISSIM and AIMSUN microscopic traffic modelling software by assessing the main strengths, weaknesses, opportunities, and threats of each software in the development of a programmable pedestrian priority visualization (model) of the Gediminas Ave. intersection network. To achieve the objective, the usefulness, opportunities, and problems of integrating pedestrians into microscopic traffic modelling were analyzed, the main arguments for the necessity of pedestrian traffic modelling were described. The interaction of BIM technologies with microscopic modelling was analyzed. Two main approaches were proposed for the testing of the VISSIM and AIMSUN traffic modelling tools. The first approach was to study the processes of simulation model building and simulation of the Gediminas Av. intersection network in the above-mentioned software, and the second approach was to make SWOT analysis of the programs by using the results of the previously conducted studies. The study investigated pedestrian traffic groups in the development of the simulation model of the Gediminas Av. intersection network in SITRAFFIC OFFICE 4.6, VISSIM and AIMSUN, considering the pedestrian interaction with transport, traffic light applications and intersection infrastructure. A SWOT analysis of the investigated software was carried out. Summarizing the theoretical and practical aspects of the work, the conclusions of the thesis are presented. Structure: introduction, analysis of the usefulness, possibilities, and problems of integrating pedestrians into microscopic traffic modelling, development of a simulation model of the Gediminas Av. intersection network and investigation of microscopic traffic modelling software tools, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 105 p. text without appendixes, 36 pictures, 3 tables, 30 bibliographical entries. Appendixes included.

Žmonių elgsena ir pasirinkimai tiesiogiai veikia energijos vartojimą, nes kasdieniai sprendimai, formuoja bendrą energijos poreikį, kuris daro įtaką klimato kaitai. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį yra skatinamas efektyvus energijos vartojimas. Baigiamojo darbo tikslas – įgalinti vartotojus tausiai vartoti energiją, išplečiant esamos, elgseną keičiančios mobiliosios programėlės funkcionalumą. Analitinėje dalyje buvo atlikta įgalinančių funkcijų analizė, nustatyti didžiausią poveikį turintys sprendimai. Šie sprendimai buvo palyginti su esama – „Mano CO2“ programėle. Atrinkti grįžtamojo ryšio vartotojo ir tikslo nustatymo funkcionalumai, sukurta koncepcija prototipams kurti. Prototipų kūrimo dalyje aprašoma projekto infrastruktūra, suvartotos energijos ataskaitos ir tikslo nustatymo funkcionalumų praktinis įgyvendinimas. Funkcionalumams sukurti išoriniai dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi modeliai. Darbo rezultatas – sukurti dviejų papildomų funkcijų prototipai „Mano CO2“ programėlei, pateikiamos rekomendacijos tolesnei programėlės plėtrai. Darbo apimtis – 63 puslapiai, 24 iliustracijos, 5 lentelės ir 75 šaltiniai. Atskirai pridedamas projekto kodas.

Human behavior and choices directly affect energy consumption, as daily decisions shape the overall energy demand, which impacts climate change. To reduce the negative impact, efficient energy use is encouraged. The goal of this thesis is to enable users to use energy sustainably by expanding the functionality of an existing behavior-changing mobile application. The analytical part included an analysis of enabling functions, identifying the most impactful solutions. These solutions were compared with the existing "Mano CO2" application. Feedback and goal-setting functionalities for the user were selected, and a concept for prototype development was created. The prototype development section describes the project's infrastructure, energy consumption reports, and the practical implementation of goal-setting functionalities. External artificial intelligence and machine learning models were used to fulfill the functionalities. The result of the work is the creation of prototypes for two additional functionalities for the "Mano CO2" application, with recommendations for further application development. The work consists of 63 pages, 24 illustrations, 5 tables, and 75 references. The project code is provided separately.